- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- ATP-410-245/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarimo T. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015-03-13 nutarimu T. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. 725 (septynių šimtų dvidešimt penkių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviems) metams už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 17 d., apie 00.25 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 1, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,16 promilių girtumas), vairavo transporto priemonę BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde T. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-03-13 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apelianto teigimu, būtina apklausti pareigūną M. P. ir pareikalauti tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus duomenų. T. B. skunde pažymi, kad apylinkės teismas rėmėsi vienintelio policijos pareigūno Ž. B. parodymais, kurie neatitinka realybės. Pareigūnas melavo, kad jo vairuojamas automobilis buvo stabdomas ir kad jis sėdėjo vairuotojo vietoje. Apeliantas paaiškina, kad 2014-12-16, iki 23.20 val., buvo namuose su savo šeima – žmona I. B. ir dviem mažamečiais vaikais. Tuomet išėjo į kiemą perstatyti automobilio į saugomą aikštelę, esančią netoli namų, buvo blaivus. Važiuodamas automobiliu pastebėjo, kad baigiasi kuras, todėl važiavo į degalinę, bet automobilis pradėjo trūkčioti, todėl jis nusuko nuo gatvės į nuokalnę, privažiavo vieno metro atstumu nuo atitvaro į pėsčiųjų taką ir užgesino automobilį. Dėl įvykio labai susinervino. Tuomet iš bagažinės išsiėmė pilną, nepradarytą, 0.5 l degtinės butelį ir tris nepradarytus alaus butelius. Degtinę gėrė užgerdamas alumi, rūkydamas cigaretę, stovėdamas šalia automobilio. Tada įsėdo į automobilį, į keleivio vietą ir netikėtai policijos pareigūnas atidarė automobilio vairuotojo duris ir paprašė išlipti. Į tarnybinį automobilį buvo įsodintas vis dar tebegerdamas alų. Įvykio nekomentavo, sakė, kad susitiks teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo palikti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti, nes apelianto skundo teiginiai prasilenkia su faktinėmis aplinkybėmis. T. B. teigia važiavęs iki kuro kolonėlės, tačiau nuo jo namų iki vietos, kur buvo sustabdytas, apeliantas pravažiavo mažiausiai 4-5 kuro kolonėles. Kritiškai vertinamas ir argumentas, jog apeliantas nusigėrė iš susijaudinimo, pasibaigus automobilio kurui.
Motyvuojamoji dalis
T. B. apeliacinis skundas netenkintinas.
Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, nepagrįstai rėmėsi policijos pareigūno parodymais, atmetė jo duotus paaiškinimus, kas nulėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Nors apeliantas neginčija, kad vartojo alkoholinius gėrimus po to, kai sustojo su automobiliu, tačiau teigia, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, betarpiškai patvirtinančių, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas T. B., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Teismas padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl T. B. kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai nurodė, kad T. B. kaltę, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), asmens blaivumo testas (b. l. 3), tarnybiniai pranešimai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (b. l. 5-6), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), kita rašytinė bylos medžiaga. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami išvadai dėl T. B. kaltės padaryti. Apelianto prašymas apklausti policijos pareigūną M. P. nėra reikšmingas nagrinėjamos bylos kontekste. Bylos medžiaga liudija, kad analizuojamo įvykio metu patruliavę policijos pareigūnai – vyriausieji patruliai Ž. B. ir M. P., tą pačią dieną surašė tarnybinius pranešimus savo tiesioginiam viršininkui – patrulių rinktinės vadui. Tarnybiniai pranešimai iš esmės yra identiški, abu pareigūnai informuoja, kad buvo sustabdytas įtartinai manevruojantis automobilis BMW 520, norvegiškais numeriais (duomenys neskelbtini). Sustabdžius minėtą automobilį paaiškėjo, kad transporto priemonės vairuotojas yra akivaizdžiai girtas, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Pats pažeidėjas pasinaudojo jam įstatymų suteikta teise ir atsisakė duoti paaiškinimą, nurodydamas, kad turi pasitarti su advokatu. Tokiu būdu teisminio nagrinėjimo metu atsirado įvykio versija apie tai, kad T. B. vidurnaktį nusprendė perstatyti automobilį BMW 520 iš prie namo esančio kiemo į saugomą automobilių aikštelę, tačiau bevažiuojant į ją pasibaigė degalai ir apeliantas buvo priverstas sustoti. Tuomet susinervinęs pradėjo vartoti automobilio bagažinėje laikytus alkoholinius gėrimus ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Vis dėlto, ši padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo įvykio seka apygardos teismo neįtikina, t. y. teismas kritiškai vertina ir atmeta teiginius, jog T. B. sąmoningai pradėjo vartoti alkoholį tik po priverstinio sustojimo. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas pareigūnas Ž. B. išsamiai atpasakojo, kad T. B. vairuojama transporto priemonė buvo persekiojama, policijos pareigūnai važiavo iš paskos su tarnybiniu automobiliu, atstumas tarp automobilių nebuvo didelis, apie 100 metrų, taigi pareigūnai aiškiai matė siekiamą sustabdyti transporto priemonę. Buvo vėlus paros metas, šiek tiek po vidurnakčio, tad nebuvo intensyvaus automobilių eismo, persekiojamas automobilis buvo pareigūnų akiratyje. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas Ž. B. pažymėjo, jog pažeidėjas sustojo, nes nebeturėjo kur važiuoti, priekyje buvo kuoliukai prieš pėsčiųjų tiltą į Panemunę. Taigi toliau nebuvo pravažiavimo, pažeidėjas atsidūrė akligatvyje. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojas Ž. B. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti T. B., pareigūno parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja anksčiau surašytiems tarnybiniams pranešimams, juos papildo, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, todėl laikytini patikimais. Kadangi šio liudytojo parodymai yra išsamūs ir neprieštaringi, todėl apklausti ir kitą kartu patruliavusį pareigūną, surašiusį įvykio aplinkybes atitinkantį tarnybinį pranešimą, nėra pagrindo. Taip pat nėra būtinybės aiškintis, ar tarnybinis pareigūnų automobilis buvo su vaizdo registravimo įranga ir ar ši įranga įvykio metu veikė. Šie duomenys, be abejo, galėtų papildyti surinktų įrodymų visetą, tačiau nagrinėjamu atveju nėra būtini T. B. kaltei pagrįsti. Pažeidėjo sukurta įvykio versija yra primityvi ir prasilenkia su logika. Neva pasibaigus automobilio degalams, apeliantas taip susinervino, jog užuot sprendęs problemą, t. y. kaip parvaryti transporto priemonę į namus ar saugomą aikštelę, jis nusprendžia prisigerti. Atkreiptinas dėmesys, kad, T. B. teigimu, iki 23.30 val. jis buvo namuose su šeima, o administracinio teisės pažeidimo protokolas jam surašytas jau 00.25 val. Taigi atmetus laiką, kurį T. B. važiavo su automobiliu bei protokolo surašymui reikiamą laiką, lieka galimai apie pusvalandis ar dar mažiau laiko, per kurį pažeidėjas nusigėrė iki 2,16 promilių girtumo. Be to, pažymėtina ir tai, kad girtumo laipsnis T. B. buvo nustatytas tik Dainavos policijos komisariate, nes įvykio vietoje dėl techninių kliūčių iš karto surašius protokolą alkotesterio parodymų iš alkotesterio nepavyko išimti. Todėl darytina išvada, jog girtumo laipsnis buvo labiau artimas sunkiam girtumui (nuo 2,51 promilės). Todėl pasiekti tokį girtumo laipsnį vos per keliolika minučių yra sunkiai tikėtina. Be to, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas, važiuojant nuo apelianto namų A. S. al. iki jo sustabdymo vietos (duomenys neskelbtini), T. B. pravažiavo ne vieną degalinę, kurioje galėjo užsipilti reikiamos rūšies kuro, tačiau to nepadarė ir tai tik patvirtina apelianto išgalvotos įvykio versijos melagingumą.
Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad T. B. yra ne kartą baustas už analogiškų pažeidimų padarymą (b. l. 12-14). Dėl vairavimo esant neblaiviam jam ne kartą buvo skirtos didelės piniginės baudos, kurios liko nesumokėtos, taip pat buvo ir atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi apeliantas yra daug kartų susidūręs su policijos pareigūnais, yra piktybiškas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas ir ši neigiamai apeliantą charakterizuojanti medžiaga taipogi netiesiogiai įrodo, kad T. B. ir šį kartą neigdamas kaltę sąmoningai siekia išvengti administracinės atsakomybės ar ją sušvelninti.
Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apygardos teismas teisinio argumentavimo klaidų nenustatė, padarytos išvados neprasilenkia su faktiniais bylos duomenimis, policijos pareigūno parodymams nebuvo teiktas išskirtinis prioritetas, pasisakyta dėl visų surinktų duomenų patikimumo, T. B. pateikta įvykio versija atmesta pagrįstai, todėl naikinti teisėto ir teisingo procesinio sprendimo nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
T. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.