- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-15
- Bylos Nr.
- 1A-402-238-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00246-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Romualdas Lincevičius, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- E. S., R. K.
- Advokatai
- Vaclovas Kaminskis
- Kategorijos
- 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas G. Endriukaitis Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00246-2010-3;
2011 m. birželio 15 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Reginos Majauskienės, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant J. B., dalyvaujant prokurorui Arvydui Čepui, nuteistojo E. S. gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti AB „Kauno energija“ turtą) laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams; pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį (UAB „Palink“ turto grobimas) laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams; pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (D. V. turto grobimas) laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 2 (dviems) mėnesiams; pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal LR BK 182 straipsnio 3 dalį 25 parų arešto bausme.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 5 punktu, bausmės paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtosios bausmės ir subendrintoji apėmimo būdu bausmė subendrintos iš dalies sudedant ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių), bausmę atliekant pataisos namuose.
Nuosprendžiu taip pat nuteistas R. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. už LR BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą nuteistas, nes jis ir R. K., veikdami bendrininkų grupėje, 2010 m. kovo 15 d. apie 15.00 val. iš AB (duomenys neskelbtini) saugomos teritorijos, (duomenys neskelbtini), lauko sandėlio pasikėsino pagrobti nenustatytą kiekį vandens pašildytojo nerūdijančio plieno plokštelių ir garo vandens - pašildytojo žalvario vamzdelių, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
Be to, E. S. už LR BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo padarymą nuteistas, nes pagrobė svetimą turtą, t. y. jis 2010 m. vasario 4 d. apie 19.25 val., iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvei(duomenys neskelbtini) priklausančius 2 vnt. viskio „Chivas regal 12 YO“ bendros 286 litų vertės; 1 vnt. viskio „Macallan“,179 litų vertės; 1 vnt. brendžio „Fernando de castilla solera reserva“, 50,99 litų vertės, 1 vnt. brendžio „Torres 10“ su dėžute, 0,7 1 talpos, 49,99 litų vertės; 1 vnt. brendžio „Torres 10“, 1 litro talpos, 64,99 litų vertės, 1 vnt. brendžio „Stock 84“ - 40,99 litų vertės, iš viso turto už 671,96 Lt.
Be to, E. S. už LR BK 178 straipsni 2 dalyje numatytos nusikaltimo padarymą nuteistas, nes pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, t. y. jis 2010 m. birželio 13 d., apie 16.00 val., įsibraudamas į neužrakintą UAB(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), prekių priėmimo ir laikymo tarnybinę patalpą, pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajam D. V. priklausantį dviratį „Cross (duomenys neskelbtini) 500 litų vertės.
Be to, E. S. už LR BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą nuteistas, nes jis neteisėtai laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, t. y. jis 2010 m. liepos 22 d. nuo 21.35 val. iki 21.45 val. neteisėtai laikė su savimi svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - M. R. vardu išduotą AB SEB banko „Visa Elektron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
Be to, kaltinamasis E. S. už LR BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą nuteistas, nes jis neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, t. y. jis 2010 m. liepos 22 d. 21.45 val., panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - M. R. vardu išduotą AB SEB banko „Visa Elektron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), pateikė ją atsiskaitymui už 148,19 litų vertės prekes.
Be to, E. S. už LR BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nuteistas, nes jis 2010 m. liepos 22 d., pateikdamas M. R. vardu išduotą AB SEB banko „Visa Elektron“ mokėjimo kortelę Nr. 4790 7520 0036 4846, finansinei operacijai inicijuoti, apgaule savo naudai pasikėsino įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. įvairių priekių, bendros 148,19 litų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo skirti švelnesnes bausmes. Nurodo, jog visuose epizoduose kaltę pripažino ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl prašo sumažinti skirtą bausmę. Nurodo, jog augina mažametį vaiką ir nori kuo greičiau atlyginti žalą nukentėjusiesiems.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. S. skundas atmestinas.
Apeliantas neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 3 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Apeliantas prašo skirti švelnesnę bausmę. Kolegijos nuomone, tenkinti prašymą įstatyminio pagrindo nėra, todėl šis prašymas atmetamas. Teisėjų kolegijos manymu, bausmės už atskiras nusikalstamas veikas bei galutinė subendrinta bausmė nuteistajam skirta teisingai. Apeliaciniame skunde apelianto nurodyti argumentai apylinkės teismo buvo įvertinti, todėl pakartotinai juos vertinti nėra pagrindo.
Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Teismas, skirdamas ir individualizuodamas bausmes už kiekvieną iš nusikaltimų, nurodė konkrečius ir išsamius bausmių skyrimo motyvus. Teismas kiekvienu atveju įvertino visas LR BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes - nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą, stadiją, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į padarytos žalos dydį, į tai, atlyginta ar neatlyginta žala. Parinkdamas bausmės rūšį nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad E. S. naujus tyčinius nusikaltimus padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo ir pagrįstai nurodė, jog tokiu atveju pagal LR BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. LR BK 27 straipsnis nustato, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Įvertinus tai, kad E. S. anksčiau teistas, naujas tyčines nusikalstamas veikas įvykdė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo už tyčinius nusikaltimus, teisėjų kolegijos manymu E. S. pagrįstai skirta reali laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą- su laisvės atėmimu susijusi bausmė-areštas, nes šios aplinkybės, kolegijos manymu, neduoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant švelnesnę bausmę. Be to, įvertintina ir tai, jog anksčiau taikytos bausmės-bauda, areštas teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui akivaizdžiai nepadarė, nes jis neišnykus teistumui padarė naujus tyčinius nusikaltimus.
Nustatydamas paskirtosios bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos manymu, tinkamai atsižvelgė į LR BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes. LR BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmės dydį, šių taisyklių nepažeidė, tinkamai įvertino anksčiau aptartų aplinkybių visumą, kiekvienos iš jų reikšmę nustatant bausmės dydį ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmes, žymiai mažesnes nei straipsnių sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, o arešto bausmę, artimą šios bausmės vidurkiui, skiriant ją už baudžiamąjį nusižengimą. Visais atvejais paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra artimos minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui, kuris yra 3 mėnesiai. Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pavojingumą, nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas bausmės dydžius aukščiau minėtas įstatymo nuostatas pritaikė tinkamai, paskirtosios bausmės už atskiras nusikalstamas veikas yra individualizuotos teisingai, atitinka padarytų veikų ir nuteistojo pavojingumą, yra būtinos ir pakankamos pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Subendrindamas paskirtąsias bausmes, baudžiamojo įstatymo nuostatų teismas nepažeidė. Tinkamai pritaikė LR BK 63 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pagrįstai bausmes, skirtas už LR BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, subendrino jas apimdamas, ir šią subendrintą bausmę bei kitas skirtąsias bausmes, vadovaudamasis LR BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, subendrino iš dalies jas sudėdamas. E. S. griežčiausia iš skirtųjų laisvės atėmimo bausmių yra bausmė, skirta už LR BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 2 (dviems) mėnesiams. Prie šios bausmės iš dalies pridėtos kitos bausmės ir skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, t. y. prie griežčiausios bausmės pridėta daugiau nei po pusę iš skirtųjų bausmių. Tačiau įvertinus tai, kad E. S. nusikalto būdamas anksčiau teistas, per trumpą laikotarpį padarė net šešias nusikalstamas veikas, kurios visos yra tyčinės, o tai rodo nuteistojo polinkį nusikalsti, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo paskirtoji galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Teisinio pagrindo ją mažinti apeliacinio skundo motyvais nėra.
Ta aplinkybė, jog nuteistasis turi mažametį vaiką, šiuo atveju nenusveria LR BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, nesumažina nei nuteistojo nei jo padarytų veikų pavojingumo bei nepanaikina būtinybės skirti tokią bausmę, kuri padėtų apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis būtų nubaustas bei pasiekta, kad jis nebedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskirtoji bausmė ir jos vykdymo metu kylantys apribojimai bei jų trukmė atitinka proporcingumo reikalavimus siekiant nubausti nuteistąjį ir kartu nepažeisti jo kitų teisėtų interesų ir šie apribojimai savo pobūdžiu ir trukme yra būtini apginti viešąjį interesą bei užtikrinti teisingumo principą.
Kolegijos nuomone, nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentais jį keisti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.