- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-09-12
- Bylos Nr.
- 2A-474/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- J. M., J.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities viršininko administracija, notarė V
- Advokatai
- Raimondas Kvylis
- Kategorijos
- 75.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-118-125/2008 pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovams J. M. , E. J. , A. J. , V. M. , Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais bei nuosavybės teisių pripažinimo, tretieji asmenys: Klaipėdos apskrities viršininko administracija, notarė V. K. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė pripažinti gyvenamąjį namą ir pastatą garažą, esančius (duomenys neskelbtini), jo bei atsakovės J. M. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pripažinti statybos leidimo Nr. GN/04-190 perregistravimą 2005 m. liepos 14 d. E. J. vardu neteisėtu ir perregistravimą panaikinti bei nustatyti, kad statytojai yra jis ir J. M. , panaikinti 2006 m. lapkričio 27 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. STN 212 dalį, kurioje nurodyta, kad statytoja yra E. J. , bei nustatyti, kad statytojai yra jis ir J. M. , pripažinti negaliojančia 2005 m. liepos 12 d. tarp J. M. ir E. J. sudarytą žemės sklypo dovanojimo sutartį, pripažinti niekine 2007 m. sausio 10 d. tarp E. J. , A. J. ir V. M. sudarytą žemės ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti restituciją. Ieškovas nurodė, kad jis su žmona J. M. ant žmonai priklausančio žemės sklypo iš santaupų ir paskolos pasistatė gyvenamąjį namą ir apsigyveno jame. Pašlijus santykiams šeimoje J. M. 2006 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Tada jis sužinojo, kad žmona žemės sklypą su statiniais dovanojo savo motinai E. J. , o ši sklypą su pastatais pardavė giminaičiui V. M. . Šie sandoriai pažeidžia jo, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvio, teises ir turi būti pripažinti negaliojančiais bei taikyta restitucija. Dėl tų pačių priežasčių naikintina dalis perrašyto statybos leidimo bei dalis statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto. Atsakovės J. M. ir E. J. elgėsi nesąžiningai, žinodamos apie statinius, sandorį sudarė be jo sutikimo. E. J. sklypą su pastatais pardavė savo sesers sūnui V. M. siekdama paslėpti turtą, į kurį jis yra pareiškęs ieškinį. Šis sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, juo nebuvo siekiama sukurti jokių teisinių pasekmių, nes name ir toliau gyvena J. M. . Įrašytas telefono pokalbis su V. M. rodo, kad jis pripažįsta, jog šis sandoris nieko nekeičia ir teismo bus pripažintas negaliojančiu. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 34 straipsnis numato, kad, perleidžiant nebaigtą statyti statinį, sandorį turi tvirtinti notaras ir turi būti pateikta statinio statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pažyma, pažyminti, kad statinys statomas be esminių nukrypimų nuo projekto. Kad būtų perregistruotas statybos leidimas, turi būti pateikta statinio perleidimo sutartis. STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimai“ 15.3 p. reikalauja perregistruojant statybos leidimą pateikti statinio bendraturčių sutikimą, o tokio sutikimo jis nedavė. Todėl statybos leidimo perregistravimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Dėl tų pačių priežasčių iš dalies naikintinas 2006 m. lapkričio 27 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN 212, nurodant, kad leidimas statybai išduotas ir statytojai yra ieškovas ir J. M. .
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad J. M. iki santuokos įgytas žemės sklypas yra jos asmeninė nuosavybė. Ieškovas nurodė, kad namo statybai buvo panaudota 350 000 Lt. Teismas nustatė, kad atsakovė namo statybai paėmė iš banko 230 000 Lt paskolą ir už 127 000 Lt pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Ieškovas savo teiginių, kad namo statybai buvo panaudotos iš darbovietės gautos medžiagos nepagrindė jokiais įrodymais. Banko paskolą atsakovė padengė motinos dovanotais pinigais (250 000 Lt), namo statybai panaudojo už parduotą butą gautas lėšas, dalį statybinių medžiagų gavo iš tėvų, todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo ginčo turtą laikyti bendrąją jungtine nuosavybe. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus, kad ginčo namas yra šeimos turtas ir jam perleisti buvo būtinas ieškovo sutikimas, nes šalys teisme pripažino, kad į šį namą persikėlė gyventi 2005 m. rugsėjo 2 d., tai yra po to, kai buvo sudaryta 2005 m. liepos 12 d. dovanojimo sutartis. Teismas taip pat padarė išvadą, kad dovanojimo sandoriui ginčyti ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, kadangi iš liudytojų paaiškinimų buvo nustatyta, kad 2005 m. pabaigoje ieškovas pripažino, jog gyvena uošvienei priklausančiame name. Atmetęs reikalavimą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas taip pat atmetė ir kitus ieškovo reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimą, bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1. Vienas iš CK numatytų nuosavybės teisės įgijimo būdų yra naujo daikto pagaminimas. Kadangi namas ir garažas buvo įgyti santuokos su atsakove metu, jiems taikytinas sutuoktinių turto teisinis režimas ir šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovas su atsakove vedė bendrą ūkį ir sukūrė bendrą turtą. Teismas minėtų aplinkybių neįvertino, ginčo turtą laikė asmenine atsakovės nuosavybe ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovas turi įrodyti, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, bylą išsprendė ne pagal ieškinio reikalavimus, ieškinį atmetė be motyvų. Teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovas prašo žemės sklypą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Ieškovas neginčija atsakovės asmeninės nuosavybės teisės į žemės sklypą, tačiau prašo panaikinti šio žemės sklypo dovanojimo sutartį, nes būtent šiuo sandoriu remdamiesi atsakovai įrodinėja nuosavybės teises į ginčo turtą (pastatus, esančius žemės sklype). Teismas pirmiausia turėjo nustatyti, ar ginčo turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, patikrinti įrodymus, susijusius su ginčo turto įgijimu ir jo įgijimo momentu. Nustatęs, kad turtas yra įgytas santuokoje, teismas turėjo taikyti įstatymo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) bei patikrinti E. J. ir A. J. nuosavybės teisės įgijimo į ginčo turtą pagrindus ir teisėtumą, įvertinti įrodymus bei pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto reikalavimo.
2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus dėl to, kad buvo praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis vienos liudytojos parodymais teismo posėdžio metu. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, kuriomis ieškovas sužinojo apie ginčijamą sutartį. Ieškovas apie tokią sutartį negalėjo žinoti ir dėl objektyvių priežasčių, kadangi šis namas viešame registre buvo įregistruotas tik 2006 m. lapkričio 28 d. E. J. vardu, 2005 m. liepos 12 d. dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, jog dovanojamas ginčo turtas. Teismas, taikydamas vienerių metų ieškinio senaties terminą bei vadovaudamasis CK 3.96 straipsnio 1 dalimi, pripažino, jog ginčo turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, nes minėta norma taikoma, kai ginčijamas sandoris dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai E. J. , A. J. , V. M. ir J. M. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog ginčo namas bei garažas buvo pastatytas ieškovui gyvenant santuokoje su J. M. , nes byloje nustatyta, kad namas su priklausiniais buvo pastatytas atsakovų E. J. ir A. J. bei 2006 m. lapkričio 28 d. įregistruotas viešame registre. Apeliantas neįrodė, jog ginčo turtas buvo sukurtas gyvenant santuokoje. Ginčo namo pamatai buvo perkelti iš kito J. M. priklausančio sklypo. Ji statybai panaudojo lėšas, gautas realizavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Ieškovas tuo metu gavo nedidelį atlyginimą, buvo kariškis, todėl nei pinigais, nei darbu negalėjo prisidėti prie nekilnojamojo turto sukūrimo ar pagerinimo. Pats ieškovas pripažino, kad žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklausė J. M. , todėl ji, būdama savininke, galėjo šiuo turtu disponuoti ir dovanojimo sutartimi perleisti E. J. ir A. J. , kurie, gavę statybos leidimą, pasistatė jame gyvenamąjį namą. E. J. nuosavybės teisės į ginčo statinius įregistruotos statybos leidimo ir statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto pagrindu. Ieškovas šių dokumentų neginčijo, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus. Teismas pagrįstai nustatė, kas E. J. ir A. J. teisėtai pardavė žemės sklypą su ginčo pastatais V. M. , kuris yra sąžiningas įgijėjas. Teismas nenustatė, kad šis sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismas teisingai taikė vienerių metų ieškinio senatį, nes tą aplinkybę, jog apeliantas žinojo apie ginčo sandorį, patvirtina liudytojos parodymai bei E. M. (šeimos) turto ir pajamų deklaracijos. Be to, ieškovas yra praleidęs 30 dienų ieškinio senaties terminą ginčyti statybos leidimą ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir pagrįstai atmetė ieškinį, nes buvo praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Ieškovas ir J. M. yra sutuoktiniai. Iš bylos medžiagos matyti, kad jie susituokė 2003 m. liepos 12 d. (t. 1, b. l. 5). 2004 m. rugpjūčio 16 d. J. M. išduotas statybos leidimas Nr. GN 04-190 (t. 1, b. l. 16) gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato statybai J. M. asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame sklype. Šalys savo paaiškinimuose pripažįsta, kad minėti pastatai 2004 m. buvo pradėti statyti. Atsakovė J. M. 2005 m. liepos 12 d. padovanojo žemės sklypą atsakovei E. J. (t. 1, b. l. 10). Iš kadastro duomenų (t. 1, b. l. 165) matyti, kad 2005 m. liepos 14 d. pastato baigtumas buvo 52 proc., jo statybinė vertė 275 000 Lt (t. 1, b. l. 166). Iš šalių paaiškinimų matyti, kad namo ir pagalbinio pastato statybai šalys panaudojo lėšas, gautas už parduotą J. M. priklausantį asmeninį turtą, taip pat iš banko gautą paskolą, pagal kurią J. M. ginčo pastatų statybai buvo suteikta 230 000 Lt paskola. Laiduotoju pagal šią sutartį buvo ieškovas (1 t., b. l. 32-34). Kaip paaiškino atsakovė J. M. apeliacinės instancijos teismo posėdyje, visos lėšos pagal paskolos sutartį buvo panaudotos statybai iki 2005 m. gegužės mėnesio. Iš ieškinio pareiškimo dėl santuokos nutraukimo (t. 1, b. l. 36-38), ieškovo ir J. M. paaiškinimų matyti, kad santykiai tarp šalių pablogėjo 2005 m. liepos mėn. Ieškovas su J. M. ir dukra 2005 m. rugsėjo 2 d. įsikėlė gyventi į ginčo namą.
Aptarti įrodymai patvirtina, kad ieškovas su J. M. santuokoje įgijo ginčo pastatus juos pastatydami. Iki ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo buvo pastatyta daugiau kaip pusė statinių. Didesnė pastatų dalis pastatyta panaudojant banko paskolą. J. M. pripažįsta, kad ieškovas aktyviai dalyvavo atliekant statybos darbus. Pagal CK 3.88 straipsnio 1dalies 1 punktą, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Įstatymas preziumuoja santuokoje įgyto turto teisinį režimą kaip jungtinės sutuoktinių nuosavybės. J. M. šios prezumpcijos nepaneigė. Todėl ginčo pastatai nuo jų pastatymo momento buvo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 str. 2 d.). Toks turtas galėjo būti perleistas tik abiejų sutuoktinių valia (CK 3.92 str. 4 d.).
J. M. argumentai, kad ginčo pastatai yra jos asmeninė nuosavybė, nepagrįsti. Ta aplinkybė, kad pastatai pastatyti ant jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios žemės, nekeičia ant tos žemės pastatytų statinių teisinio statuso. Taip pat nekeičia statinių teisinio statuso, tai kad ji statybai, be banko paskolos lėšų, galimai panaudojo lėšas, gautas už parduotą asmeninį turtą. J. M. neįrodė CK 3.89 straipsnyje nurodytų aplinkybių, leidžiančių santuokoje pastatytus statinius pripažinti asmenine jos nuosavybe.
Ieškovas neprašo nustatyti nuosavybės dalies į ginčo pastatus, todėl aplinkybės, ar buvo panaudotos asmeninės sutuoktinių lėšos ir kiek jų buvo panaudota ginčo pastatų statybai, sprendžiamam ginčui teisiškai nereikšmingos. Dėl tos pačios priežasties teisiškai nesvarbi aplinkybė, kas ir iš kokių lėšų grąžino bankui paskolą. Šios aplinkybės būtų svarbios, jeigu būtų reikalaujama nustatyti nuosavybės dalis.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl turto pripažinimo jungtine sutuoktinių nuosavybe atmetė, kadangi ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą. Tokia teismo išvada nepagrįsta. Teismas rėmėsi liudytojos A. B. –N. parodymais (t. 1, b. l.73), kad ieškovas 2005 metų antroje pusėje jai sakė, jog gyvena uošvei priklausančiame name. Minėti parodymai nepatvirtina, kad ieškovas žinojo apie teisinį ginčo pastatų statusą, todėl nėra pagrindo manyti, jog senaties termino dovanojimo sutarčiai nuginčyti eiga prasidėjo 2005 metais. Pastatų nuosavybės teisė viešame registre E. J. vardu įregistruota 2006 m. lapkričio 28 d., todėl senaties terminas skaičiuotinas nuo šios dienos ir jis nėra praleistas, nes ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu 2007 m. sausio 9 d.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų tenkintinas reikalavimas ginčo pastatus pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau šis sprendimas neužkerta kelio ginčo šalims įrodinėti savo indėlį į bendrai sukurtą turtą ir reikalauti nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 str.) kitoje byloje sprendžiant turto padalinimo klauisimą.
Ieškovas taip pat prašė pripažinti statybos leidimo Nr. GN/04-190 perregistravimą 2005 m. liepos 14 d. E. J. vardu neteisėtu ir perregistravimą panaikinti bei nustatyti, kad statytojai yra jis ir J. M. , panaikinti 2006 m. lapkričio 27 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. STN 212 dalį, kurioje nurodyta, kad statytoja yra E. J. , bei nustatyti, kad statytojai yra jis ir J. M. .
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo A. R. (A. R.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. spalio 30 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 7 d. nutarties iš dalies peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams J. R., G. A., G. K. (G. K.), A. B., Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Širvintų rajono savivaldybei bei tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybai, Širvintų rajono notarų biuro notarei G. Z. , Vilniaus miesto 11-ojo notarų biuro notarei V. Z. ir Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro notarui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir santuokinio turto padalijimo bei atsakovės J. R. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokinio turto padalijimo išaiškino, kad viešojo administravimo subjektams išviešintoji valia dėl nuosavybės teisinių santykių turinio – įgyjamo turto teisinio režimo neatitiko tikrosios, o tai sąlygoja teismo sprendimus dėl pažeistų teisių gynimo būdų pasirinkimo taip, kad kuo ekonomiškiau ir greičiau būtų apgintos materialinės subjektinės teisės ir pasiekta teisinė taika tarp ginčo šalių. Šie tikslai ekonomiškiausiai ir greičiausiai pasiekiami CK 1.138 straipsnio 1 punkte numatytu būdu – pripažįstant teises, t. y. kasacinis teismas nemato teisinės būtinybės naikinti viešojo administravimo subjektų priimtų individualių teisės aktų (jų dalių), nes pripažindamas bendrosios junginės nuosavybės teisę į 1/2 turto šalina materialinės subjektinės teisės pažeidimą kitu įstatymo leistinu būdu. Pažymėtina, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktu daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra ir teismo sprendimas ar nutartis, todėl tokiam sprendimui įsiteisėjus būtent ji, o ne ankstesni individualūs teisės aktai bus pagrindas registro duomenims sutvarkyti ir įrašams registre keisti įstatymo nustatyta tvarka.
Todėl nustačius, kad ginčo turtas yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nėra teisinės būtinybės naikinti viešojo administravimo subjektų priimtų individualių teisės aktų (jų dalių). Šiais aktais neteisėtai sukurtos teisinės pasekmės pakeičiamos išsprendžiant nuosavybės turtinius santykius.
J. M. 2005 m. liepos 12 d. dovanojimo sutartimi žemės sklypą dovanojo savo motinai E. J. (t. 1, b. l. 10). Ieškovas šią sutartį ginčija. Dėl šios dalies reikalavimas atmestas pagrįstai. Šalys pripažįsta, kad ginčijamas žemės sklypas priklausė J. M. asmeninės nuosavybės teise. Todėl ji galėjo laisvai disponuoti šiuo turtu. Dovanojimo sutarties sudarymo metu ginčo pastatai buvo dar teisiškai neįregistruoti. Dėl ant šios žemės pastatytų pastatų nuosavybės vyksta teisminiai ginčai. Teismui konstatavus, kad ginčo pastatai yra junginė sutuoktinių nuosavybė, remiantis teismo sprendimu atsiranda teisinis pagrindas šiuos pastatus atitinkamai registruoti registre. Jeigu kiti asmenys turėtų turtinių pretenzijų turto savininkams dėl šio turto pagerinimo, jie gali dėl kreiptis su atitinkamu ieškiniu į teismą, tačiau jie negali būti laikomi turto savininkais.
2007 m. sausio 10 d. E. J. ir A. J. už 1 mln. Lt išsimokėtinai per vienerius metus mokant kas ketvirtį po 250 000 Lt ginčo žemės sklypą su pastatais pardavė V. M. , kuris pusę sumos jau yra sumokėjęs (t. 1 b. l. 128-129, 151-156, t. 2, b. l. 184-185).
Ieškovas, kaip tiesiogiai nurodo ieškinio pareiškime, prašo šią sutartį pripažinti niekine (t. 1, b. l. 173-179), kaip prieštaraujančią viešėjai tvarkai ir gerai moralei, tačiau iš ieškinio pareiškimo turinio matyti, kad ieškovas taip pat gina ir savo, kaip turto bendrasavininkio, pažeistas teises. Jis ginčija sutartį taip pat tuo pagrindu, kad buvo neteisėtai perleistas jam priklausantis turtas.
Atsakovai J. M. ir E. J. bei A. J. yra duktė ir tėvai, o V. M. yra J. M. pusbrolis bei E. J. sesers sūnus. Visi šie asmenys yra giminaičiai, netoliese gyvena, artimai bendrauja. Todėl jiems visiems buvo žinoma apie faktines ginčo pastatų statybos aplinkybes, šeimoje kilusią nesantaiką bei pradėtus teisminius ištuokos bei turto dalybų procesus. Todėl šie asmenys, įgydami ir perleisdami ieškovo ir J. M. šeimai priklausantį turtą, elgėsi nesąžiningai. Pastatų pirkimo–pardavimo sutartimi E. J. , A. J. bei V. M. siekė ne įgyti turtą, bet padėti J. M. faktiškai išsaugoti didesnę santuokinio turto dalį. Tai patvirtina ta faktinė aplinkybė, kad J. M. iki šiol gyvena ginčo pastatuose. Tokie veiksmai prieštarauja gerai morale. Todėl pagrįstas ieškovo reikalavimas pripažinti niekine 2007 m. sausio 10 d. tarp E. J. bei A. J. ir V. M. sudarytą žemės ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartį bei taikyti restituciją (CK 1.81 str. 1 d. ir 3 d.).
Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį, restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Restitucija atliekama natūra, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CK 6.146 str.). Byloje nustatyta, kad V. M. pagal pripažintą negaliojančiu sandorį E. J. ir A. J. sumokėjo 500 000 Lt (t. 2, b. l. 184-185), todėl ši pinigų suma priteistina iš E. J. ir A. J. atsakovui V. M. , o 0,1562 ha ploto žemės sklypas, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priteistinas E. J. asmeninės nuosavybės teise.
Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas iš naujo nagrinėti bylos, priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 8 120,44 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. l. 51, 188), o nuo 3 676,44 Lt žyminio mokesčio jis buvo atleistas (t. 1, b. l. 52, 99, 190). Ieškovo reikalavimai dėl ginčo turto pripažinimo bendrąja nuosavybe ir sutarties pripažinimo niekine buvo patenkinti. Už tenkintus ieškovo reikalavimus mokėtina žyminio mokesčio suma yra 10 240,88 Lt. Ieškovas nuo 3 676,44 Lt žyminio mokesčio buvo atleistas, todėl minėta žyminio mokesčio suma priteisiama lygiomis dalimis iš atsakovų J. M. , E. J. , A. J. ir V. M. , tai yra po 919,11 Lt valstybei bei 6 564,44 Lt (10 240,88 Lt – 3 676,44 Lt) žyminio mokesčio priteisiama lygiomis dalimis iš atsakovų J. M. , E. J. , A. J. ir V. M. , tai yra po 1 641,11 Lt, ieškovui E. M. . Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstomos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.). Iš atsakovų J. M. , E. J. , A. J. ir V. M. priteisiama po 21,20 Lt, o iš ieškovo E. M. – 13,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme valstybei.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat paskirsto bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartimi žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas buvo atidėtas, todėl apeliacinės instancijos teismas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteisia 10 240,88 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą iš atsakovų J. M. , E. J. , A. J. ir V. M. , tai yra po 2 560,22 Lt iš kiekvieno, bei 1 556 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą iš ieškovo E. M. . Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstomos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.). Iš atsakovų J. M. , E. J. , A. J. ir V. M. priteisiama po 3,60 Lt, o iš ieškovo E. M. – 2,35 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 2 punktu,
nusprend ž i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovo reikalavimai pripažinti gyvenamąjį namą ir pastatą garažą, esančius (duomenys neskelbtini), jo bei atsakovės J. M. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei pripažinti niekine 2007 m. sausio 10 d. tarp E. J. bei A. J. ir V. M. sudarytą žemės ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą.
Pripažinti gyvenamąjį namą (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą garažą (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ieškovo E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei atsakovės J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Pripažinti niekine 2007 m. sausio 10 d. tarp E. J. bei A. J. ir V. M. sudarytą žemės ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti restituciją – iš E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 000 Lt (penkis šimtus tūkstančių litų), o iš V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 0,1562 ha ploto žemės sklypą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš atsakovės J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisti 3 479,33 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt devynis litus 33 ct) žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą bei 24,80 Lt (dvidešimt keturis litus 80 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose valstybei.
Iš atsakovės E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 3 479,33 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt devynis litus 33 ct) žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą bei 24,80 Lt (dvidešimt keturis litus 80 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose valstybei.
Iš atsakovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 3 479,33 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt devynis litus 33 ct) žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą bei 24,80 Lt (dvidešimt keturis litus 80 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose valstybei.
Iš atsakovo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 3 479,33 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt devynis litus 33 ct) žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą bei 24,80 Lt (dvidešimt keturis litus 80 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose valstybei.
Iš atsakovų J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)), E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 1 641,11 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt vieną litą 11 ct) žyminio mokesčio už ieškinį ieškovui E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Iš ieškovo E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1 556 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 16,05 Lt (šešiolika litų 5 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose valstybei.