Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija), ir nubaustas laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 p., paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir R. B. paskirta galutinė subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 27 str. 2 d. 2 p., R. B. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. B. iš kaltinimų pagal LR BK 178 str. 2 d. (UAB (duomenys neskelbtini) turto ir A. Š. turto vagystės) išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.)

Priteista iš R. B. B. L. 5233 Lt (penki tūkstančiai du šintai trisdešimt trys litai) turtinei žalai ir 20000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteista Valstybinei ligonių kasai R. L. gydymo išlaidų atlyginimui iš R. B. 4219,40 Lt (keturi tūkstančiai du šimtai devyniolika litų 40 centų).

L. Ž. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, UAB ,,Šneka“ ir A. S. civiliniai ieškiniai atmesti

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 12 d. apie 23 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, suduodamas rankomis bei mediniu pagaliu ne mažiau septynis smūgius R. L. į galvos sritį, tuo padarydamas poodines kraujosruvas akių vokuose ir skruostuose, muštines žaizdas kaktoje ir už kairės ausies, kraujosruvas kairio momens ir kaktos kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, kaktikaulio, kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio įspaustinį lūžį, kaukolės pamato kaulų lūžį, nosies kaulų lūžį, kraujo išsiliejimą virš kietojo ir po kietuoju galvos smegenų dangalu bei po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų kairės kaktinės ir momeninės skilčių bei dešinės smilkinės skilties sumušimą, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu išsiliejusiu krauju, koma, galvos smegenų pabrinkimu, pūlingu galvos smegenų minkštųjų dangalų uždegimu, plaučių uždegimu, dėl ko nuo stipraus galvos sumušimo nukentėjusysis 2006 m. rugsėjo 21 d. mirė, tyčia nužudė R. L. .

Be to, pirmosios instancijos teisme nuteistasis R. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. sausio 10 d. apie 23-24 val., Panevėžyje, nulauždamas pakabinamą spyną, įsibrovė į patalpą – statybinį vagonėlį, esantį prie (duomenys neskelbtini) statomo namo, iš kur slapta pagrobė svetimą, uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bendros 3548 Lt vertės: akumuliatorinį gręžtuvą ,,6227 DWE“ 379 Lt vertės, elektrines žirkles ,,Makita JN1601“ 850 Lt vertės, elektrinį kaltą ,,Makita HM 1200B“ 2000 Lt vertės, smūginį gręžtuvą ,,GSB 13 RE“ 319 Lt vertės, t. y. jis kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d. Be to, R. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2006 m. sausio 10 d. apie 23-24 val., Panevėžyje, nulauždamas pakabinamą spyną, įsibrovė į patalpą – statomo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsį, iš kur slapta pagrobė svetimą, A. S. priklausantį turtą bendros 400 Lt vertės: elektrinį pjūklą 300 Lt vertės, elektrinį grąžtą 100 Lt vertės, t. y. jis kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad R. B. kaltė padarius svetimo turto pagrobimus neįrodyta ir jį iš kaltinimų pagal BK 178 str. 2 d. (UAB (duomenys neskelbtini) turto ir A. S. turto vagystės) išteisino, nenustačius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai R. B. pripažino pavojingu recidyvistu, o paskirta bausmė nėra per griežta.

LR BK 27 str. 2 d. 2 p. nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo, būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Atitinkamai R. B. tyčinį labai sunkų nusikaltimą (LR BK 129 str. 1 d.), už kurį nuteistas skundžiamu Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu, padarė būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą keturis kartus (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-09-24 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-09-24 nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004-01-28 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004-04-26 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (3 epizodai), t. y. būdamas recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Tai, kad buvo įstatymo numatytos sąlygos pripažinti jį pavojingu recidyvistu pagal BK 27 str. 2 d. 2 p., neginčija ir pats apeliantas, tačiau apeliaciniame skunde jis pažymi, kad tai yra teismo teisė, o ne pareiga. LR BK 27 str. 3 d. nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, atsižvelgiama į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes. Tokiu būdu Panevėžio apygardos teismas, spręsdamas R. B. pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis nuolat nusikalsta ir jam nuosprendžiais paskirtos bausmės nedaro reikiamo poveikio. Tiesa, apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog minėtai išvadai daryti nėra pagrindo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokią išvadą lemia paties nuteistojo nusikalstami veiksmai, susiję ne tik su įvykdyta LR BK 129 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, tačiau ir su įvykdyta eile svetimo turto pagrobimų. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis teigiamai charakterizuojamas, tačiau iš pateiktos Alytaus pataisos namų charakteristikos matoma, jog nuteistojo charakteristikos pateikimo metu turėjo dvi galiojančias drausmines nuobaudas, neskatintas, o LR BK 129 str. 1 d. numatytą nusikaltimą įvykdė būdamas keturis kartus teistas, todėl Panevėžio apygardos teismas 2007-08-27 nuosprendyje visiškai pagrįstai konstatavo, kad R. B. charakterizuojamas tik patenkinamai. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat akcentuoja, jog LR BK 129 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos paties nukentėjusiojo veiksmai ir tai rodo atsitiktinį nusikalstamo veikos pobūdį, tačiau šią nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.) Panevėžio apygardos teismas pripažino ir į ją atsižvelgė skirdamas bausmę. Visgi spręsdamas asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą, teismas atsižvelgia į dalyvavimo padarant visus nusikaltimus, sudarančius pavojingą recidyvą, pobūdį. Tuo tarpu iš byloje esančių dokumentų aišku, kad R. B. , prieš įvykdydamas LR BK 129 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, buvo teistas už eilę tyčinių savanaudiškų nusikaltimų, susijusių su svetimo turto pagrobimais, o savo nusikalstamus ketinimus visais atvejais (išskyrus vieną, kai nusikaltimas nebuvo baigtas jį sulaikius policijos pareigūnams) pilnai realizuodavo. Be to, sprendžiant R. B. pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą, atsižvelgtina ir į tai, kad nuo LR BK 129 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo iki jo sulaikymo 2006 m. spalio 6 d. jis vėl įvykdė LR BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, dėl kurio jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007-01-25 nuosprendžiu. Tokiu būdu akivaizdu, kad jam jau anksčiau skirtos bausmės nebuvo pakankamos nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Be to, pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2007-08-27 nuosprendžiu skirdamas bausmę R. B. , LR BK 56 str. 2 d. (bausmės skyrimas pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą) netaikė, nes nusikaltimo padarymo metu R. B. dar nebuvo pripažintas pavojingu recidyvistu. Tokiu būdu pripažinimas pavojingu recidyvistu turės įtakos tik jau paskirtos bausmės atlikimui bei bausmių skyrimui už įvykdytas naujas nusikalstamas veikas, o tai savo ruožtu yra būtina siekiant R. B. sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, R. B. pavojingu recidyvistu pripažintas visiškai pagrįstai.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytų jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių santykį, o taip pat atsitiktinį įvykdyto LR BK 129 str. 1 d. numatyto nusikaltimo pobūdį, jam turėjo būti paskirta mažesnė negu įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis bausmė. Tačiau iš Panevėžio apygardos teismo 2007-08-27 nuosprendžio aišku, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgė tiek į nustatytas dvi R. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes (LR BK 59 str. 1 d. 2, 6 p.), tiek į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), o taip pat akcentuota, kad būtent nukentėjusiojo elgesys ir lėmė nusikalstamus R. B. veiksmus. Tuo tarpu LR BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ne tik į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos motyvus, tačiau ir į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. LR BK 97 str. 1 d. taip pat pažymėta, kad teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia į asmens teistumą. Tokiu būdu teismas įvertino tai, jog R. B. jau ne kartą teistas, tačiau iš savo klaidų nesimoko, o skirtos bausmės nedaro reikiamo poveikio bei neužtikrina LR BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimo. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad padaryta veika, atėmusi gyvybę kitam asmeniui, nusikaltimas baigtas, veika padaryta netiesiogine tyčia, tačiau labai pavojingu būdu – smūgiuojant ne tik rankomis bet ir pagaliu į galvos sritį. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, paskirta LR BK 129 str. 1 d. (2000-09-26 redakcija) sankcijoje numatytos bausmės vidurkio dydžio bausmė nėra per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.