Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. B. ir G. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos motina E. B. ir tėvas J. B. susituokė (duomenys neskelbtini). E. B. mirė (duomenys neskelbtini), J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Jie santuokoje buvo įgiję nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su jame esančiais pastatais, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai iki E. B. mirties gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, susilaukė trijų vaikų: pareiškėjos bei sūnų G. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir A. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini) bei kurio vaikai A. B. bei G. B. šioje byloje yra įtraukti suinteresuotais asmenimis. Po E. B. mirties liko nekilnojamasis turtas – l/2 žemės sklypo su statiniais, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), ir nors J. B. nesikreipė į notarų biurą nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslais, tačiau priėmė pareiškėjos motinos palikimą pradėdamas paveldimą turtą valdyti, atlikdamas aktyvius veiksmus palikimui priimti. Jis perėmė savo žinion sutuoktinės paliktus pinigus, naudojosi visu gyvenamuoju namu, jame esančiais daiktais ir kitais statiniais, rūpinosi visu ūkiu, augino gyvulius, mokėjo visus reikiamus mokesčius, atliko turto einamojo remonto darbus. Po tėvo J. B. mirties liko nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), ir nors pareiškėja nesikreipė į notarų biurą nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslais, tačiau priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą valdyti, atlikdama visus būtinus aktyvius veiksmus palikimui priimti. Ji perėmė savo žinion tėvo paliktus pinigus, tvarkė gyvenamąjį namą, statinius, sandėliavo statiniuose baldus, suremontavo pastato stogą, pakeitė krosnį, pjovė žolę, prižiūrėjo aplinką ir kt.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje esantys mirties liudijimai patvirtina, kad sutuoktiniai E. B. mirė (duomenys neskelbtini), J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja R. B. yra mirusių E. B. ir J. B. dukra, šį faktą pagrindžia byloje esantis gimimo liudijimas. Nekilnojamojo turto registre palikėjos E. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatais, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Iš 2022 m. rugpjūčio 17 d. Alytaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės M. B. išduotų liudijimo Nr. 2579 ir liudijimo Nr. 2580 matyti, kad nėra užvestų bylų dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nei į E. B., nei į J. B. palikimą. Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes ir kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius duomenis, tarp jų – Alytaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) 2022 m. lapkričio 12 d. pažymą apie palikimo atsiradimą, Alytaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 22 d. pažymą apie palikimo atsiradimą, konstatuotina, kad po E. B. mirties jos palikimą priėmė J. B., kuris palikėjos turtu rūpinosi ir naudojosi kaip savu, o po J. B. mirties jo palikimą priėmė R. B., kuri palikėjo turtą valdė ir valdo kaip savą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju – J. B. nuo E. B. mirties momento (duomenys neskelbtini), R. B. nuo J. B. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius ir kt.). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad J. B. po sutuoktinės E. B. mirties atsiradusiu palikimu faktiškai naudojosi kaip savu, juo rūpinosi ir jį valdė, o po J. B. mirties atsiradusiu palikimu faktiškai naudojosi kaip savu, juo rūpinosi ir jį valdė bei valdo jo bei E. B. dukra – pareiškėja R. B.. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė, ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas.

Pareiškėja siekia paveldėti palikimą po savo tėvo J. B. mirties, tačiau neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos tėvas priėmė palikimą po savo sutuoktinės E. B. mirties, o pareiškėja – po savo tėvo mirties, ir kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali. Esant pagrindui pripažinti, kad pareiškėjos tėvas po sutuoktinės ir pareiškėjos motinos mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, o pareiškėja po savo tėvo mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.

Teismas byloje patyrė 13,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, o R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Priteisti iš pareiškėjos R. B. 13,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.