- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-10
- Bylos Nr.
- eI-600-629/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03427-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė, Rita Nasalytė
- Pareiškėjas
- G. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Petras Orlovas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Eglei Krūminytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Gruzijos pilietis G. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. (15/5-8)11U-1488(01582) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Gruzijos piliečiui G. G., panaikinimo“.
Pareiškėjas nurodė, jog 2012 m. birželio 21 d. įsteigė Lietuvos Respublikoje UAB „Imeretija“ (toliau – ir Bendrovė), kurios pagrindinė veikla susijusi su gruziniško maisto gamyba ir jo pardavimu. 2017 m. vasario 7 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2017 m. lapkričio 24 d., tačiau atsakovas, atlikęs UAB „Imeretija“ patikrinimą, nustatė, jog nuo 2017 m. sausio 15 d. Bendrovėje nėra trijų dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, be to, yra susidariusi skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, todėl priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 45 straipsnio redakcija, galiojusia iki 2017 m. sausio 1 d., nors Bendrovės patikrinimas buvo atliktas 2017 m. rugsėjo mėn., kai galiojo nauja minėto straipsnio redakcija, pagal kurią nebėra reikalavimo, susijusio su trijų darbuotojų, kurie dirba visą darbo dieną buvimu. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi lex retro non agit principu. Pareiškėjo teigimu, jis buvo įsitikinęs, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. reikalavimas turėti ne mažiau kaip tris darbuotojus yra nebetaikomas. Pažymėjo, kad teisinio reguliavimo naujoves tinkamai suprasti sutrukdė pareiškėjo kalbos barjeras ir Migracijos departamento teikiamos informacijos nepakankamumas. Pabrėžė, jog tai, kad pareiškėjas Lietuvoje nuolat vykdo komercinę veiklą ir ieško tinkamiausio būdo, kaip sukurtą verslą plėtoti, patvirtina ne tik VĮ Registrų centro teikiami prašymai, finansinės atskaitomybės dokumentai, sprendimai dėl kapitalo didinimo ir įstatų keitimai, bet ir tai, kad vietinėje spaudoje periodiškai yra viešinama pareiškėjo vykdoma veikla ir dalyvavimas visuomeninėje veikloje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui susidarė dėl sunkios Bendrovės finansinės padėties, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas siekia išvengti mokėtinų mokesčių. Atkreipė dėmesį, jog 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo išduota pažyma apie UAB „Imeretija“ įsipareigojimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įvykdymą, taigi sprendimo priėmimo metu aplinkybė dėl susidariusios skolos jau buvo išnykusi.
Pasak pareiškėjo, aplinkybės, dėl kurių buvo priimtas ginčijamas sprendimas, skundo pateikimo dieną yra išnykusios. Vadovaujantis UAB „Imeretija“ buhalteriniais dokumentais, matyti, kad nuo 2017 m. sausio mėn. Bendrovėje nuolat dirba ne mažiau kaip trys darbuotojai, kurių darbo laikas – 8 valandos per dieną, 40 valandų per savaitę.
Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Migracijos departamentas nesuteikė teisės jam pateikti paaiškinimą, nebuvo nustatytas terminas, per kurį pareiškėjas savanoriškai galėtų pašalinti nustatytus trūkumus. Pareiškėjas yra sudaręs sutartis su prekybos tinklais, Bendrovė nuolat vykdo veiklą, Lietuvoje moka mokesčius, todėl pareiškėjas yra saistomas ekonominių ryšių su Lietuva. Be to, pareiškėjas Lietuvoje yra saistomas ir socialių ryšių, nes palaiko glaudžius santykius su Tauragės ir Klaipėdos miesto gyventojais, Lietuvoje yra susiformavęs draugų ir pažįstamų ratas. Pareiškėjo nuomone, jis Migracijos departamentui yra pateikęs visus reikiamus dokumentus, kurie patvirtina, kad jo ketinimai dirbti Lietuvoje yra pagrįsti. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju nebuvo atliktas patikrinimas pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 100 punktą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 1–6).
Nurodė, kad pareiškėjo valdoma UAB „Imeretija“ nuo 2017 m. sausio 15 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos (2017 m. rugsėjo 26 d.) neatitiko imperatyvių UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. įmonėje beveik 9 mėnesius (kas turėtų būti vertinama kaip pakankamas laiko tarpas pasirūpinti, kad įmonė atitiktų imperatyvius įstatymo reikalavimus) nebuvo įsteigtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Pareiškėjas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 5 dalimi, nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3329-662/2017 yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai bendrovėje faktiškai pradeda dirbti mažiau negu trys darbuotojai, kaip to reikalauja UTPĮ, bendrovė nuo pirmojo darbuotojo atleidimo dienos nebeatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, ir Migracijos departamentas tokiais atvejais pagrįstai nusprendžia panaikinti užsieniečiui leidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad iš UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad šioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvos, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad įmonė atitiktų šių reikalavimų (sąlygų) visumą.
Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 29 straipsnio 2 dalį užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Taigi šiam ginčui aktualios UTPĮ nuostatos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d. Pareiškėjo teiginiai, kad pareiškėjas nežinojo, kad reikalavimas turėti ne mažiau, kaip tris darbuotojus yra nebetaikomas, o teisinio reguliavimo naujoves tinkamai suprasti sutrukdė pareiškėjo kalbos barjeras ir Migracijos departamento teikiamos informacijos nepakankamumas vertintini kaip gynybinė pareiškėjo pozicija. Iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos pareiškėjas į Migracijos departamentą nesikreipė, apie pasikeitusias aplinkybes neinformavo ir dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė.
Atsakovas pažymėjo, kad leidimas pareiškėjui buvo panaikintas, vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu ne dėl to, kad UAB „Imeretija“ yra fiktyvi, o dėl to, kad UAB „Imeretija“ neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) įtvirtinto reikalavimo, kad įmonėje būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Šiuo atveju Aprašas atlikti patikrinimo, ar įmonė yra fiktyvi, nereikalauja, ir Migracijos departamentas leidimą panaikinti gali surinkęs pakankamai duomenų tokiam sprendimui priimti. Migracijos departamentui duomenų sprendimui priimti pilnai pakako, todėl iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama pateikti papildomų dokumentų arba atvykti apklausai.
Migracijos departamentas paaiškino, kad aplinkybė, jog UAB „Imeretija“ ginčijamo sprendimo priėmimo metu turėjo skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ginčijamame sprendime buvo įvertinta duomenų visumoje bei nesudarė atskiro pagrindo panaikinti leidimą laikai gyventi. 2017 m. spalio 25 d. duomenimis, UAB „Imeretija“ vis dar tebeturi įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, o 2017 m. spalio 27 d. duomenimis – ir deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šios aplinkybės parodo, kad pareiškėjas nėra linkęs laikytis ir mokestinių prievolių, numatytų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais. Pareiškėjo atstovas pabrėžė, jog pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas 2017 m. vasario 7 d., todėl pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikoma nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojanti UTPĮ redakcija.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2015 m. dviejų metų laikotarpiui. 2017 m. vasario 7 d. pareiškėjui buvo pakeistas išduotas leidimas, nes pasibaigė jo asmens dokumento galiojimas, tačiau šiuo atveju nebuvo priimtas naujas sprendimas dėl leidimo išdavimo, todėl pareiškėjo atžvilgiu taikytina iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi UTPĮ redakcija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. (15/5-8)11U-1488(01582) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Gruzijos piliečiui G. G., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 16 d. tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui (toliau – ir Migracijos skyrius) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo (II t., b. l. 7–15).
Migracijos departamentas 2015 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams (II t., b. l. 14).
2015 m. lapkričio 24 d. Migracijos skyrius išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. LT7380554, galiojantį iki 2017 m. vasario 24 d. (II t., b. l. 145, 148).
2017 m. sausio 31 d. pareiškėjas Migracijos tarnybai pateikė prašymą įforminti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pasibaigus leidimo galiojimo terminui (II t., b. l. 145–146).
2017 m. vasario 7 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7403797, galiojantis iki 2017 m. lapkričio 24 d. (II t., b. l. 148).
Migracijos departamentui 2017 m. rugsėjo 25 d. patikrinus UAB „Imeretija“ duomenis „Sodros“ informacinėje sistemoje, buvo nustatyta, kad nuo 2017 m. sausio 15 d. Bendrovėje nėra trijų dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių (II t., b. l. 150).
2017 m. rugsėjo 26 d., įvertinęs minėtą aplinkybę, Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, priėmė ginčijamą sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas motyvuotas tuo, kad Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) reikalavimų, nes joje nėra visą dieną dirbančių bent trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių (I t., b. l. 20–22).
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas. UTPĮ 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Nuo 2017 m. sausio 1 d. UTPĮ 45 straipsnio nuostatos nebenustato reikalavimo dėl 3 Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvoje gyvenančių užsieniečių įdarbinimo.
Iš Migracijos departamento pateiktų duomenų matyti, kad Bendrovėje nuo 2017 m. sausio 15 d. nėra trijų dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių (II t., b. l. 150), taigi darytina išvada, kad Bendrovė neatitiko UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatytų reikalavimų, tačiau pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju turi būti taikoma UTPĮ 45 straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.
Pagal 2016 m. birželio 19 d. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo 29 straipsnio, reglamentuojančio įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, 2 dalį užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.
Pažymėtina, kad pareiškėjas nepagristai tapatina dvi skirtingas procedūras – leidimo laikinai gyventi išdavimą / pakeitimą ir leidimo įforminimą.
UTPĮ 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi galiojimo laikotarpiu užsienietis gali kreiptis dėl leidimo gyventi įforminimo. Pagal UTPĮ 40 straipsnio 4 dalį leidimas laikinai gyventi įforminamas užsieniečiui pateikus galiojantį kelionės dokumentą, kurio galiojimas 3 mėnesiais turi viršyti laikotarpį, kuriam išduodamas ar keičiamas leidimas laikinai gyventi. Jeigu užsieniečio pateikto kelionės dokumento galiojimas neviršija jam išduodamo ar keičiamo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpio arba jį viršija mažiau negu 3 mėnesiais, leidimas laikinai gyventi įforminamas 3 mėnesiais trumpesniam negu kelionės dokumento galiojimas laikotarpiui ir, užsieniečiui pateikus naują galiojantį kelionės dokumentą, gali būti naujai įformintas likusiam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui. Vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 2 dalies 3 punktu, leidimas laikinai gyventi užsieniečio prašymu naujai įforminamas, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju pasibaigia laikotarpis, kuriam įformintas leidimas laikinai gyventi.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas su savo 2015 m. spalio 16 d. prašymu dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo pateikė atsakovui savo pasą, galiojantį iki 2017 m. gegužės 24 d. (II t., b. l. 17). Kadangi pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas 2 metams, tačiau pareiškėjo pasas galiojo trumpiau nei laikotarpis, kuriam keičiamas leidimas laikinai gyventi, todėl, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 4 dalimi, 2015 m. lapkričio 24 d. Migracijos skyrius išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį tik iki 2017 m. vasario 24 d., t. y. 3 mėnesiais trumpesniam negu paso galiojimas laikotarpiui. Nors skundžiamu sprendimu panaikintas atnaujintas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7403797 pareiškėjui išduotas 2017 m. vasario 7 d., tačiau šiuo atveju, išduodant leidimą Nr. LT7403797, buvo įformintas Migracijos departamento 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimas pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams, o ne priimtas naujas sprendimas dėl leidimo pareiškėjui pakeitimo. Atkreiptinas dėmesys, jog 2017 m. sausio 31 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl leidimo įforminimo, o ne dėl leidimo pakeitimo. Pareiškėjo prašymas dėl leidimo pakeitimo buvo pateiktas 2015 m. spalio 16 d. ir išspręstas atsakovo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu, todėl, atsižvelgiant į Pakeitimo įstatymo nuostatas, pareiškėjo atžvilgiu taikytina UTPĮ 45 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.
Teismas pažymi, kad UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyti reikalavimai yra imperatyvūs ir nors vieno iš jų nesilaikymas sudaro pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą. Šiuo atveju Bendrovėje nebuvo visą darbo dieną dirbančių bent trijų Lietuvos Respublikos piliečių arba nuolat Lietuvoje gyvenančių užsieniečių, taigi atsakovas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. pažymėtina, kad šiuo atveju darbuotojui skaičiui nustatyti atsakovui pakako „Sodros“ sistemos duomenų, tad papildomas tyrimas neprivalėjo būti atliekamas, tuo labiau, kad atsakovas neįrodinėja, jog Bendrovė yra fiktyvi.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo panaikinti Migracijos departamento 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. (15/5-8)11U-1488(01582) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Gruzijos piliečiui G. G., panaikinimo“, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.