Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kazachstane, be pilietybės, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenamąją vietą deklaravęs Vilniaus miesto savivaldybėje, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-28 nutartimi pakeista į 10 parų arešto bausmę,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: jis 2016 m. sausio 20 d., apie 15.00 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,46 promilės girtumas), sukėlė konfliktą, kurio metu sugyventinei R. K. tyčia peiliu dūrė į dešinę ranką, padarydamas dvi pjautines – durtines dešinės alkūnės žaizdas, ir taip nežymiai sutrikdė kartu gyvenančios sugyventinės R. K. sveikatą. Šiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. V. pilnai pripažino savo kaltę. R. K. yra jo sugyventinė, kartu gyvena apie 3 metus. Nusikalstamos veikos padarymo dieną ir dieną prieš vartojo daug alkoholio. 2016-01-20, atsikėlęs ryte, išgėrė kavą, išvedė į lauką šunį ir tuo pačiu nusipirko alaus, kurį išgėrė kartu su Regina. Alaus buvo maža, todėl nupirko dar, parnešė ir vėl išgėrė kartu su sugyventine. Po to nuėjo pas kaimyną, ten išgėrė degtinės, tačiau alkoholio buvo vis tiek mažai, todėl nuėjo į parduotuvę, kur nupirko porą butelių alaus ir butelį degtinės. Per langą pamačiusį jį grįžtant su alkoholiu, Regina paprašė duoti alaus ir jis jai padavė vieną butelį. Nuėjo vėl pas kaimyną, kur toliau gėrė. Vienu metu paskambino sugyventinė ir paprašė, kad jis grįžtų namo. Jis namo parėjo apie 14.30 val., buvo neblaivus. Visų aplinkybių dėl girtumo neatsimena, gali pasakyti tik tiek, kad jis, atrodo, norėjo šuniui atpjauti mėsos, turėjo rankose peilį. Dėl kažko kivirčijosi su sugyventine, greičiausiai nepasidalino buvusio alaus butelio, Regina bumbėjo, matyt, priekaištavo, kad sugrįžo girtas, po ko jis atsisukęs dūrė sugyventinei peiliu. Kiek kartų ir kur tiksliai dūrė, negali pasakyti, neatsimena, tačiau galimai į dešinę ranką. Po dūrio dar parūkė ir nuėjo miegoti, atsibudo policijos pareigūnų automobilyje surakintas antrankiais. Pareigūnus iškvietė sugyventinė. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi. Taip pasielgė tik dėl to, kad buvo neblaivus. Kai nevartoja alkoholio, su sugyventine sutaria neblogai, tačiau išgėrus kyla kivirčai. Praeityje vieną kartą buvo teistas dėl analogiško nusikaltimo. Mano, kad nėra priklausomas nuo alkoholio, pats savo iniciatyva gydytis nenorėtų, tačiau jeigu teismas įpareigotų gydytis, tam neprieštarautų.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji R. K. parodė gyvenanti kartu su sugyventiniu A. V. (bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini)), abu veda bendrą ūkį. 2016-01-20 kartu su sugyventiniu vartojo alkoholį, tuomet kilo konfliktas, dėl ko, tiksliai nepamena, greičiausiai dėl alkoholio. Konflikto metu A. V. čiupo peilį ir perrėžė jai dešinę ranką. Ji iškvietė policiją, o atvykę pareigūnai iškvietė medikus, kurie išsivežė ją į ligoninę. Dėl sugyventinio A. V. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ranką skauda iki šiol (b. l. 10).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulio P. L. 2016-01-20 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-01-20, apie 14.50 val., tarp neblaivios pranešėjos R. K. ir neblaivaus jos sugyventinio A. V. įvyko konfliktas, kurio metu A. V. peiliu sužalojo sugyventinei dešinės rankos dilbį. Įvykio vieta užfiksuota fotonuotraukoje (b. l. 5-7).

2016-01-22 apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėta nukentėjusiosios R. K. ambulatorinė kortelė Nr. 2016-5610, kurioje nurodyta, kad R. K. nustatytos dvi nedidelės pjautinės (durtinės – pjautinės) dešinės alkūnės žaizdos, kurios padarytos pjaunančių ar duriančiai pjaunančių savybių turinčių daiktu ar įrankiu, bei atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 15-17, 18-19).

2016-01-21 apžiūros protokolo duomenimis, išklausytas garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip nukentėjusioji R. K. kreipėsi pagalbos dėl to, kad ją sumušė sugyventinis (b. l. 22-23). Garso įrašas patalpintas kompaktiniame diske, pridėtame prie bylos.

Alkotesterio kvito duomenimis, A. V. 2016-01-20, 16.20 val., nustatytas 2,46 promilių girtumas (b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad A. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra pilnai įrodyta. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju A. V. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinės R. K., su kuria kaltinamasis gyvena partnerystėje, sveikatą. A. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo kaltė įrodyta tiek jo paties, tiek ir nukentėjusios R. K. parodymais, apžiūrų protokolais, kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo A. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas A. V. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A. V. įvykdė nesunkų nusikaltimą, į atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. A. V. teistas (b. l. 56-57, 58-59), administracinėmis nuobaudomis baustas (b. l. 42-54), šiuo metu niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 55).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. V. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant didesnę už galimo skirti šios bausmės rūšies vidurkį kartu įpareigojant 1) per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, 2) gydytis nuo alkoholizmo bei BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu ir išreiškė nemanantis, jog turi priklausomybę nuo alkoholio ir pats neketino gydytis, tačiau iš esmės neprieštaravo tokiam gydymuisi pagal teismo įpareigojimą.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam A. V. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2016-01-20, 16.12 val., iki 2016-01-22, 10.11 val., (b. l. 24, 62). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Teisme gautame prašyme nurodoma, jog kaltinamajam A. V. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 23,16 Eur. A. V. gynėjas buvo paskirtas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Nors nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme ir yra įtvirtinta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamajam A. V. gynėjas užtikrintas vienu iš BPK 51 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, numatančių, jog gynėjo dalyvavimas būtinas, prašymai priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinami. Be to, atsižvelgtina ir į sunkią kaltinamojo finansinę padėtį, kadangi pastarasis nedirba ir neturi pajamų šaltinio.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vienas vokas su CD disku, kuriame užfiksuotas garso įrašas, paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti galutinę bausmę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 bei 4 punktais, įpareigoti A. V. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo bei paskirti jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. sausio 20 d. iki sausio 22 d. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. V. įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Kompaktinį diską su garso įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.