Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos biudžetinės įstaigos Lietuvos sporto centro, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Bitė Lietuva“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai biudžetinės įstaigos Lietuvos sporto centro, dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Sportas ir poilsis“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Motyvuojamoji dalis

3.2 iš ieškinio ir jo priedų turinio, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas pagrįstas;

3.3 2022-06-10 pasibaigus tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytai nuomos sutarčiai, ieškovas turi pareigą per 2 mėnesius išmontuoti jam priklausančią telekomunikacinę įrangą ir nutraukti šiai įrangai elektros tiekimą. Įvertinus aplinkybę, kad nuomos sutartis pasibaigė 2022-06-10, akivaizdu, kad pareigą išmontuoti įrangą ieškovas turėtų įvykdyti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir sprendimo priėmimo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovui išmontavus ginčo įrangą, servitutas šiai įrangai aptarnauti iš esmės taptų nereikalingas;

3.4 laikinosios apsaugos priemonės taikomos laikinam ginčo situacijos sureguliavimui – užtikrinimui, kad iki bylos išnagrinėjimo ieškovas turėtų galimybę tinkamai eksploatuoti jam priklausančią įrangą, o pastato savininkai nesudarytų kliūčių įrangą eksploatuoti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsakovas BĮ Lietuvos sporto centras atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; tuo atveju, jei paliekamos galioti laikinosios apsaugos priemonės – pakeisti jas nustatant atsakovui prievolę mokėti 1 448,10 Eur per mėnesį kompensacija už turto naudojimąsi iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje; priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

4.1 ieškinys nėra prima facie pagrįstas. Trečiojo asmens VšĮ „Sportas ir poilsis“ su ieškovu sudarytos nuomos sutartys, kuriomis grindžiamas ieškinys bei prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra niekiniai ir negali ieškovui sukelti lūkesčių į ieškinio patenkinimą. Ieškovui neteisėtai sudarius nuomos sutartis dėl daikto valdymo ir naudojimo, juos įteisinti paskesniais formaliais reikalavimais – servitutu, draudžiama, nes tai reiškia teisingumo principo pažeidimą;

4.2 ieškovui nepateikus neginčijamų įrodymų, teismas nepagrįstai pripažino, kad yra reali grėsmė ieškovo interesams. Nenurodė, kad atsakovas ar trečiasis asmuo, pasibaigus niekiniuose sandoriuose nustatytam terminui naudotis ginčo turtu, būtų ėmęsi aktyvių veiksmų, kad ieškovas negalėtų toliau naudotis įranga, ar nutraukinėtų elektros tiekimą, draustų ieškovo atstovams patekti iki įrangos ir pan.;

4.3 ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis ėmėsi veiksmų, bandydamas surasti naują vietą kitame pastate ar žemės sklype. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų duomenų, teritorija, kuri reikalauja stipresnio ryšio, yra pakankamai didelė, šalia yra kitų statinių ir žemės sklypų;

4.4 ieškovas neįrodė aplinkybės, kad egzistuoja grėsmė, kad jis negalės perkelti savo įrangos į kitą vietą. Tai, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021-06-02 sprendimu Nr. 1-972 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius bazinės stoties vieta yra numatyta ginčo vietoje, nepatvirtina, kad ji negali būti pakeista;

4.5 ieškovas nepateikė duomenų, kad jis bandė įgyvendinti savo teisę įrengti elektroninių ryšių tinklus bendrai su kitais tiekėjais, pasinaudodamas jų infrastruktūra. Elektroninių ryšių įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešųjų ryšių tinklo tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą, jeigu viešųjų ryšių tinklų tiekėjas negali įgyvendinti teisės įrengti elektroninių ryšių tinklus nei bendrai įrengdamas su kitais asmenimis, nei bendrai naudodamas infrastruktūrą, nei kitomis šio įstatymo nustatytomis priemonėmis;

4.6 teismui nusprendus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas turėjo išspręsti ir klausimą dėl teisingos kompensacijos mokėjimo, ieškovui toliau naudojantis svetimu daiktu iki įsiteisės teismo sprendimas. Kompensacija turėtų būti nustatyta 1 448,10 Eur per mėnesį.

5. Ieškovas UAB „Bitė Lietuva“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad:

5.1 tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytų sutarčių galiojimo terminai jau yra pasibaigę ir klausimas dėl sandorio negaliojimo pagrindų šioje byloje nespręstinas, nes ne minimų sutarčių teisėtumas yra ginčo dalykas. Atsakovo nurodomos aplinkybės apie tariamą sandorių negaliojimą, nesusijusios su ieškinio tikėtinu pagrįstumu, nes ieškinys yra dėl daiktinės teisės – servituto nustatymo;

5.2 pastate yra ieškovo telekomunikacinė įranga, kuriai eksploatuoti ieškovas prašo nustatyti servitutą. Šios įrangos išmontavimo terminas yra 2022-08-10, kuriam suėjus trečiasis asmuo įgyja teisę atjungti elektros energijos tiekimą, sutvarkyti naudojamą pastato patalpą ir stogą. Todėl laikinam situacijos sureguliavimui, kol bus sprendžiamas servituto nustatymo klausimas, būtina pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų užtikrinta, jog iki šios bylos išnagrinėjimo ieškovas turės galimybę eksploatuoti jam priklausančią telekomunikacinę įrangą ir tam nebus daromų kliūčių;

5.3 atsakovo teiginiai nepaneigia egzistuojančios grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas įsipareigoja pasibaigus sutarties galiojimui per 2 mėnesius išmontuoti savo įrangą ir atlaisvinti patalpą bei stogo dalį. Pasibaigus sutarties galiojimo terminui, trečiasis asmuo turi teisę atjungti elektros energijos tiekimą. Tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo iki šiol aktyvių veiksmų nesiėmė, nesudaro pagrindo manyti, kad šių veiksmų nebus imtasi ateityje;

5.4 jei iki šio ginčo išsprendimo ieškovas turėtų išmontuoti bazinę stotį su telekomunikacine įranga ar būtų nutrauktas elektros energijos tiekimas įrangai, ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas pasidarytų neįmanomas ar apsunkintas, nes bazinė stotis būtų išmontuota ir negalėtų veikti. Tuo būtų pažeidžiami ieškovo interesai, teismui priėmus sprendimą ieškinį patenkinti, ir viešasis interesas, kadangi iškėlus bazinę stotį, ar nutraukus jos veikimui būtiną elektros energijos tiekimą ir neįrengus naujos stoties, nebus teikiamos viešųjų elektroninių ryšių tinklų paslaugos;

5.5 atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškovo galimybėmis iškelti bazinę stotį, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo jie neturėtų būti vertinami. Atsakovas nepateikia jo teiginį apie ieškovo galimybę iškelti stotį, galinčių pagrįsti įrodymų. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021-06-02 sprendimu Nr. 1-972 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius bazinės stoties vieta yra numatyta ginčo vietoje ir kita vieta aplink esančioje teritorijoje tokiai stočiai nenumatyta. Ar galima šią vietą keisti, kaip keisti ir kokios procedūros tą numato, gali būti ginčo nagrinėjimo iš esmės metu sprendžiamas klausimas;

5.6 vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, klausimas dėl kompensacijos už naudojimąsi servitutu dydžio, neturi būti sprendžiamas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu ieškovas ir toliau mokės trečiajam asmeniui už sunaudotą elektros energiją ir šalių sutartą kompensaciją, todėl dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingų suvaržymų nebus patirta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl ieškinio pagrįstumo

9. Apeliantas nesutikimą su nutartimi grindžia tuo, kad ieškovo ieškinys nėra prima facie pagrįstas.

10. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia dviejų būtinųjų sąlygų sutaptis: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2017 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017).

12. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas turi preliminariai įvertinti ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikinti, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, jeigu ieškinyje nurodyti teiginiai pasitvirtintų.

13. Pasak apelianto trečiojo asmens su ieškovu sudarytos nuomos sutartys, kurių pagrindu grindžiamas ieškinys ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra niekiniai sandoriai ir negali ieškovui sukelti jokių teisėtų lūkesčių į ieškinio patenkinimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą bei teisėtumą. Šie argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo šiuo metu spręsti, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas. Ieškinys pareikštas dėl daiktinės teisės gynimo – servituto nustatymo. Ieškinys yra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, yra nurodytas galimas teisinis pagrindas, remiamasi Elektroninių ryšių įstatymo normomis, išsamiai išdėstomos aplinkybės. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje bylos stadijoje ieškovo ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

14. Pagal suformuotą teismų praktiką, siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.

15. Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (lot. padėtis, kuri yra) išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).

16. Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti servitutą pastate - universalioje salėje (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), esančiai patalpai 2-26 (5,95 kv.m), ir šio pastato stogo konstrukcijai, kaip tarnaujantiems daiktams, suteikiantį teisę aptarnauti ir naudoti viešųjų elektroninių ryšių tinklą – mobilaus ryšio tinklo bazinę stotį su antenomis ir įranga (viešpataujantis daiktas), taip pat patalpai 1-37 (376,22 kv.m) bei prie jos esančiai laiptinei ir patalpai 2-22 (26,61 kv.m), patalpai 2-20 (59,70 kv. m) bei prie jos esančiai laiptinei, suteikiantį teisę patekti prie patalpos 2-26, nustatant kompensaciją Lietuvos Respublikai už servituto nustatymą 750 Eur plius PVM per mėnesį.

17. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu, šalies ar kitų suinteresuotų asmenų teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

18. Nustatyta, kad ieškovo telekomunikacinė įrangos išmontavimo terminas yra 2022-08-10, kuriam suėjus trečiasis asmuo įgyja teisę vienašališkai be atskiro įspėjimo atjungti elektros energijos tiekimą (2022-06-10 Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. VL099 5.1. punktas), sutvarkyti naudojamą pastato patalpą ir stogą (Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. VL099 2.2.5 p.).

19. Sutiktina su apelianto argumentu, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo, pasibaigus sandoriuose nustatytam terminui naudotis ginčo turtu, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad ieškovas negalėtų toliau naudotis įranga, nenutraukė elektros tiekimo, nedraudė ieškovo atstovams patekti iki įrangos ir pan. To neginčija ir ieškovas. Tačiau pažymėtina, kad skundžiama teismo nustartis priimta 2022-08-09, t. y. iki sueinant įrangos išmontavimui terminui, kuris yra 2022-08-10. Tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo nesiėmė tokių veiksmų, nesudaro pagrindo manyti, kad šių veiksmų nebus imtasi ateityje, kai jau yra suėjęs įrangos išmontavimo terminas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimto ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes ieškovui išmontavus ginčo įrangą, servitutas šiai įrangai aptarnauti iš esmės taptų nereikalingas. Ieškovo ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas pasidarytų neįmanomas ar apsunkintas, nes bazinė stotis jau turėtų būti išmontuota ir negalėtų veikti. Apelianto teiginys, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nesiėmė aktyvių veiksmų, kad ieškovas negalėtų naudotis įranga, nepaneigia aplinkybės, kad egzistuoja grėsmė ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi jau yra suėjęs įrangos išmontavimo terminas.

20. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo nustatyti servitutą bei savo prašymą grindžia Elektroninių ryšių įstatyme įtvirtinta teise nustatyti servitutą, skirtą viešųjų elektroninių ryšių infrastruktūrai eksploatuoti. Sprendžiant klausimą, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šalių ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės ir nepasisakoma, dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų, pagrįstumo. Ginčo šalių nurodytus faktinius ir teisinius argumentus tiria ir vertina, bei ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas nustatinėja nagrinėdamas bylą iš esmės. Dėl to, apelianto nurodomi argumentai dėl ieškovo lūkesčių valdyti ir naudotis ginčo turtu neribotą laikotarpį, dėl ieškovo galimybių perkelti įrangą į kitą vietą, dėl bazinės stoties vietos pakeitimo galimumo / negalimumo, dėl ieškovo teisės įrengti elektroninių ryšių tinklus bendrai su kitais tiekėjais, bus išsamiai ir visapusiškai tiriami bei vertinami tolesnėje bylos stadijoje.

Dėl kompensacijos mokėjimo

21. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad nusprendus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas turėjo išspręsti ir klausimą dėl teisingos kompensacijos mokėjimo ieškovui toliau naudojantis svetimu daiktu iki įsiteisės teismo sprendimas. Kompensacija turėtų būti nustatyta 1 448,10 Eur per mėnesį.

22. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, klausimas dėl kompensacijos už naudojimąsi servitutu dydžio, neturi būti sprendžiamas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu ieškovas ir toliau mokės trečiajam asmeniui už sunaudotą elektros energiją ir šalių sutartą kompensaciją, todėl dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių jokių neproporcingų suvaržymų nebus patirta.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priemones, skirtas žalai, sukeltai taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonės, kompensuoti. Atsakovas, nustatęs, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirs nuostolių, turi teisę prašyti, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 straipsnio 1 dalis). Taip pat jeigu atsakovas patirs realių ir pagrįstų nuostolių dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, įstatymas numato teisę kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo (CPK 146 straipsnio 2 dalis).

24. Atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan., prašymą, dėl kompensacija už turto naudojimąsi, apeliantas gali pateikti pirmosios instancijos teismui, toks prašymas nėra nagrinėjamas apeliacinio proceso tvarka.

25. Apeliantas prašo iš ieškovo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos bus skirstomos, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės bendra tvarka, todėl nebaigtoje byloje bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atsakovo BĮ Lietuvos sporto centras atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.