- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-12-28
- Bylos Nr.
- A2.11.-5178-769/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-05007-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Augustė
- Pažeidėjas
- I. S.
- Kategorijos
- 50.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-5178-769/2012, kurioje I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 214¹⁰ str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2012-08-22, apie 11.10 val., atlikus IĮ „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog įmonės patalpose buvusiame kompiuteryje „Kokom“, neturint autorių teisių turėtojo „Microsoft corp“ JAV ar jo įgalioto atstovo Lietuvoje – teisininkų kompanijos „Baltic Law“, PRANCKEVIČIUS AND PARTNERS, leidimo, įdiegta nelegali kompiuterinė programa „MS Office with FrontPage“, kurios mažmeninė rinkos kaina 2012-08-27 dienai yra 2053,22 Lt. I. S. minėtos kompiuterinės programos įsigijimą ar teisėtą atgaminimą patvirtinančių dokumentų nepateikė, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 2 dalies bei 73 straipsnio nuostatas, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 214¹⁰ str. 1 d.
Vadovaujantis ATPK 280 straipsnio 2 punktu teismas ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, išaiškina, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai, kai pateiktoji administracinio teisės pažeidimo medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės – pažeidimo padarymo vietos, laiko, būdo, pažeidimą padariusio subjekto, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių, grąžina pažeidimo medžiagą protokolą surašiusiai institucijai papildyti (pataisyti) protokolą ir kitą medžiagą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).
Analizuojant administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, nustatyta, kad byloje trūksta duomenų, kurie pašalintų galimas abejones dėl I. S. kaltės, t.y. iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį kompiuterį prižiūrėjo ir programas įdiegė UAB „(duomenys neskelbtini)“. I. S. nurodė apie kompiuterines programas nieko neišmananti bei manė turinti visus kompiuterinėms programoms reikiamus dokumentus. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, I. S. nurodytų aplinkybių – t.y., kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį kompiuterį prižiūrėjo ir programas įdiegė UAB „(duomenys neskelbtini)“ netyrė, bendrovės darbuotojų neapklausė bei iš esmės nepaneigė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens keliamos versijos dėl galimai kitų asmenų kaltės įdiegiant nelegalią kompiuterinę programą „MS Office with FrontPage“. Pabrėžtina, jog I. S. keliama versija - įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju asmens pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo ištirta ir įvertinta, kas šiuo atveju nebuvo atlikta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012). Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, darytina išvada, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, neatliko išsamaus ikiteisminio administracinio teisės pažeidimo tyrimo, nepateikė pakankamai duomenų dėl administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės bei nepašalino byloje esamų abejones dėl I. S. kaltės.
Šie trūkumai trukdo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme, jų ištaisyti teismas neturi galimybių, be to, esant būtinais įrodymais nepagrįstam kaltinimui pažeidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė suvokti jam reiškiamo kaltinimo esmę, o tuo pačiu ir jo teisė į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra pagrindas administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai papildyti, kad teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą galėtų išsiaiškinti ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 straipsnio 2 punktu, 4 punktu, 284 straipsniu, teismas,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁰ str. 1 d., nurodytiems administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumams pašalinti.
Nutartis gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.