Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, susipažinusi su pareiškėjo M. K. (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės D. K. 2013-04-24 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir M. K. išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atsisakytinas priimti ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos BPK 131 str. 4 d. (2001 m. rugsėjo 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl BPK 234 str. 5 d. (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 244 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 407 str. (2003 m. birželio 19 d. redakcija), 408 str. 1 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 412 str. 2 ir 3 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 413 str. 5 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 414 str. 2 d. (2002 m. kovo 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl pareiškėjo Šiaulių rajono apylinkės teismo prašymų ištirti, ar BPK 410 str. (2002 m. kovo 14 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pasisakė, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimuisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas.

BPK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad privatus kaltintojas, dalyvaudamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant, dalyvauja baigiamosiose kalbose, pateikia pasiūlymų dėl teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo, baudžiamųjų įstatymų taikymo, bausmės rūšies ir dydžio, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

BPK 412 straipsnio 2 dalis numato, kad nukentėjusiojo skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla pavadinimas, nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Teismas vertina, kad M. K. kaltindamas D. K. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 1 d., nepateikė teismui įrodymų dėl pastarosios galimai padarytos nusikalstamos veikos. M. K. skunde pateikia internetinio puslapio nuorodą, kuriame turėtų būti galimai rašytas M. K. įžeidžiantis komentaras ir šį komentarą perrašo nurodydamas jį įžeidusius teiginius. Tačiau teismui su skundu nepateikia jokio šiuos jo teiginius pagrindžiančio rašytinio įrodymo, komentaro. Kreiptinas dėmesys, kad prokuratūros 2013-04-24 nutarime nurodyta tik, kad M. K. nurodytas komentaras parašytas iš minėtame nutarime nurodyto IP, kuris minėtu laiku buvo priskirtas D. K., tačiau teismui nepateikta duomenų, kas parašė komentarą.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas.

Be to prie skundo pridėtas 2012-04-24 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra tinkamai patvirtinta kopija, t.y. nepateikus šių dokumentų originalų, jų netinkamai patvirtinti nuorašai neturi juridinės galios.

Įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog M. K. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis neužkerta pareiškėjui kelio, pašalinus skundo trūkumus, iš naujo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsniu, teismas

nutarė:

Atsisakyti priimti M. K. skundą ir grąžinti jį pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.