- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-20
- Bylos Nr.
- e2A-1442-265/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13415-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Albina Pupeikienė
- Atsakovas
- E. S., V. S.
- Ieškovas
- L. M.
Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. e2A-1442-265/2015
Teisėja Neringa Ruibytė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13415-2014-2
2015 m. lapkričio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų E. S. ir V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovams E. S. ir V. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 2 023,44 Eur (6 986,54 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad šalys gyvena daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovų butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra virš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-04-13 ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas buvo užlietas vandeniu – per lubas, sienas virtuvėje, koridoriuje ir svetainėje bėgo vanduo, vandeniu užlietos šių patalpų sienos, lubos, grindys, baldai ir buitinė technika. Butas užlietas dėl to, kad atsakovų buto vonios kambaryje trūko vandens žarna. Atsakovė E. S. sutiko, jog dėl buto užliejimo ji yra atsakinga, pasirašė įvykio užfiksavimo aktą. Ieškovė bandė geranoriškai susitarti su atsakovais dėl žalos dydžio ir jos atlyginimo, tačiau atsakovai nesutiko atlyginti ieškovei žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 1 229,97 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 229,97 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-11-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovams iš ieškovės 212,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas, įvertinęs bylos rašytinius įrodymus, šalių, jų atstovų bei liudytojų paaiškinimus, padarė išvadą, jog įrodytos visos atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos (CK 6.245–6.249 str.) ir yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies. Teismas, spręsdamas dėl prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumo, nagrinėjo ir vertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus dėl reikalingų atlikti bute remonto darbų pobūdžio, šių darbų kainos ir kt., ir sprendė, jog tiesiogines buto remonto išlaidas pagrindžia ieškovės pateiktos UAB „Alinsta“ lokalinės sąmatos duomenys (1 537,46 Eur). Įvertinęs ieškovės buto fotonuotraukas, remonto darbų įkainius, atsižvelgęs į tai, kad buto remontas buvo atliktas galimai prieš 8–9 metus, padarė išvadą, jog buto nusidėvėjimas būtų apie 20 procentų, ir taikydamas šį procentą 1 537,46 Eur sumai priteisė iš atsakovų ieškovei už sugadintas patalpas 1 229,97 Eur žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
Apeliantai su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo sprendimą pakeisti – priteisti ieškovei iš atsakovų 481,83 Eur žalos atlyginimo pagal atsakovų pateiktą UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ lokalinę sąmatą. Argumentuoja, jog teismas sprendime rėmėsi negaliojančia (nuo 2011-10-01) CPK 175 str. norma, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl sprendimas naikintinas dėl netinkamo procesinės bei materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo (CPK 329 str., 330 str.). Teismas neteisingai įvertino ieškovės, šalių liudytojų parodymus, kitus bylos duomenis (namas baigtas statyti 1994 m.), todėl nepagrįstai žalai apskaičiuoti taikė 20 proc. nusidėvėjimą. Ieškovės buto nusidėvėjimą teismas turėjo įvertinti 40 proc., nes buto remontas darytas maždaug prieš 20 metų. Teismas nemotyvavo, kodėl vadovaujasi ieškovės teiginiais, jog buto remontas darytas prieš 8–9 metus, o ne specialių žinių, inžinerinį statybos išsilavinimą turinčių asmenų parodymais. Teismas nepagrįstai nesirėmė UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ sąmata. Ši sąmata suformuota juridinio asmens, vadovaujantis STR 1.12.07:2004, Ūkio ministro 2006-02-07 statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis, naudojant sąmatų sudarymo programą SISTEL. Ieškovės į bylą pateikta UAB „Alinsta“ sąmata sudaryta ne teisės aktų nustatyta tvarka, pažeidimai apskaičiuoti „iš galvos“, nurodant realybės neatitinkančias medžiagas, darbus ir plotus. Nepagrįsta vertina UAB „Alinsta“ sąmatoje nurodytą aplinkybę, jog lubos turi būti glaistomos gipsiniais glaistais ir nudažomos emulsiniais dažais. Ieškovės buto lubos iki užliejimo buvo padengtos kreida (kreiduotos). Toks apdailos būdas buvo naudojamas sovietiniais laikais. Šias aplinkybes patvirtino šalių byloje pakviesti liudytojai. Atsakovai sutinka atlyginti realiai padarytą žalą, o ne atlikti ieškovės buto kapitalinį remontą. Pažymi, jog SISTEL sąmatų programa nesuteikia galimybės į sąmatą įtraukti esamų tapetų paklijavimų, todėl joje nurodyti atitinkami galimi darbai dėl sienų dangos pakeitimo, bet su įkainiais, realiai atitinkančiais, esamų tapetų galiukų paklijavimo kaštus. Buto fotonuotraukos patvirtina, kad buto sienų tapetai tik vietomis atsiklijavę, tačiau nepakitę, todėl būtinybės keisti visus tapetus aukštos kokybes apmušalais nėra. Teismas nenurodė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, jog žala turi būti šalinama šiuolaikinėmis brangiomis medžiagomis.
Ieškovė su atsakovų apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad sprendime vietoje CPK 185 str. nurodyta CPK 175 str. norma neturi teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl atitinkamas apeliantų argumentas yra nepagrįstas. Teismas, spręsdamas, jog buto remontas atliktas prieš 8–9 metus, rėmėsi ne vien ieškovės teiginiais, tačiau visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Byloje pateiktos užlietų patalpų fotonuotraukos akivaizdžiai parodo, kad buto apdailos medžiagos nėra „sovietinių laikų“. Pažymi, jog ieškovės buto statyba pradėta 1994 m., pabaigta 2003 m. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų teiginius, jog ieškovės bute remontas neva buvo atliktas prieš 20 m. ar daugiau. Ieškovė objektyviai negalėjo atlikti buto remonto daugiau nei prieš 20 m., kadangi pastatas, kuriame yra ieškovės butas, baigtas statyti tik prieš 12 metų. Teismas visiškai pagrįstai nesirėmė nei liudytojos L. A., nei juo labiau liudytojo G. B. parodymais, kurie, skirtingai nei ieškovės nurodyta buto remonto data, neparemta jokiais kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Apeliantų argumentas, jog teismas buto nusidėvėjimą turėjo vertinti ne 20, o 40 procentų, yra nepagrįstas. Pagal UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ darbų sąmatą remontuotinas ieškovės buto sienų plotas sudaro 68,73 kv. m., o pagal UAB „Alinsta“ – 96,12 kv. m. Taigi, nors atsakovai teigia, kad sienų tapetai yra atlipę tik „kur ne kur“, pagal UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ sąmatą remontuotinas sienų plotas sudaro net 70 proc. visų 3 buto patalpų bendro sienų ploto. Pagal šios įmonės sąmatą tapetų kaina yra 33 proc. didesnė nei UAB „Alinsta“ sudarytoje sąmatoje. UAB „Alinsta“ sąmatoje pateiktas ieškovės buto lubų dažymas vandens emulsiniais dažais visiškai atitinka šiuo metu taikomas lubų remonto darbų technologijas ir kainą, o UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ sąmatoje pateikiama lubų dažymo kalkiniais dažais technologija apskritai nebenaudojama. 2015-03-13 statinio apžiūros akto Nr. 2015/03/13-1 UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ sąmatos duomenys patvirtina, jog remontuojant butą bus reikalinga visiškai nuplėšti senus sienų tapetus ir klijuoti naujus, tačiau ne visus, o, kaip teisingai pažymėjo teismas sprendime, tik tuos, kurie buvo tiesiogiai pažeisti vandens apliejimo. Nesutinka, jog užlietas vanduo yra švarus ir išdžiūvęs jokių dėmių nepaliko. Buto kambarys yra patalpa, kurioje turi būti išlaikomas vientisas kambario stilius ir vaizdas, todėl yra būtina visus sienų tapetus pakeisti naujais, ir tai negali būti laikoma ieškovės buto pagerinimu. Tikimybė rasti tokius pačius tapetus, kaip šiuo metu esantys, yra praktiškai neįmanoma, o netgi ir suradus tokius pačius tapetus ir pakeitus tik tuos, kurie buvo aplieti vandeniu, bus matomas akivaizdus naujai klijuotų ir senų tapetų spalvos skirtumas. Teismas ištyrė, įvertino ir pasisakė dėl visų atsakovų nurodytų argumentų. UAB „Alinsta“ sąmatoje nurodytų darbų ir medžiagų įkainiai apskaičiuoti pagal SISTEL sistemos reikalavimus, pagal statybos produktų sertifikavimo centro, patvirtintas 2014 m. kovo mėn. statybos darbų rinkos kainas. Priešingai, nei teigia atsakovai, dėl užliejimo vandeniu padarytas žalos dydis teismo nustatytas, apskaičiuotas ir įvertintas nenukrypstant nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliantai iš esmės kvestionuoja žalos dydžio nustatymo klausimą.
Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001). Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos duomenis ir iš jų visumos pagrįstai sprendė, jog tiesiogines ieškovės buto remonto išlaidas patvirtina būtent UAB „Alinsta“ parengtos lokalinės sąmatos duomenys. Kolegija nesutinka su atsakovų apeliacinio skundo argumentais dėl žalos ir jos dydžio nustatymo teisingumo. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Taigi žala pasireiškia turto netekimu, sužalojimu arba kaštais ją pašalinant. Esminę reikšmę turi fakto nustatymas, jog asmens turtas yra sunaikintas ir jo neįmanoma atstatyti, arba jis sužalotas. Tokiu atveju, remiantis kompensaciniais žalos atlyginimo tikslais, turi būti nustatomas atlygintinos žalos dydis. Atsakovai, kvestionuodami priteistą iš jų atlygintinos žalos dydį (siekdami žalos sumažinimo), nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog ieškovei padaryta žala yra faktiškai mažesnė nei priteisė pirmosios instancijos teismas.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, pagrįstai vadovavosi CK 6.245–6.249, 6.266 str. nuostatomis. Be to, atsakovai neginčijo žalos padarymo fakto bei sutiko (sutinka) atlyginti ieškovei padarytą žalą, tačiau tik tiek, kiek realiai reikalinga atstatyti buto būklę iki užliejimo. Nei viena iš šalių neprašė teismo skirti byloje ekspertizės, ir teismas atsižvelgė į šią aplinkybę, vertindamas žalą pagrindžiančių įrodymų visetą.
Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 str.). Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-269/2012). Be to, byloje esantys įrodymų šaltiniai turi būti vertinami jų visumoje, t. y. lyginant jų duomenis tarpusavyje; kai juose esantys įrodymai esmingai skiriasi, teismas privalo tinkamai motyvuoti, kodėl nepripažįsta vienų įrodymų šaltinių įrodomosios reikšmės, o kitus priima kaip patikimus ir pakankamus; tai, kad vienas įrodymų šaltinis teismo atmetamas, nereiškia, kad kitas įrodymų šaltinis savaime tampa pagrindu išvadai dėl įrodinėtinos aplinkybės daryti ir jo duomenų patikimumas neturi būti vertinamas. Teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių nepažeidė, nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose nenukrypo.
Teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliantų argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žalai apskaičiuoti taikė 20 proc. buto nusidėvėjimą, kadangi bute remontas darytas maždaug prieš 20 metų, o ne prieš 8–9 metus, todėl taikytinas 40 proc. nusidėvėjimas. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog teisės aktai nereglamentuoja nekilnojamojo turto patalpų nusidėvėjimo laipsnio apskaičiavimo metodikos skaičiuojant šiam turtui padarytos žalos dydį. Teismas, nustatydamas buto nusidėvėjimo procentus, pagrįstai rėmėsi ir vertino vizualius buto būklę patvirtinančius įrodymus – šalių pateiktas buto fotonuotraukas, todėl pagrįstai UAB „Alinsta“ sąmatoje nurodytą buto remonto darbų kainą sumažino iki priteistinos 1 229,97 Eur žalos atlyginimo sumos.
Išanalizavusi ir įvertinusi UAB „Alinsta“ parengtos lokalinės sąmatos duomenis, teisėjų kolegija pagrįstais vertina pirmosios instancijos teismo motyvus, jog visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su ginčo žalos šalinimu, ir/ar yra objektyviai būtini esamiems žalos padariniams pašalinti. Atsižvelgiant į tai atmetamas kaip nepagrįstas apeliantų argumentas, jog teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „Alinsta“ lokalinės sąmatos duomenimis, nes joje nurodyti duomenys (remontuotini plotai, reikalingos remontui medžiagos, darbai) yra išgalvoti, nepagrįsti ir pan.
Atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, jog žalos dydis nustatytas neįvertinus aplinkybių, jog iki užliejimo buto lubos buvo dažytos tik kreida, jog dėl užliejimo (švariu vandeniu) atlipo tik tapetų krašteliai, todėl nėra reikalinga pagerinti (atlikti kapitalinį buto remontą) ieškovės buto būklę ir perdažyti lubas, perklijuoti tapetus, tam naudojant brangius/aukštos kokybės dažus, tapetus. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog iki užliejimo ieškovės buto lubos buvo dažytos kreida (kreiduotos) per se nereiškia, jog prieš dažant buto lubas, atsižvelgiant į šiuo metu (bei anksčiau) taikytinas tokio remonto (statybos) darbų technologijas, dažomo paviršiaus nereikia tinkamai paruošti (glaistyti ir kt.). Be to, tiek apeliantų kritikuojamoje UAB „Alinsta“, tiek pagrįsta jų vertinamoje UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ sąmatose, lubų paruošimo (plovimo, glaistymo) darbai yra numatyti. Aplinkybė, jog po buto užliejimo tapetai jame atlipo ne visiškai, nereiškia, jog jų kokybė bei vizualus vaizdas pagerėjo ir/ar išdžiūvus vandens (akivaizdu, jog nešvaraus, nes pratekėjusio iš atsakovų buto pro grindis, betoną, lubas) dėmėms tapetai yra (bus) tokie pat švarūs ir kokybiški, kokie buvo iki užliejimo.
Apeliantų argumentas, jog teismas ginčui išnagrinėti taikė negaliojantį teisinį reguliavimą, t. y. CPK 175 str., atmestinas kaip nepagrįstas. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies turinio, kurioje pirmosios instancijos teismas skliausteliuose įrašė CPK 175 str., akivaizdu, jog šioje sprendimo dalyje teismas tyrė ir vertino įrodymus, susijusius su buto ankstesnio remonto laikotarpiais, o ne tyrė aplinkybes dėl teismo pavedimo įvykdymo tvarkos, nebegaliojančios nuo 2011-10-01 teisės normos aspektu.
Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tinkamai pritaikė materialines teisės normas. Dėl to naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliantų apeliacinis skundas atmestinas, todėl jie neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.