Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. K., atstovaujamos advokato Vyganto Skladaičio, pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo suinteresuoti asmenys S. V., V. P., K. P., A. D., R. S., B. S., J. S., G. B. ir VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Nors po S. Š. mirties niekas į iš įpėdinių dėl paveldėjimo bylos užvedimo į notarą nesikreipė, bet visą nekilnojamąjį turtą prižiūrėjo, valdė, mokėjo susijusius mokesčius, pareiškėja. Šiuo metu nesutvarkius paveldėjimo nėra galimybės toliau pratęsti sutarties su elektros energijos tiekėjais. Kadangi šeimoje, giminių tarpe nebuvo teisininko, kuris būtų galėjęs patarti pareiškėjai laiku kreiptis į notarą, ir nepraleisti įstatyme nustatyto termino paveldėjimui priimti, todėl terminas kreiptis pas notarą, siekiant priimti paveldėjimą po mamos mirties, praleistas, bet paveldėjimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti turtą pareiškėja.

4. Šiuo metu pareiškėjai tikslinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. Š. mirties paveldėjimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti turtą pareiškėja. Pareiškėja kitokiu būdu negali gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis), kaip tik kreipiantis į teismą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

11. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo kilęs ginčas dėl to, kad pareiškėjos sesuo – suinteresuotas asmuo A. D., neliktų be gyvenamosios vietos. Buvo žodžiu sutarta, kad pareiškėjos vaikai A. D. nupirks gyvenamąjį būstą. Pareiškėja nurodė, kad jos mama žadėjo viską palikti jai, bet su sąlyga, kad sesuo A. neliktų be gyvenamosios vietos. Mokesčius sumokėjo jos žentas. Po mamos mirties į sodybą atvažiuoja maždaug kartą per mėnesį. Sesuo A. susirado butą ir tą butą savo vardu nupirko kita sesuo R. S.. R. butą nupirko su sąlyga, kad A. vėliau jai grąžins pinigus. Notarė jai pasakė, kad terminas priimti palikimą pagal testamentą pasibaigęs. Pareiškėja nupirko butą A. D. ir jį įregistravo jos vardu, todėl pagrindinė aplinkybė dėl ko suinteresuoti asmenys nesutiko su pareiškimu išnyko.

12. Teismo posėdžio metu A. D. paaiškino, kad ji iki mamos mirties ir mirus mamai liko gyventi mamos namuose. Gyveno ten iki tol, kol buvo atjungta elektra. Tada jai atsiuntė pinigų dukra sumokėti už elektrą. Mama pagal testamentą leido jai name gyventi iki mirties, o pareiškėjai namas atitektų po jos mirties. Ji susirado butą už 3000 Eur ir pareiškėja žadėjo jai už tą butą sumokėti, kad A. D. turėtų kur gyventi. Pareiškėja nupirko jai butą, todėl ji turi dabar kur gyventi ir pretenzijų dėl sodybos nebeturi, todėl su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti, kadangi pareiškėja rūpinasi po mamos mirties likusia sodyba.

14. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. P. paaiškino, kad A. D. visada gyveno tėvų namuose, prižiūrėdavo juos. Seserys atveždavo ir benzino žoliapjovei, ir maisto, ir pinigų. A. padėdavo mamai. Ji norėtų, kad viskas liktų seseriai A.. Jei sesei A. nupirktų butą, tada ji su pareiškimu sutiktų. Bylos nagrinėjimo metu išnykus aplinkybėms dėl kurių nepritarė pareiškėjos pareiškime prašomam nustatyti juridiniam faktui, su pareiškimu sutinka.

15. Teismo posėdžio metu J. S. ir jos atstovas paaiškino, kad pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų mama buvo sudariusi testamentą, kuriuo nurodė, kad A. D. galės naudotis namu iki gyvos galvos. Jai A. sakė, kad pareiškėja duos pinigų butui nusipirkti. Po mamos mirties nesidomėjo turtu. Išnykus aplinkybėms dėl ko nesutiko su pareiškėjos pareiškimu, nurodė, kad neprieštarauja prašomam nustatyti juridiniam faktui ir su pareiškimu sutinka.

17. Suinteresuoti asmenys K. P., S. V., R. S. į teismo posėdį neatvyko ir neatvykimo priežasčių nenurodė. Procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims įteikti tinkamai.

18. Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

19. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ir suinteresuoti asmenys S. V., V. P., K. P., A. D., R. S., B. S., J. S., G. B. yra (duomenys neskelbtini) mirusios S. Š. vaikai. S. Š. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: 2100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

20. Iš Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarės Vitos Jurkauskienės (duomenys neskelbtini) liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad po S. Š. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Iš testamentų registro duomenų (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) bei byloje pateikto testamento matyti, kad 2018 m. gegužės 29 d. S. Š. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą paliko pareiškėjai. Iš testamento turinio matyti, kad palikėja testamente išreikšdama savo valią nustatė uzufruktą, jog suteikia teisę suinteresuotam asmeniui A. D., po jos mirties uzufrukto teise iki gyvos galvos neatlygintinai naudotis žemės sklypu su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais bei statiniais esančiais, (duomenys neskelbtini).

21. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis), t. y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 5.50 straipsnis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų – kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CK 5.62 straipsnio 1 dalis), priimamas laisva valia, vienu iš įstatyme nurodytų būdų. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įpėdinis, priimdamas palikimą, neprivalo savo veiksmų derinti su kitais asmenimis – kitais įpėdiniais, kreditoriais, testamento vykdytoju ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2011).

22. Pažymėtina, jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėja yra testamentinė mamos S. Š. įpėdinė. Iš rašytinės bylos medžiagos, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti, kad suinteresuotas asmuo A. D. gyveno mirusiosios mamos namuose dar iki jos mirties ir minėtuose namuose liko gyventi ir po mamos mirties, kadangi seserys žinojo apie mamos valią leisti A. D. gyventi sodyboje ir po jos mirties. Visgi pažymėtina, kad nei viena iš seserų, išskyrus pareiškėją, nesiekė paveldėti po mamos mirties likusio nekilnojamojo turto. Suinteresuotas asmuo A. D. nors ir liko gyventi mamos sodyboje ir ja naudojosi, tačiau šie veiksmai negali būti laikomi kaip siekis pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pati A. D. taip pat pripažino, kad pareiškėjai nupirkus jai butą, aplinkybių prieštarauti prašomam nustatyti juridiniam faktui iš esmės nebeliko, ji neturi noro toliau likti gyventi mamos sodyboje. Taigi darytina išvada, kad nors suinteresuotas asmuo ir liko gyventi mirusios mamos namuose, ji nesiekė ir nesiekia paveldėti minėtą turtą. Likę suinteresuoti asmenys V. P., B. S., J. S. ir G. B. iš pradžių nesutiko su prašomu nustatyti juridiniu faktu vien dėl to, kad nenorėjo, jog sesuo A. D. liktų be gyvenamojo būsto, tačiau šalims taikiai išsprendus šį klausimą, suinteresuoti asmenys nebeprieštarauja prašomam nustatyti juridiniam faktui ir pretenzijų dėl paveldimo turto neturi, jo paveldėti neketina.

24. Suinteresuoti asmenys K. P., S. V., R. S. atsiliepimuose į pareiškėjos pareiškimą taip pat nurodė, kad pretenzijų neturi ir pareiškimui neprieštarauja.

25. Iš šių aplinkybių matyti, kad vienintelė pareiškėja iš karto po mamos mirties priėmė palikimą savo vardu, nes po mirties žinodama apie mamos testamentą, jo turinį ir išreikštą valią, neprieštaravo, kad suinteresuotas asmuo A. D. ir toliau liktų gyventi paveldimoje sodyboje. Ji kartu su kitomis seserimis padėjo ten likusiai gyventi A. D. prižiūrėti sodybą, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, t. y. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti. Suinteresuoti asmenys – pareiškėjos seserys – žinodamos apie testamentą ir jame išreikštą mirusios mamos valią, taip pat neišreiškė siekio paveldėti likusį paveldimą turtą ir jokių veiksmų, siekiant priimti mirusios mamos palikimą per nustatytą įstatyme terminą, neatliko. Esant pareiškėjos mamos testamentui, pareiškėja dėl teisinio neišprusimo ir nežinojimo laiku po testatorės mirties į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios mamos turtą negavo, nors, kaip jau minėta, ji yra testamentinė įpėdinė. Be to, pažymėtina ir tai, kad tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens iki šiol buvo neišspręstas klausimas dėl buto nupirkimo, kad suinteresuotas asmuo turėtų kur gyventi. Visos šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja aktyviais veiksmais priėmė paveldimą turtą ir sprendė su paveldimu turtu susijusius klausimus.

26. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

27. Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad pareiškėja turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios mamos S. Š. turtą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Ginčo dėl palikimo nėra. Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja priėmė mirusios mamos palikimą per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdama faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

28. Suinteresuoti asmenys G. B., B. S., J. S. ir Valerija P. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos sprendimais atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos atstovaujant suinteresuotus asmenis padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjos S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pareiškėja I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Suinteresuotiems asmenims G. B., B. S., J. S. ir V. P. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas padengti iš valstybės biudžeto lėšų.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.