Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-10-30 · Byla Nr. N-62-1074-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-30
Bylos Nr.
N-62-1074-08
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Skirgailė Žalimienė
Nukentėjusysis
G. D.
Administracinė byla Nr. N – 062 – 1074/2008Procesinio sprendimo kategorija – 45.4.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjo), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininko) ir Skirgailės Žalimienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal nukentėjusiojo G. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutarties A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) 2007 m. rugsėjo 7 d. nutarimu A. P. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą nubaustas 110 Lt bauda. Kaip nurodyta nutarime, A. P. 2007 m. rugsėjo 5 d. apie 14 val. 30 min. aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „Rimi", Vilniuje, Žirmūnų g. 64, kurioje judėjimo tvarka Kelių eismo taisyklėse (toliau – ir KET) neaptarta, vairuodamas automobilį teritorijoje, kurioje kertasi važiavimo trajektorijos, nedavė kelio automobiliui, artėjančiam iš dešinės, dėl to įvyko susidūrimas ir buvo apgadintos abi transporto priemonės.

II.

A. P. kaip pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė policijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigė, kad parduotuvės aikštelėje priekyje jo važiavo keletas automobilių. Jo automobilis VW Passat sustojo, kai priekyje važiavę automobiliai sustojo praleisti pėsčiuosius. Iš dešinės pusės tuo metu nebuvo jokių važiuojančių transporto priemonių. Jis stovėjo ir laukė, kol pajudės priekyje stovintys automobiliai, išgirdo slystančio automobilio ratų cypimą ir pajuto smūgį į jo automobilio galinę dalį. Nuo smūgio jo automobilis buvo nustumtas į kairę ir į priekį. Autoavarijos vietoje liko apie 6 metrus automobilio VW Caddy priekinių ratų stabdymo žymės. Kadangi šioje aikštelėje ribojamas greitis iki 20 km/h, akivaizdu, kad automobilio VW Caddy vairuotojas važiavo viršydamas leistiną greitį ir buvo neatidus, nes nematė priekyje važiavimo krypčių sankirtoje stovinčios eilės automobilių, o tai ir buvo eismo įvykio priežastis. Atvažiuojančio automobilio VW Caddy vairuotojas, matydamas, kad priekyje sankirtoje stovi automobiliai, neturėjo teisės įvažiuoti į eismo krypčių sankirtą. Pagal VW Caddy stabdymo pėdsakus matyti, kad šio automobilio greitis buvo apie 40 km/h, nors leistinas greitis toje vietoje 20 km/h. Kadangi automobilio VW Caddy leistinas greitis buvo viršytas, VW Caddy vairuotojas nesugebėjo laiku sustabdyti automobilio ir trenkėsi į stovėjusį VW Passat automobilį.

Apygardos administracinis teismas po bylos išnagrinėjimo padarė išvadą, kad skundas tenkintinas. Panaikino policijos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Eismo priežiūros tarnybai tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

Nutartyje nurodyta, kad ATPK 284 straipsnis nustato, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu. Iš eismo įvykio vietos schemos, kuri buvo nubraižyta iš karto po eismo įvykio, matyti, kad buvo užfiksuotas automobilio VW Caddy stabdymo kelias. Eismo įvykio vietos schemoje, kuri buvo nubraižyta policijos komisariate, automobilio VW Caddy stabdymo kelias nenurodytas. Liudytojas J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilio VW Caddy stabdymo kelias buvo apie 5 - 6 metrai, todėl tikėtina, kad automobilio VW Caddy vairuotojas važiavo greičiau, negu leistina. Iš specialisto išvados nustatyta, kad automobilio VW Passat vairuotojo veiksmai pagal faktinę eismo įvykio situaciją - tai, kad jis nedavė kelio iš dešinės artėjančio (kur kas didesniu nei leistina greičiu) automobilio VW Caddy vairuotojui, turi būti vertintini sąlyginai ir atsižvelgiant į tai, kad VW Caddy vairuotojas važiavo kur kas didesniu nei leistina greičiu. Tuo atveju, jei automobilio VW Caddy vairuotojas važiuotų maksimaliu leistinu 20 km/h ar mažesniu greičiu, tai techniniu požiūriu automobilio VW Passat vairuotojas nesudarytų automobiliui VW Caddy kliūties. Tuo remiantis, techniniu požiūriu automobilio VW Passat vairuotojo veiksmai neturėjo prieštarauti KET reikalavimams. Sprendžiant pagal automobilio VW Caddy dešiniojo stabdymo pėdsako pradžią važiuojamosios dalies dešiniojo krašto atžvilgiu (2.20 m atstumu nuo šio krašto), šio automobilio vairuotojas nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kaip to reikalauja atitinkamas KET punkto reikalavimas. Automobilio VW Caddy vairuotojas betarpiškai prieš eismo įvykį važiavo kur kas didesniu nei leistina greičiu, tuo pažeisdamas atitinkamą KET reikalavimą, o tai sudarė galimybę kilti eismo įvykiui, nes važiuojant maksimaliu leistinu duotomis sąlygomis ar mažesniu greičiu, šio automobilio vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu VW Passat. Kadangi techniniu požiūriu automobilio VW Passat vairuotojo veiksmai neturėjo prieštarauti KET reikalavimams, tai automobilio VW Caddy vairuotojo veiksmai - važiavo kur kas didesniu (ne mažiau kaip 48 km/h greičiu) nei leistina greičiu, dėl to neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu VW Passat - vertintini kaip pagrindinė sąlyga tiriamajam eismo įvykiui kilti. Specialistas padarė išvadą, kad automobilio VW Caddy vairuotojas, važiuodamas ne mažesniu kaip 48 km/h greičiu nuo Žirmūnų g. pravažiavime prie prekybos centro "Rimi", slydo ir atsitrenkė priekine dalimi į jam iš kairės važiavusio automobilio VW Passat dešinįjį šoną. Automobilio VW Caddy vairuotojas sureagavo į pavojų būdamas apie 27 m atstumu iki automobilių susidūrimo vietos. Automobilio VW Caddy vairuotojo veiksmai - važiavo kur kas didesniu nei leistina duotoje kelio situacijoje greičiu - vertintini kaip pagrindine sąlyga tiriamajam eismo įvykiui kilti.

Darytina išvada, kad nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybių tyrimas yra atliktas neišsamiai, nesiaiškinant A. P. kaltės klausimo, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Institucijai tinkamai kvalifikuoti minėtą teisės pažeidimą.

III.

G. D., kuris byloje yra nukentėjusysis, apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutartį ir palikti nepakeistą Institucijos 2007 m. rugsėjo 7 d. nutarimą.

Apeliantas teigia, kad su teismo nutartimi nesutinka, nes ji priimta vadovaujantis A. P. skunde nurodytomis aplinkybėmis, kurios, jo manymu, yra neteisingos ir neatitinkančios realios situacijos.

Leistinas greitis toje aikštelėje, kurioje įvyko kelių eismo įvykis, yra 50 km/h, kadangi greitį ribojančių ženklų jam įvažiuojant iš Kubiliaus g., nėra. Iš Kubiliaus g. į minėtą aikštelę yra keturi įvažiavimai, kur nėra nė vieno greitį ribojančio ženklo. Jis įvažinėjo į aikštelę iš Kubiliaus g. ir įvykio metu važiavo į Kubiliaus g. Minėta aikštelė neatitinka KET 221 punkto reikalavimų, t. y. ji negali būti pripažįstama gyvenamąja zona ar uždara teritorija. Jo vairuoto lengvojo automobilio VW Caddy stabdymo kelias 6,4 m aiškiai nurodytas eismo įvykio schemoje nubraižytoje įvykio vietoje, bei vėliau nubraižytoje policijos komisariate. Specialisto išvada yra ginčytina, kadangi specialistas, teikdamas išvadą dėl kelių eismo įvykio, vadovavosi aiškiai neteisingais ir neatitinkančiais tikrovės duomenimis, t. y. nustatydamas jo važiavimo greitį kaip pagrindiniu parametru vadovavosi stabdymo kelio atstumu. Išvadoje nurodyta 9,7 m yra neteisingas ir niekur neužfiksuotas, o realiai iš bylos medžiagos matyti, kad stabdymo kelias yra 6,4 m, su kuo sutiko ir pats A. P., susipažinęs su schemomis ir po jomis pasirašydamas. Todėl Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytas jo vairuoto automobilio greitis 48 km/h yra neteisingas, nes pagrįstas neteisingais skaičiavimais specialisto išvadoje. Be to, įsitikinęs, kad prieš pat eismo įvykį važiavo apie 30 km/h ir techniniu požiūriu saugiu greičiu. Aplinkybė, kad jis prieš įvykį nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, jo manymu, neturėjo jokios reikšmės eismo įvykio pasekmėms kilti, t. y. priežastinio ryšio tarp jo vairuoto automobilio padėties važiuojamojoje dalyje ir pasekmių atsiradimo nebuvo. Be to, automobilio VW Passat vairuotojas, įvažiuodamas į važiuojamųjų trajektorijų kirtimosi vietą, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (tai matyti iš eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotų automobilių padėties važiuojamųjų dalių atžvilgiu).

Nurodyti minėtų aplinkybių, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, neturėjo galimybės, kadangi teismo pranešimą apie šios bylos nagrinėjimą paštu gavo 2007 m. lapkričio 14 d. vakare. Susipažinęs su teismo posėdžio protokolu, pastebėjo neatitikimą, kad teismo posėdis 2007 m. lapkričio 14 d. pradėtas 10 val. 30 min. ir teismo posėdis baigtas taip pat 10 val. 30 min., kas leidžia manyti, kad teismo posėdžio metu jam nedalyvaujant byla buvo nagrinėjama neatidžiai bei nesilaikant ATPK 248 ir 284 straipsnių reikalavimų.

Atsiliepimas

A. P. atsiliepime į G. D. apeliacinį skundą prašoma skundo netenkinti, jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutartį. Nesutikdamas su G. D. apeliaciniu skundu nurodė, kad jis, A. P., stovėjo kelio juostų susikirtime, todėl negalėjo niekam nei sukliudyti, nei užkirsti kelio, ir negalėjo padaryti KET 159 punkto pažeidimo. Nors G. D. daro išvadą, kad jis važiavo techniniu požiūriu saugiu greičiu ir neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo, tačiau tokiai išvadai pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Todėl visi teiginiai, kad eksperto išvada neteisinga, kad aikštelėje greitis neribotas ir kita, tai tik G. D. mėginimai išvengti atsakomybės. Kadangi apeliacinis skundas nepagrįstas ir akivaizdžiai neteisėtas, todėl turėtų būti atmestas.

Analogišką prašymą pateikė ir atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

G. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinis teismas kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo ištirti ir analizuoti visus pateiktus įrodymus. Byloje esant prieštaringų įrodymų, turi būti nurodoma, dėl kokių priežasčių remiamasi vienais įrodymais, o kiti įrodymai laikomi nepatikimais, neturinčiais įrodomosios galios. Kaip matyti iš apygardos administracinio teismo nutarties, teismas nesivadovavo šia nuostata. Nors apygardos administracinis teismas ir padarė išvadą, kad policijoje nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybių tyrimas atliktas neišsamiai, nesiaiškinant A. P. kaltės klausimo ir, kad apskųstasis nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, tačiau, kad ir nurodė, jog apeliaciniame skunde pateiktasis prašymas tenkintinas, tačiau nutarties rezoliucinė dalis nesiderina su šia išvada. Nutartyje nurodyta grąžinti A. P. administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybai, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą, tačiau iš šio nurodymo neaišku, kokia turėtų būti tinkama kvalifikacija ir kodėl apygardos teismas kaip institucija, vykdanti teisingumą, negalėjo pats nutraukti bylą, jei mano, kad A. P. veikoje nėra jam inkriminuoto pažeidimo sudėties, ar tinkamai kvalifikuoti traukiamo administracinėn atsakomybėn A. P. veiką. Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, grąžinti bylą nutarimą priėmusiai institucijai gali tik ją įpareigodamas tinkamai kvalifikuoti veiką ir tik tuo atveju, kai pats teismas dėl svarbių priežasčių negali keisti veikos kvalifikavimo.

G. D. apeliaciniame skunde nurodyta, kad jis nedalyvavo teismo posėdyje, kadangi laiku negavo pranešimo. Jis kaip pripažintas nukentėjusiuoju turėjo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime, tačiau nurodymas, kad teismo pranešimą apie šios bylos nagrinėjimą paštu gavo 2007 m. lapkričio 14 d. vakare, nepatvirtintas šią aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais ir todėl negali būti laikomas pagrįstu. Nurodymui, kad teismo posėdžio protokole yra klaidų, yra nustatyta atitinkama procedūra. Kadangi ja nepasinaudota, tai šis argumentas taip pat nesvarstomas šiame procese.

Esant tokiai situacijai, yra pakankamas pagrindas naikinti teismo priimtą dokumentą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir A. P. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisAnatolijus BaranovasSkirgailė Žalimienė