Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. birželio 10 d. d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma vadovaujantis BPK 335 straipsniu, išspręsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų – 48,06 Eur baudžiamojoje byloje Nr. 1-1668-1035/2021 priteisimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartis Nr. 1S-137-497/2021).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi perduodamas baudžiamąją bylą, kurioje R. J. buvo kaltinama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nenustatė BPK 51 straipsnyje numatytų būtinųjų gynėjo dalyvavimo pagrindų, išaiškino kaltinamajai teisę pačiai pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją arba, neturint lėšų sumokėti už gynėjo paslaugas, kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo (t. 1 b.l. 123-124).

Iš advokatės Liubovės Kuprusevičienės advokato orderio matyti, kad ji buvo įtraukta į baudžiamąjį procesą pirmos instancijos teisme kaip kaltinamosios R. J. gynėja ne teismo paskyrimu, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, kaltinamajai pačiai kreipusis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismo teisėjas 2021 m. sausio 5 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas parinkti kaltinamajai gynėją BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartimi, nurodžius, kad nagrinėjant apeliacinį skundą teismo posėdyje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, buvo paskirta ginti advokatė Liubovė Kuprusevičienė (t. 2 b.l. 58).

Iš 2021 m. birželio 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, matyti, kad adv. Liubovės Kuprusevičienės teiktos antrinės teisinės pagalbos R. J. išlaidos sudaro 48,06 Eur.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Vertinant R. J. turtinę padėtį, atsižvelgtina šį tai, kad ji vykdo individualią veiklą, iš kurios kaip nurodė teismo posėdžio metu, gauna tik minimalias pajamas, be to augina ir išlaiko tris vaikus. Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pirmos instancijos procese skyrė jai nemokamą antrinę teisinę pagalbą dėl blogos asmens turtinės padėties.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš R. J. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi ir 364 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš R. J. priteisimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.