Kauno apygardos teismo nutartis

2013-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-417-317-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-05-03Kauno apygardos teismas
  2. T-3-986/2016Nutartis · 2016-01-19Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-03
Bylos Nr.
1A-417-317-2013
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00350-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Jūratė Jakubonienė
Nukentėjusysis
D. A.
Advokatai
Ignas Meškauskas
Kategorijos

Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-417-317-2013

Teisėja: Henryta Gerdvilė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00350-2012-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14.; (S) 1.2.4.8.1.; 1.2.4.8.2.; 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorui Vitalijui Jaroščenkai, asmeniui, kuriam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė, - M. A., jo gynėjui-advokatui Ignui Meškauskui, nukentėjusiajai D. A., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė, – M. A. gynėjo-advokato Igno Meškausko ir nukentėjusiosios D. A. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarties, kuria M. A. už padarymą baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., esant nepakaltinamam, teismas taikė priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A., sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl kurio negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, (duomenys neskelbtini) apie 16.42 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., šeimyninio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė savo žmonai-nukentėjusiajai D. A. 15 smūgių į veidą ir galvos sritį bei 5 kartus į pečius ir rankas, padarydamas kaktos, abiejų skruostų ir smakro sumušimą t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą.

Šalies argumentai

Asmens, kuriam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė, - M. A. atstovas advokatas Ignas Meškauskas skunde (b.l.127) prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį panaikini ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Skunde nurodoma, jog M. A. sveikatos pablogėjimą sąlygojo vaistų vartojimo nutraukimas, kuomet jis apie mėnesį laiko tikrinosi sveikatą Utenos ekspertiniame skyriuje. Utenos ekspertinis skyrius pripažino M. A. pakaltinamu. Todėl siekiant objektyviau nustatyti M. A. sveikatos stovį, teismas šią išvadą turėtų išreikalauti, o reikalui esant, spręsti klausimą ir dėl trečios ekspertizės išvados būtinumo. Skunde pažymima, jog M. A. smurtavimas yra epizodinis, jį įmanoma įveikti normaliai vartojant vaistus ir prižiūrint žmonai. Apelianto įsitikinimu, teismas pernelyg sureikšmina ekspertizės teorinius samprotavimus, neatkreipdamas dėmesio į M. A. artimiausios aplinkos išreikštą poziciją. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog M. A. ne tik padeda šeimai namuose, bet ir eina į darbą. Jis savo kaltę suvokia, gailisi, atsiprašo. Pakartotinis jo smurto objektas vienas ir tas pats asmuo - sutuoktinė. Kitų asmenų neprognozuojamo elgesio proveržių nenustatyta.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji D. A. skunde (b.l.124) prašo išreikalauti iš Utenos ekspertinio skyriaus M. A. tyrimo išvadas ir paskirti trečią ekspertizę kitoje įstaigoje.

Skunde nukentėjusioji nurodo, jog M. A. nuo 2012-02-21 iki 2012-03-21 tyrėsi sveikatą Utenos ekspertiniame skyriuje. Tyrimo metu M. A. nebuvo leidžiama vartoti vaistų. Todėl jam sugrįžus namo ir pradėjus vartoti vaistus, prasidėjo krizė ir 2012-04-06 įvyko šeimyninis incidentas. Skunde pažymima, jog tyrimas Utenos ekspertiniame skyriuje vyko mėnesį laiko, stebint kameroms, užduodant daugybę testų, nenaudojant vaistų ir buvo duota išvada, jog M. A. yra pakaltinamas. Panevėžio ekspertai su M. A. kalbėjosi 15-20 minučių ir nusprendė jam skirti griežto režimo gydymą. 2013-01-30 teismo posėdžio metu ekspertė net nekalbėjusi su M. A. pakeitė savo nuomonę ir pasiūlė M. A. bendro režimo gydymą. Apeliantė nurodo, jog ji nepasitiki tyrimą atlikusiais Panevėžio ekspertais. Ji nurodo, jog po gydymo M. A. yra normalios būsenos, (duomenys neskelbtini) įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir materialiai išlaiko visą šeimą. Darbe jis yra pareigingas ir draugiškas, šeimoje ramus, mylintis dukras, padedantis žmonai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti. Asmens, kuriam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė, atstovas advokatas Ignas Meškauskas prašė apeliacinius skundus tenkinti. Nukentėjusioji prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliaciniuose skunduose apeliantai nesutinka tik su M. A. paskirta priverčiamąja medicinos priemone – stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).

LR BK 98 str. 1 d. nustato, jog priverčiamosios medicinos priemonės teismo gali būti taikomos asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Teisėjų kolegija pažymi, jog priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį.

Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Dėl pirmojo ir trečiojo kriterijaus įvertinimo teismui reikalingos specialios žinios, kurios gaunamos iš teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertų.

Byloje esančio Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2012-12-05 ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog M. A. nusikalstamos veikos darymo ir šiuo metu konstatuojami lėtiniai psichikos sutrikimai, diagnozės: paranoidinė šizofrenija, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas. M. A. nusikalstamos veikos darymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės, jų pasekmių, savo veiksmų laisvai kontroliuoti bei juos valdyti. M. A. dėl psichikos sutrikimo negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Su M. A. negalima atlikti (atlikinėti) tyrimo veiksmų ir jis negali dalyvauti teisme. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog M. A. yra pavojingas sau ir kitiems, nes yra užslėpta agresija ir pyktis, ką patvirtina pokalbis su M. A. ir medicininė dokumentacija, be to, ligos eigą sunkina alkoholio vartojimas. Todėl M. A. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas (b.l.79-81).

Ekspertizės akto išvadas bei būtinumą M. A. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones teisiamajame posėdyje apylinkės teisme patvirtino ir teismo psichiatrė ekspertė S. G.. Ji papildomai paaiškino, jog ekspertizės metu buvo bendraujama su M. A., buvo vertinama visa medicininė dokumentacija bei bylos medžiaga. Medicininėje dokumentacijoje buvo nurodyta, kad stacionarinio gydymo metu M. A. visada būdavo agresija, pyktis, kurių jis neparodydavo iš karto, tai buvo užslėpta. Jo elgesys dažniausiai pasikeisdavo dėl to, kad buvo mąstymo, suvokimo sutrikimai, kliedesiai, haliucinacijos. Jam atrodydavo, kad jį kažkas seka, kad žmona priklauso mafijai ir nori jam pakenkti. Jo psichikos sutrikimas diagnozuotas nuo 1998 m. Būdamas Švedijoje, jis patyrė sveikatos pablogėjimą, kurio metu sužalojo žmogų, buvo policijos priverstinai hospitalizuotas. Ligos pablogėjimo metu būna agresija kitų atžvilgiu. Todėl jam yra reikalingas prievartinis gydymas dėl psichikos sutrikimų. Ekspertė paaiškino, jog M. A. dažnai nutraukia gydymą ir vartoja alkoholį, o alkoholis dar labiau paaštrina ligos simptomus. Šias aplinkybes M. A. patvirtino pats, be to, jas ekspertai nustatė iš greitosios pagalbos iškvietimų kortelių, kuriose užfiksuota, kad dažni iškvietimai dėl agresijos, kad jis rastas girtas, net vieno epizodo metu buvo nustatyta M. A. priklausomybė alkoholiui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nuspręsdamas taikyti M. A. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, pagrįstai vadovavosi minėtais ekspertizės išvada ir ekspertės paaiškinimu teisminio bylos nagrinėjimo metu, kadangi jais abejoti teismui nebuvo jokio pagrindo.

Nors apeliaciniuose skunduose teigiama, jog M. A. sveikatos pablogėjimą sąlygojo vaistų vartojimo nutraukimas dėl sveikatos tyrimo, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pats M. A. ne kartą yra nutraukęs ar sumažinęs vaistų vartojimą. Todėl neskyrus M. A. stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis, nebūtų galimybės užtikrinti, jog M. A. jam paskirtus vaistus namuose tikrai vartos, taip pat nebūtų galimybės kontroliuoti, jog M. A. nevartos alkoholio, kuris dar labiau paaštrina ligos simptomus. Ekspertė apylinkės teismo teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, jog jeigu gydymas būtų nutrauktas, gali būti ir sunkesnių pasekmių. Netikėti šiais ekspertės paaiškinimais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

Kolegija nesutinka su apeliantų skundų argumentu dėl būtinumo išreikalauti Utenos ekspertinio skyriaus išvadą. Prašymas dėl šio dokumento reikalavimo jau yra išspręstas Kauno apygardos teismo 2013-04-15 protokoline nutartimi. 2013-04-15 teisėjų kolegija šį apeliantų prašymą atmetė, nurodydama, jog yra ekspertizės aktas, kuriame yra išdėstytos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisiamojo posėdžio apylinkės teisme metu ekspertė S. G. taip pat paaiškino, jog prašomos išreikalauti pažymos nepakeistų nei diagnozės, nei rekomenduojamo gydymo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad posėdyje ekspertė vietoj gydymo stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis siūlė M. A. taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, ekspertizės išvadų apie M. A. sveikatos būklę pagrįstumo nepaneigia. Nors skunduose nurodoma, jog M. A. elgesys pasitaisė, tačiau bylos medžiaga patvirtina, jog M. A. ligos eiga ir elgesys neprognozuojami, jis yra socialiai pavojingas, gydymas jo elgesiui yra labai svarbus. Todėl skunduose nurodytos aplinkybės, susijusios su dabartiniu M. A. elgesiu šeimoje ir darbe, nesudaro pagrindo jam netaikyti teismo paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje M. A. taikymo, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 5 d. 1 p.

nutarė:

Asmens, kurio atžvilgiu taikytos priverčiamosios medicinos priemonės-M. A. gynėjo-advokato Igno Meškausko ir nukentėjusiosios D. A. apeliacinius skundus atmesti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo.

Kolegijos pirmininkas Algirdas JaliniauskasKolegijos teisėjai Jūratė JakubonienėEgidijus Jonas Grigaravičius