Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-05-21 · Civilinė byla Nr. e2S-891-513/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-21
Bylos Nr.
e2S-891-513/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13562-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Atsakovas
A. M.
Ieškovas
A. S.
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. e2S-891-513/2015

Teisėjas Darius Kurpavičius Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13562-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 110.4; 122.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. gegužės 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. M. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-01 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui A. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaiko E. M. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo 1 500 Lt per mėnesį laikiną išlaikymą vaikui, nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-01 nutartimi ieškovės prašymą tenkino. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. M. periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, po 1 500 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę A. S.. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė E. M. gyvenamąją vietą su mama A. S.. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku E. M. bendraus kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 14.00 val., pasiimdamas vaiką ir parveždamas į nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą. Motyvavo, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – galimybė priteisti laikiną materialinį išlaikymą vaikui (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1 d.). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Šios konkrečios laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra užtikrinti, kad būtinos vaikams vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaikų poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti, ir šį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Tėvų nepilnamečiams vaikams teikiamas išlaikymas turi būti nuolatinis ir reguliarus. Įvertinęs ieškovės teiginius, kad atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo, ir ji būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti prašo priteisti iš atsakovo laikiną 1 500 Lt dydžio išlaikymą, vadovavosi CK 3.192 str. ir, atsižvelgęs į civilinėje byloje esančius duomenis apie ieškovės turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes, į tai, kad atsakovas nuomonės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė, į susiklosčiusią teismų praktiką, sprendė, jog iki byla bus išspręsta, iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui kas mėnesį po 1 500 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 145 str. 1 d. 11 p.). Remdamasis CPK 145 str. 1 d. 13 p., atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas šalių vaiko E. M. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove ir nustatė ieškovės prašomą bendravimo su vaiku tvarką.

Šalies argumentai

Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-01 nutarties dalį dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo ir pakeisti nutarties dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo – nustatyti, kad atsakovas bendraus su sūnumi E. M. kiekvieną savaitgalį nuo penktadienio 19.00 val., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos, iki sekmadienio 19.00 val., vaiką grąžindamas į jo gyvenamąją vietą. Argumentuoja, jog teismas nepagrįstai rėmėsi vien ieškovės argumentais ir nevertino aplinkybių: jog apeliantas moka po 800 Lt už privatų sūnaus darželį ir tai iš esmės jau yra pakankamas išlaikymas vaikui, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė taip pat turi pareigą skirti tokią pat sumą; jog ieškovė nepateikė įrodymų apie neįtikėtinai didelius 5 metų vaiko poreikius, įrodymų, kiek konkrečiai vaikui išleidžia. Nurodo, jog vaikui visą laiką mokėjo ir moka už privataus darželio lankymą, be to, nuolat perka vaikui rūbų, žaislų, kitų reikalingų daiktų. Taip pat nurodo, jog byloje atsakovas teiks (rengia) priešieškinį. Argumentuoja, jog neprieštarauja teismo nutarties daliai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, tačiau nesutinka su nustatyta laikina bendravimo tvarka. Teigia, jog teismas jokių motyvų dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nenurodė. Mano, jog nustatyta retų atsakovo pasimatymų su vaiku tvarka neatitinka vaiko, taip pat ir atsakovo interesų. Su vaiku nori matytis dažniau, todėl prašo nustatyti jo pateiktą bendravimo su vaiku tvarką.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka. Mano, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti apelianto nurodytais argumentais nėra pagrindo. Nurodo, kad nors atsakovas nuo bendro su ieškove gyvenimo pabaigos mokėdavo už sūnaus lankomą privatų darželį 800 Lt, tačiau kitų būtinų sūnaus poreikių tenkinimui piniginių lėšų visiškai neskiria. Atsakovas nesutinka, jog vaikas lankytų ne privatų darželį, o prisidėti prie kitų būtinųjų sparčiai augančio 4 metų vaiko poreikių tenkinimo nesutinka. Vaikui reikalingas ir maistas, drabužiai, būstas, vitaminai / vaistai, ugdymo priemonės, žaislai, laisvalaikio pramogos, transporto paslaugos ir kt. Ieškovė neturi pakankamai finansinių galimybių bei neprivalo viena pati tenkinti augančio sūnaus poreikių. Atsakovas nenurodė, jog priteistas laikinas išlaikymas sūnui yra neproporcingas jo gaunamoms pajamoms, jis nepateikė įrodymų apie savo pajams ir turtą. Ieškovė pateikė lentelę, kurioje nurodė būtiniausiems vaiko poreikiams per mėnesį išleidžiamas pinigų sumas, iš kurių itin didelę dalį (800 Lt) sudaro mokestis už vaiko privataus darželio lankymą. Atsakovas su vaiku negyvena, todėl ir negali įsivaizduoti, kiek kainuoja tinkamas vaiko išlaikymas. Kaip prielaidą vertina atsakovo teiginį, jog ir ieškovė taip pat turėtų skirti 800 Lt sumą vaikui išlaikyti, nes tokios sumos pakaktų tik vaiko maisto ir būsto poreikiams, todėl yra akivaizdžiai nepakankama. Nesutinka su atsakovo siūloma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, nes darbo dienomis vaikas turi turėti jam nustatytą režimą (eina į darželį), todėl vaikui būtent savaitgaliais (pakaitomis) būnant su ieškove arba su atsakovu, jis nebus pernelyg varginamas ir tai užtikrins vaiko ir šalių interesus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę jas taikyti.

Be to, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Todėl taikydamas specialias šeimos teisinių santykių byloms CK 3.65 str. 2 d. numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, taip pat priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir kt.

Laikinas bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais. Pripažįstama, kad vaiko auklėjimas ir ugdymas negali apsiriboti vien tik tiesioginiu buvimu su vaiku, tėvai savo vaiką turi auklėti ir dirbdami bei būdami jam asmeniniu pavyzdžiu. Ypatingą reikšmę vaiko auklėjimui ir ugdymui turi jo gyvenimo šeimoje aplinka, kadangi vaiko bendravimas šeimoje yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai.

Nagrinėjamu atveju, įvertinęs atsakovo siūlomą (prašomą nustatyti) bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į tai, jog 4 metų amžiaus šalių sūnus E. M. (gim. (duomenys neskelbtini) šiuo metu gyvena su mama (ieškove) Klaipėdoje, lanko darželį bei gyvena kitame nei atsakovas mieste, teismas sprendžia, jog ieškovės pasiūlyta ir teismo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka yra optimali ir šiuo metu objektyviai pakankama tam, kad būtų užtikrintas vaiko bendravimo su abiem tėvais interesas, todėl ši teismo nutarties dalis, kaip ir apelianto neginčijama nutarties dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, paliktina nepakeista (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

Išanalizavęs bylos medžiagą, su atskiruoju skundu pateiktų ir priimtinų byloje įrodymų turinį (2014-11-10 pažyma iš privataus darželio; 2014 m. gruodžio, lapkričio ir 2015 m. sausio, vasario mėnesių kasos pajamų orderiai (CPK 314 str.), remdamasis išdėstytu tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant teisiniu reguliavimu, įvertinęs skundžiamoje nutartyje teismo motyvus dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo, šalių argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog šalių sūnus yra tik 4 metų amžiaus, sveikas ir specialiųjų (medicininio pobūdžio ir pan.) poreikių neturintis vaikas, kuris noriai bendrauja su abiem tėvais, jog apeliantas mokėjo ir toliau moka už vaiko privataus darželio lankymą (ieškovė ir neginčija, jog atsakovas mokėjo ir moka už vaiko darželį), taigi šią pareigą atsakovas vykdė ir vykdo, todėl teismas nepagrįstai priteisė 1 500 Lt (434,43 Eur) dydžio laikiną išlaikymą vaikui, be to, tokio pat dydžio, kaip ir prašoma ieškiniu, nors šioje proceso stadijoje neįrodyti tokie neįprastai dideli laikini vaiko poreikiai ir kad ieškovė skiria šią sumą vaikui išlaikyti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovės su ieškiniu pateiktoje suvestinėje apie vaiko poreikiams užtikrinti patiriamas išlaidas nurodyti dydžiai teismo vertinami kritiškai, nes objektyviai yra didesni nei, remiantis vien protingumo kriterijumi, yra būtini 4 metų vaikui per mėnesį(CK 1.5 str., 185 str.). Duomenų, jog ieškovė yra suradusi ar ieško (ieškojo) vaikui kito darželio nei lankomas privatus darželis, byloje nėra, todėl jos argumentai dėl atsakovo nesutikimo keisti darželį į pigesnį neįrodyti.

Nepagrįstais vertinami ieškovės argumentai, jog atsakovo sumokama 800 Lt už darželį suma iš esmės yra nepakankama, nes jis turi mokėti išlaikymą ir kitiems vaiko poreikiams tenkinti. Teismas pažymi, jog tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios, šis principas ir taisyklė galioja ir sprendžiant dėl laikino išlaikymo priteisimo vaikui iš vieno tėvų klausimą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į tai, jog šiuo metu byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius, jog atsakovas nesutinka, neketina teikti ir neteikia vaikui išlaikymo, jog vaiko poreikiai šiuo metu yra neužtikrinami ir pan., teismas iš dalies tenkina atsakovo skundą ir naikina pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė, – priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, po 1 500 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja paskirta ieškovė A. S., ir išsprendžia klausimą iš esmės – ieškovės prašymo dėl šios priemonės taikymo netenkina (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Kitos nutarties dalys (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo – atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendraus kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 14.00 val., pasiimdamas vaiką ir parveždamas į nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą) paliktinos nepakeistos (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teismas

nutaria:

atsakovo A. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies,

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį, kuria priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 1 500 Lt, ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės A. S. prašymo taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę netenkinti.

Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėja Irma Čuchraj