Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-12-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-272-202/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-14
Bylos Nr.
1S-272-202/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30553-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Žukauskas, Valdimaras Bavėjanas (pran.), Albinas Bielskis
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-272-202/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30553-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano,

teisėjų Lino Žukausko, Albino Bielskio,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo A. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. gruodžio 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą tuo, kad 2015 m. gegužės 31 d. laikotarpiu nuo 04.13 val. iki 04.16 val. viešoje vietoje – prie UAB „Pravira“ priklausančios maitinimo įstaigos, esančios Triliškių g. 2, Triliškių k., Kaišiadorių r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas lėmė nusikalstamos veikos padarymą, dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – neva supykęs, kad M. Č. iki tol vykusių muštynių metu negynė savo draugo D. D., keturis kartu smogė rankomis ir vieną kartą spyrė dešinės kojos keliu M. Č. į galvos sritį, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Po to siekdamas nužudyti M. Č. tyčia vieną kartą peiliu dūrė M. Č. į kairę krūtinės pusę, tuo padarė jam kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą krūtinėje, atsiveriančią į krūtinplėvės ertmę su dešiniojo širdies skilvelio sužalojimu, kairiosios vidinės krūtinės arterijos sužalojimu, t. y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį realų pavojų nukentėjusiojo M. Č. gyvybei, taip pasikėsino nužudyti M. Č., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusiajam buvo suteikta skubi ir kvalifikuota medicininė pagalba.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. B. sulaikytas 2015 m. birželio 2 d. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi kaltinamajam A. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

Kaltinamasis A. B. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį ir pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę.

Skunde nurodoma, kad A. B. iš dalies pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Be to, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, prieš suėmimą dirbo, jo socialiniai ryšiai su šeima yra tvirti. Kaltinamasis taip pat teigia, kad jis neketina slėptis nuo teismo. Jis laikomas suimtas jau pusę metų, dėl to pablogėjo jo sveikatos būklė.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo – terminą kaltinamajam A. B., BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio, BPK 130 straipsnio bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Sąlygos pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo – terminą šioje byloje yra, nes jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmes, griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.

Pažymėtina, kad šiuo metu baudžiamoji byla yra perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, yra nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, duomenys, užfiksuoti asmens parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros, kratos protokoluose, specialisto išvadose, ir kiti kaltinamajame akte išdėstyti duomenys.

Kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai.

A. B. yra kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimą ir pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimą. Už šiuos nusikaltimus baudžiamajame įstatyme yra numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės. BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje, be laisvės atėmimo bausmės, kitų bausmės rūšių nenumatyta. Nors nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, Kauno apygardos teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad A. B. nesieja pakankamai tvirti socialiniai ryšiai (nevedęs, nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos), jis praeityje teistas. Visuma nurodytų aplinkybių leidžia pagrįstai teigti, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Teisėjų kolegijos nuomone, Kauno apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam A. B., pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą. Kaip jau minėta, A. B. kaltinamas pasikėsinęs padaryti labai sunkų nusikaltimą, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be to, kaltinamasis praeityje šešis kartus teistas, taip pat ir už nusikaltimą žmogaus sveikatai. Šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas jis galimai padarė praėjus vos keliems mėnesiams po paleidimo iš pataisos namų. Šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės A. B. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Skunde nurodomos aplinkybės, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir neketina slapstytis nuo teismo, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Taip pat vertinama ir ta aplinkybė, kad dėl ilgalaikio suėmimo pablogėjo kaltinamojo sveikatos būklė. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, jog suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims, o medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą. Duomenų, kad A. B. dėl sveikatos būklės negali būti laikomas suimtas ar būti gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, nėra.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas neprieštarauja proporcingumo, teisėtumo principams, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo A. B. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Valdimaras BavėjanasTeisėjai Linas ŽukauskasAlbinas Bielskis