- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-43-567/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- G. M.
- Advokatai
- Zita Vizbarienė, Martynas Pečiulis
- Kategorijos
- 40.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-674-67/2011 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl paprastojo neprotestuotino vekselio ir susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymų už išduotą vekselį pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. M. pateikė 2010-08-18 ieškinį, kurį 2010-12-22 patikslino, prašydama 2009-12-01 išduotą paprastąjį vekselį tarp atsakovo – vekselio turėtojo G. M. ir ieškovės – skolininkės A. M. dėl 22000 Lt skolos pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos; 2009-12-01 sudarytą susitarimą dėl A. M. išduoto vekselio ir tarpusavio atsiskaitymų pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-08 sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas G. M. priėmė įsipareigojimą po santuokos nutraukimo vienasmeniškai sumokėti 22000 Lt įsiskolinimą, t.y. atsiskaityti su UAB „Erama“. Šį įsipareigojimą atsakovas vykdo, UAB „Erama“ jis sumokėjo 15000 Lt, liko skolingas 7000 Lt. Ieškovė teigia, jog pagal ginčijamą vekselį jokių pinigų perduota nebuvo, nes G. M. neturėjo pinigų. Atsakovas 2009 m. iš UAB „Erama“ priskaičiuoto darbo užmokesčio negaudavo, todėl negalėjo ir skolinti. Atsakovo G. M. vekselio ir tarpusavio atsiskaitymų sutartis aiškiai parodė atsakovo nesąžiningumą. Santuoka tarp A. M. ir G. M. yra iširusi. Vykstant teismo procesui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atsakovas nenorėjo pripažinti įsiskolinimo, kaip pagrindinę priežastį nurodė, kad jam darbovietė nemokėjo atlyginimo. 2009-12-08 buvo paskirtas teismo posėdis, iki jo likus kelioms minutėms atsakovas paprašė pasirašyti paprastąjį vekselį, kuriuo ieškovė įsipareigojo sumokėti 22000 Lt skolą ir paaiškino, kad, turėdamas vekselį, UAB „Erama“ užskaitys įsiskolinimą už butą bei reikalavo pasirašyti vekselį skubiai. Kartu sus surašytu vekseliu buvo pasirašytas susitarimas dėl 2009-12-01 A. M. išduoto vekselio ir tarpusavio atsiskaitymų, kurio turinio ieškovė nesuvokė. 2009-12-01 vekselis turi būti panaikintas dėl to, kad atsakovas, vekselio turėtojas, įsigydamas vekselį, tyčia veikė ieškovės, kaip skolininkės nenaudai, buvo nesąžiningas įgijėjas, nes atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, jog jis negaudavo viso atlyginimo. Atsakovas dirba jo pusbrolio įmonėje UAB „Erama“, atlyginimas jam nepriskaičiuojamas, nes antstolis negali išieškoti priteisto vaikams išlaikymo. Atsakovas pasinaudojo ieškovės santuokos nutraukimo metu patirtu stresu. Paveikta apgaule, patikėjusi tuo, jog atsakovas užskaitys skolą už butą, ieškovė pasirašė vekselį, tačiau jokių pinigų nesiskolino, nes atsakovas jų neturėjo (LR CK 3.192 str. 2 d., 3 d., LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas).
Atsiliepimas
Atsakovas G. M. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašydamas jį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teisinė vekselio prigimtis lemia tai, jog vekselis gali atitikti ir tam tikrą prievolės pagal šalių teisinį santykį, dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją. Atsakovo ir ieškovės sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią 2009-12-08 spendimu patvirtino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, ieškovei asmeninės nuosavybė teise atiteko didžioji dalis vertingiausio, bendrai užgyvento nekilnojamojo turto, įskaitant 3 kambarių butą Justiniškių g. 28a-12, Vilniuje. Už šį butą ieškovė ir atsakovas nebuvo pilnai atsiskaitę UAB „Erama“, t.y. šalys liko skolingi bendrovei 22000 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas dirbo UAB „Erama“, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla ir atlyginimas atsakovui buvo mokamas nereguliariai, todėl atsakovas, tikėdamas, kad nemokėdama atlyginimo UAB „Erama“ įskaitys atitinkamo dydžio įmokas už nurodytą butą, todėl atsakovas susitarė su ieškove, jog 22000 Lt skolą atsakovas grąžins bendrovei tiesiogiai, o ieškovė šias įmokas kompensuos atsakovui. Derinant tokio susitarimo ir kitas santuokos nutraukimo sąlygas, abipusiu susitarimu, siekiant išvengti nereikalingo trigubo pinigų perdavimo, šalys susitarė, jog atsakovo sumokėtų įmokų UAB “Erama“ ieškovė atsakovui neperduos, o įskaitys atitinkamas sumas kaip atsakovo sumokėtas periodines sumas nepilnamečių vaikų išlaikymui. Susitarimas dėl atsiskaitymų tvarkos tarp atsakovo ir ieškovės buvo pasiektas likus apytiksliai savaitei iki 2009-12-08 teismo posėdžio, kuriame buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Susitarimas buvo pasiektas ieškovę atstovavusios advokatės kontoroje. Ieškovė pateikė dokumentus susipažinti savo advokatei ir tik gavusi pritarimą, pasirašė juos. Santuokos nutraukimo byloje atsakovas advokato neturėjo ir mano, jog vekselio pasirašymas ir susitarimas yra ir buvo tinkamas ieškovės ir atsakovo tarpusavio prievolių įforminimas. Ieškovės argumentai, kad ji nesuvokė susitarimo turinio esmės ir kokias teisines pasekmes sukelia vekselis, nesudaro pagrindo šiuos dokumentus pripažinti negaliojančiais. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, tarp jų ir pasirašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio veiksmo pasekmes. Ieškovei nesutikus vykdyti susitarimo, susidaręs išlaikymo įsiskolinimas vaikams bus išieškotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl vekseliu įtvirtinta pareiga sumokėti atsakovui 22000 Lt turi likti (LR CK 1.97str. 1 d., 1.101 str., 1.105 str. 1 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-05-11 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškovės A. M. ieškinį, patikslintą ieškinį atsakovui G. M. dėl paprastojo neprotestuotino vekselio ir 2009-12-01 susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymų už išduotą vekselį pripažinimo negaliojančiais atmesti; priteisti iš ieškovės A. M. valstybei 17,86 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad 2009-12-01 ieškovės A. M. sudarytas vekselis atsakovo G. M. naudai 22000 Lt sumai (b. l. 43). 2009-12-01 ieškovė su atsakovu sudarė rašytinį susitarimą dėl išduoto vekselio ir tarpusavio atsiskaitymų (b. l. 6, 44). Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus ir išanalizavęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad teismui pateiktas vekselis atitinka įstatymo keliamus formos reikalavimus ir turinio reikalavimus, t.y. atitinka Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą. Teismas nurodė, jog sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Civilinių teisinių santykių šalys, sudarydamos sutartis yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Jeigu asmens valia sudaryti sutartį dėl priežasčių, nustatytų įstatymuose, neteisingai išreiškiama, tokie sandoriai gali būti pripažįstami negaliojančiais. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Įstatymo nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai suponuoja, kad sandoriai ir jų pagrindu susiklostę civiliniai teisiniai santykiai būtų stabilūs ir būtų apgintas civilinių teisinių santykių subjektų teisės, įgytos šių sandorių pagrindu. Vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008). Pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio nuostatas įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Tai reiškia, kad pagal šio straipsnio prasmę skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeninais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja. Pateiktas ieškovės ieškinys ir patikslintas ieškinys patvirtina, kad ieškovė ginčija vekselį, kaip išrašytą asmens, tyčia veikusio skolininko nenaudai, t.y. neatitinkančio LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme keliamų imperatyvių reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai keliamas klausimas dėl apgaulės ar suklydimo sudarant sandorį, būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2033-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003). Byloje turi būti vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008). Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas, nutraukdami santuoką, susitarė kad atsakovas, negaudamas pastovaus darbo užmokesčio, padengs skolą už butą (jo įsigijimo sumą), tuo tarpu ieškovė, kuriai priklausytų 22000 Lt skola kreditoriui UAB „Erama“ (atsakovo darbdaviui) padengti, nereikalaus 1000 Lt išlaikymo abiem vaikam 22 mėnesius, o atsakovo skirtiną sumą vietoje skolos dengimo dengs išlaikymui pati. Tokia šalių tikroji valia nustatyta teismo posėdžio metu išklausius ieškovės ir atsakovo paaiškinimų. Teismas kritiškai vertino ieškovės pasisakymus dėl vekselio, kaip vertybinio popieriaus, keliamų pasekmių nesuvokimo, dėl to, kad ji nežinojusi, ką pasirašanti, kadangi šalių parodymais nustatyta, jos ieškovė santuokos nutraukimo proceso metu turėjo atstovą – advokatą, su kuriuo konsultavosi, be to, ieškovė davė teismui nenuoseklius ir prieštaringus parodymus, tuo tarpu atsakovo parodymai dėl vekselio pasirašymo aplinkybių buvo vienprasmiški, aiškūs, konkretūs ir neprieštaringi. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė suprato, kokį dokumentą pasirašo, ji buvo susipažinusi su jo turiniu ir siekė sukelti teisinius padarinius. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė niekaip teismui negalėjo paaiškinti neva atsakovo naudotos apgaulės, tyčinio nesąžiningumo. Ginčijant vekselį dar viena svarbi nustatytina aplinkybė yra laikotarpis, per kurį vekselio davėjas ginčija vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Atsižvelgiant į tai, kad vekselio išrašymo diena yra 2009-12-01, ieškinys teismui pateiktas tik praėjus daugiau kaip pusei metų. Teismas konstatavo, kad ieškovė tik vėliau sugalvojo ginčyti vekselį. Teismui paaiškinti, kodėl anksčiau nesikreipė į teismą dėl vekselio nuginčijimo, ieškovė negalėjo. Ieškovės egzemplioriuje yra atsakovo ranka darytas prierašas dėl garažo keitimo tarpininkavimo ir atlyginimo susitarimo, kas įrodo, kad ieškovė buvo gerai susipažinusi su papildomo susitarimo, kuriame aiškiai įvardijamas vekselis ir jo keliamos teisinės pasekmės, turiniu. Teismų praktikoje vadovaujamasi taisykle, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Teismas padarė išvadą, jog ieškovės teismo posėdžio metu nurodoma aplinkybė, kad ji klydusi dėl vekselio išrašymo teisinių padarinių, nėra laikoma LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio normos pažeidimu. Teismas sutiko su atsakovo atstovo paaiškinimais, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t.y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. LR CPK 178 str. įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, teismų praktika įrodinėjimo naštą dėl vekselio nuginčijimo tenka taip pat vekselio davėjui (ieškovei), todėl laikytina, kad ieškovės ieškinys dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, kaip sudaryto atsakovo, tyčia veikusio ieškovės nenaudai ar sudaryto panaudojant apgaulę, atmestinas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vekselio sudarymo data yra aiškiai užfiksuota, o ieškovės pasisakymai, kad vekselis galėjo būti sudarytas vėliau, neturi teisinės reikšmės šiai bylai, kadangi nėra keliamas ieškinio senaties taikymo klausimas, todėl atskirai dėl šios aplinkybės teismas nepasisako. Teismas pažymėjo, jog vekselis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (sudarytas rašytine forma, turi visus reikalaujamus rekvizitus), atsakovo neteisėti ar nesąžiningi veiksmai nėra įrodyti, todėl nei teismo iniciatyva, nei ieškovės nurodytais motyvais nėra pagrindo vekselio ar susitarimo pripažinti negaliojančiu. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo pripažinti 2009-12-01 susitarimą negaliojančiu. Pagrindiniu motyvu yra tai, kad šiame susitarime sutartos sąlygos prieštarauja viešajam interesui. Iš pateikto ieškinio ir teismo posėdžio metu išgirstų ieškovės motyvų teismas padarė išvadą, kad ieškovė sandorį ginčija pagal LR CK 1.81 str. (nors teismo posėdžio metu ieškovės atstovė šios normos ir nenurodė). LR CK 1.81 str. įtvirtina, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Teismas pažymėjo, kad teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties sąlygos jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Valstybė užtikrina sutartinių įsipareigojimų vykdymą priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių. Sprendžiant ginčą, kylantį iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Teismas nurodė, jog atsakovas priešingai nei teigia ieškovė, susitarimu nesiekė išvengti nepilnamečių vaikų išlaikymo, kaip šalys susitarė sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Iš teismui pridėto šalių 2009-12-01 susitarimo teismas padarė išvadą, kad nurodyta vekselyje ir susitarime suma (22000 Lt) bus užskaityta kaip pinigai, sumokėti ieškovei už nepilnamečių vaikų išlaikymą nurodytu laikotarpiu. Toks susitarimas teismo nuomone neprieštarauja nei imperatyvioms teisės normoms, nei viešajai tvarkai. Atsakovas neatsisako savo įstatyminės prievolės mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, o piniginę sumą, kaip skolą už įsigytą butą, negrąžinant ieškovei (mokant atsakovui), ieškovė turėjo nurodytu laikotarpiu vaikus išlaikyti pati, savo skolinius įsipareigojimus keičiant į išlaikymo sumą. Teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į antstolius dėl nepilnamečiams vaikams nemokamo išlaikymo. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė siekia nesąžiningai praturėti, t.y. siekia, kad skolą už jai atitekusį butą sumokėtų atsakovas, o pati nori išvengti prievolių. Kreipusis į antstolius dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo ieškovei kiltų pareiga grąžinti atsakovui vekselyje nurodytą sumą (sumokėtą kaip skolą už ieškovei atitekusį butą), todėl siekdama išvengti prievolės ieškovė teismui pateikė ieškinius dėl vekselio ir susitarimo pripažinimo negaliojančiais. Išsiaiškinus šalių tikrąją valią ir ketinimus teismas nustatė, kad šalys aktyviais veiksmais siekė ir norėjo sudaryti susitarimą, šis susitarimas atitiko šalių norus ir siekius, toks susitarimas neprieštarauja nei imperatyvioms įstatymo normoms, nei viešajai tvarkai ar moralei, todėl susitarimo pripažinti niekiniu ar negaliojančiu nėra pagrindo (LR CK 1.5 str., 1.81 str., 6.157 str., 6.189 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė A. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti ieškinį: pripažinti 2009-12-01 skolininkės A. M. išduotą G. M. paprastąjį vekselį 22000 Lt sumai negaliojančiu nuo sudarymo dienos ir pripažinti 2009-12-01 sudarytą susitarimą dėl A. M. išduoto vekselio ir tarpusavio atsiskaitymų pripažinimo negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos. Nurodė, jog teismo išvada, kad ieškovei atiteko butas ir ji siekia išvengti skolos už butą, ir yra nesąžininga, ginčydama vekselį, nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Į bylą pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-08 sprendimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, į kurio turinį įtraukta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalių surašyta gera valia, derinta su G. M.. Jis prisiėmė įsipareigojimus atlyginti UAB „Erama“ 22000 Lt prievolę vienasmeniškai ir mokėti vaikams išlaikymą po 500 Lt, tuo tarpu ieškovė padarė nuolaidą ir atsisakė išieškoti priteistą įsiskolinimą vaikams. Kartu buvo sumažinta priteistina išlaikymo suma, kuri turėjo būti 650 Lt per mėnesį. G. M. iš anksto buvo apgalvojęs ir paruošęs vekselį su susitarimu, kurio nederino su ieškove. Ieškovė teigia, jog ji būtų sutikusi dalintis UAB „Erama“ buvusią skolą per pusę, tačiau būtų dalinamas ir visas turtas, įgytas santuokos metu, t.y. ir sodyba, sutvarkant jos įteisinimą, nes sodybos vertė yra lygi buto vertei. Apeliantė nurodo, jog ieškinio reikalavimai grindžiami Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str., kai yra aiškus vekselio turėtojo G. M. veiksmai, veikiant skolininko nenaudai. Turėdamas vekselį su susitarimu, G. M. neprašė įtraukti vekselio su susitarimu į sutartį bei nebuvo įtrauktas A. M. įsipareigojimas atlyginti skolą pagal vekselį. Apeliantė teigia, jog vekselio pasirašymas ir susitarimas yra jos nenaudai, nes vaikus išlaikyti privalo apeliantė, kai pareiga išlaikyti vaikus tenka abiems tėvams. Viena iš būtinų sąlygų sandorio sudarymui yra laisva sandorį sudarančių šalių valia, jų ketinimai. Taip pat turi būti vertinamas vekselio turėtojo sąžiningumas. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. A. M., prieš pasirašydama vekselį, nebuvo skolinga G. M.. Atsakovo veikimas skolininko, t.y. ieškovės nenaudai, yra akivaizdus, neįtraukiant sodybą į sutartį, paliekant UAB „Erama“ 22000 Lt įsipareigojimų. Apeliantė teigia, jog vekselį pasirašė labai susijaudinusi, suklydo, nes iki teismo posėdžio pradžios buvo likusios 5-10 minučių. G. M. priteisto išlaikymo nemokėjo, nors turėjo pinigų, kadangi jam buvo mokami avansiniai mokėjimai. Išlaikymą mokėjo vaikų išlaikymo fondas. Vekselio pasirašymas neatitiko ieškovės vidinės valios, tačiau teismas apkaltino ją nesąžiningumu, nes tik po pusės metų apeliantė ginčijo minėtą vekselį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokios kategorijos bylas, taikydamas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str. nuostatas, pasisakė, kad jos skirtos sąžiningo vekselių teisinių santykių dalyvių interesams apsaugoti ir turi būti aiškinamasi vekselio turėtojo sąžiningumo prezumpcija. G. M. negalima laikyti sąžiningu, nes ieškovės skola buvo jo priimtas įsipareigojimas UAB „Erama“. G. M. neįtraukė vekselio ir susitarimo į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią patvirtino teismas, žinodamas, jog teismas nepriims tokio susitarimo, išskyrus vekselio, tačiau vekselio ieškovė tikrai nebūtų pasirašiusi, nes nėra skolinga (LR CK 3.192 str., 3.193 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas G. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-05-11 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad vekselis įstatyme apibrėžtas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigojo tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Atsakovo ir ieškovės sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią 2009-12-08 spendimu patvirtino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, ieškovei asmeninės nuosavybė teise atiteko didžioji dalis vertingiausio, bendrai užgyvento nekilnojamojo turto, įskaitant 3 kambarių butą Justiniškių g. 28a-12, Vilniuje. Už šį butą ieškovė ir atsakovas nebuvo pilnai atsiskaitę UAB „Erama“, t.y. šalys liko skolingi bendrovei 22000 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas dirbo UAB „Erama“, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla ir atlyginimas atsakovui buvo mokamas nereguliariai, todėl atsakovas, tikėdamas, kad UAB „Erama“, nemokėdama atlyginimo, įskaitys atitinkamo dydžio įmokas už nurodytą butą, todėl atsakovas susitarė su ieškove, jog 22000 Lt skolą atsakovas grąžins bendrovei tiesiogiai, o ieškovė šias įmokas kompensuos atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad skola UAB „Erama“ buvo 22000 Lt, o atsakovas įsipareigojo mokėti 1000 Lt vaikų išlaikymui, atsakovas susitarė su apeliante, kad tokia skolos grąžinimo/vaikų išlaikymo tvarka nustatoma 22 mėn., konkrečiai iki 2011-10-01, būtent tai atsispindi susitarime. Minėtas susitarimas buvo pasiektas, likus savaitei iki 2009-12-08 teismo posėdžio, kuriame buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Susitarimas buvo pasirašytas ieškovę atstovavusios advokatės kontoroje. Būtent apeliantės advokatė pasiūlė neįtraukti minėto vekselio į sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Apeliantės nurodomas 650 Lt išlaikymas kiekvienam vaikui buvo pageidaujamas ieškovės, neparemtas nei faktiniais argumentais, nei tuometine teismų praktika. Vekseliu ir susitarimu buvo įformintas atsakovo ir ieškovės susitarimas, jog atitinkamą laiko tarpą, t.y. 22 mėn. išlaikymas bus teikiamas šalių sutartu būdu, vaikams skirtus pinigus atsakovas sumokės UAB „Erama“, tokiu būdu atsakovas dengs likusį įsiskolinimą, o apeliantė nemokės UAB „Erama“ ir išlaikymą vaikams teiks pati. Apeliantė nesilaikė susitarimo ir kreipėsi pas antstolį dėl išlaikymo išieškojimo. Tiek bylinėjimosi pirmosios instancijos metu, tiek atsiliepimo į apeliacinio skundą teikimo metu atsakovas teikia vaikams išlaikymą, todėl vekseliu įtvirtinta pareiga sumokėti 22000 Lt privalo likti. Apeliantės argumentai, jog ji nesuvokė susitarimo turinio iš esmės nesudaro pagrindo šiuos sandorius pripažinti negaliojančiais. Atsakovas pažymi, jog apeliantė ir jos atstovė dalyvavo teismo posėdyje ir joms nebuvo jokių kliūčių informuoti teismą apie pasirašytus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007).
Atsakovas G. M. pateikė 2011-09-29 prašymą grąžinti 2009-12-01 paprastojo neprotestuotino vekselio originalą ir 2011-12-09 prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašydamas priteisti iš A. M. 1633,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 98 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliantė A. M. 2012-01-10 pateikė rašytinius paaiškinimus teismui, nurodydama, kad pagal tuometinę situaciją dėl atsakovo girtavimo ir vaikų gąsdinimo reikėjo greičiau išspręsti konfliktą, atsakovas sutiko perleisti visą 3 kambarių butą, o jam liko ne tik žemės sklypas, bet ir šiame žemės sklype pastatyta sodyba, kurią įteisinus, turto balansas būtų ženkliai pasikeitęs. Ieškovė teigia, jog jokio susitarimo dėl vaikų išlaikymo ir vekselio pasirašymo nebuvo. Kreditoriniai įsipareigojimai buvo abiejų sutuoktinių solidari prievolė, ji būtų teismo sprendimu padalinta, ir tai pilnai atitiktų UAB „Erama“ interesus, todėl ir apeliantė būtų su tuo sutikusi. Pas apeliantės A. M. advokatę niekada nebuvo derybų dėl vekselio ir susitarimo pasirašymo. Atsakovas šiuos dokumentus pasirašyti pateikė teismo posėdžio dieną, likus 10 minučių iki teismo posėdžio pradžios. G. M. pasinaudojo apeliantės tuometine būsena. Atsakovas prieštarauja savo teiginiams, nurodydamas, jog dėl įmonės restruktūrizavimo ne visuomet gauna atlyginimą, todėl jam buvo geriausia, kad kreditoriniai įsipareigojimai UAB „Erama“ būtų solidarūs, tačiau ieškovė visuomet gaudavo atlyginimą ir būtų prievolę įvykdžiusi, todėl tai buvo paties G. M., kaip nesąžiningo vekselio turėtojo, aiškūs veiksmai, siekiant, kad priimtus UAB „Erama“ įsipareigojimus atlygintų ieškovė ir viena išlaikytų vaikus. G. M. nesąžiningumas yra įrodytas (LR CK 3.3 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas nustatė, kad prievolė baigiasi, jeigu šalys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą. Novacija yra vienos prievolės pakeitimas kita, kai pradinė prievolė neišlieka. Tai reiškia prievolės modifikavimą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalys prievolę modifikavo, nes šalių skola UAB „Erama“ už butą buvo 22000 Lt, o atsakovas turėjo mokėti 1000 Lt abiejų vaikų išlaikymui, todėl atsakovas susitarė su ieškove, kad tokia skolos grąžinimo ir vaikų išlaikymo tvarka nustatoma 22 mėn., konkrečiai iki 2011-10-01, būtent tai atsispindi vekselyje ir susitarime, kuriuos ginčija ieškovė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nes šalių prievolė buvo modifikuota, kai ieškovė išdavė 2009-12-01 paprastąjį vekselį tarp atsakovo – vekselio turėtojo G. M. ir ieškovės – skolininkės A. M. dėl 22000 Lt skolos ir 2009-12-01 sudarė susitarimą dėl A. M. išduoto vekselio ir tarpusavio atsiskaitymų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju įvyko novacija (LR CK 6.141 str.): galiojant tiek šalių prievolei grąžinti UAB „Erama“ už butą 22000 Lt, tiek atsakovo prievolei mokėti 1000 Lt abiejų vaikų išlaikymui iki 2011-10-01, šalių tarpusavio prievolės po 22000 Lt pasibaigė, nes ieškovės išduotas vekselis ir 2009-12-01 sudarytas susitarimas dėl A. M. išduoto vekselio ir tarpusavio atsiskaitymų, pakeitė pradinę prievolę. Tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-08 sprendimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, į kurio turinį įtraukta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią G. M. prisiėmė įsipareigojimus atlyginti UAB „Erama“ 22000 Lt prievolę vienasmeniškai ir mokėti vaikams išlaikymą po 500 Lt, nereiškia, kad yra teisinis pagrindas tenkinti ieškinį.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-08 sprendimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu A. M. padarė nuolaidą ir atsisakė išieškoti priteistą įsiskolinimą vaikams, nes Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-08 sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktas nustatė, kad G. M. per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsigaliojimo sumoka 1500 Lt išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą į A. M. sąskaitą.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantės argumentą, kad G. M. iš anksto buvo apgalvojęs ir paruošęs vekselį su susitarimu ir jo nederino su ieškove, nes ieškovės prie ieškinio pateiktas jos turimo 2009-12-01 susitarimo dėl A. M. išduoto vekselio ir tarpusavio atsiskaitymų egzemplioriaus nuorašas (1 t., b.l. 6), kuriame yra G. M. vardu padarytas rankraštinis įrašas, patvirtina, kad ieškovei buvo žinomas vekselio ir susitarimo turinys, nes G. M. vardu padarytas rankraštinis įrašas yra atliktas A. M. naudai dėl G. M. įsipareigojimo tarpininkauti garažo pakeitime ir sumokėti 300 Lt skolą už butą.
Tai, kad, turėdamas vekselį su susitarimu, kuriuos ieškovė ginčija, G. M. neprašė įtraukti vekselio su susitarimu į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bei nebuvo įtrauktas A. M. įsipareigojimas atlyginti skolą pagal vekselį, savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes ir pati ieškovė, pasirašiusi vekselį su susitarimu, apie tai neinformavo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo, nagrinėjant prašymą nutraukti santuoką bendru sutarimu (civilinė byla Nr. N2-14315-127/2009), juolab, kad ieškovę atstovavo advokatė pagal asmeniškai sudarytą 2009-05-21 atstovavimo sutartį (civilinė byla Nr. N2-14315-127/2009, b.l. 21). Ta aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. N2-14315-127/2009 ieškovę A. M. atstovavo ne advokatė Z.Vizbarienė, o kita advokatė, su kuria G. M. nebuvo sudaręs susitarimo dėl atstovavimo (b.l. 147), neturi teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos dalykui.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovas, kaip vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs ieškovės, kaip skolininkės, nenaudai. Pažymėtina, kad LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio nuostatos numato, kad įsipareigojęs pagal vekselį asmuo gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jo ir vekselio davėjo santykiais, todėl teisėjų kolegija nesiremia 2011-12-30 Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato raštu dėl 2009-09-08 šeimyninio konflikto (b.l. 122, 124), 2009-12-22 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl namų apyvokos daiktų nepasidalinimo (b.l. 123), antstolės 2010-12-03 (b.l. 118), 2011-07-13 (b.l. 119), 2011-12-05 pažymomis (b.l. 120), Vaikų išlaikymo fondo administracijos 2011-10-28 (b.l. 121) ir 2012-04-11 pažymomis (b.l. 132-133) dėl išmokų vaikams, Vilniaus toksikologijos klinikos 2004-02-28 pažyma (b.l. 134) dėl rekomenduoto gydymo (b.l. 134) ir ieškovės banko sąskaitos išrašu nuo 2008-01-08 iki 2009-12-30 (b.l. 135-146). Byloje nėra duomenų, kad vekselio pasirašymas ir susitarimas yra ieškovės nenaudai, nes šalių skola UAB „Erama“ už butą buvo 22000 Lt ir atsakovas turėjo mokėti 1000 Lt abiejų vaikų išlaikymui, todėl šalys susitarė, kad tokia skolos grąžinimo ir vaikų išlaikymo tvarka nustatoma 22 mėn., konkrečiai iki 2011-10-01, būtent tai atitinka ieškovės, kaip vekselio davėjos, ir susitarimą sudariusios šalies valią ir tikruosius ketinimus. Apeliantės argumentai dėl sodybos neįtraukimo į dalintino turo balansą ir pateiktos fotonuotraukos (b.l.148) nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, nes vekselis yra dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigojo tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui, o ginčijamu susitarimu šalių prievolė buvo modifikuota.
Teisėjų kolegija šalina iš pirmosios instancijos teismo argumentus apie tai, kad ieškovė siekia nesąžiningai praturtėti, nes nagrinėjamu atveju turi būti aiškinamasi vekselio turėtojo sąžiningumo prezumpcija, bet ne vekselio davėjo sąžiningumas. Tai, kad yra šalinama dalis pirmosios instancijos argumentų, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes įstatymų leidėjas draudžia dėl formalių pagrindų naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 328 str.). Byloje nėra duomenų dėl atsakovo G. M., kaip vekselio turėtojo, sąžiningumo prezumpcijos paneigimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės teiginiai, kad G. M., kaip nesąžiningo vekselio turėtojo, nesąžiningumas yra įrodytas, kad jis siekė, kad priimtus UAB „Erama“ įsipareigojimus atlygintų ieškovė ir viena išlaikytų vaikus, vertintinas kritiškai, nes šalys prievolę modifikavo: šalių skola UAB „Erama“ už butą buvo 22000 Lt, o atsakovas turėjo mokėti 1000 Lt abiejų vaikų išlaikymui, todėl šalys susitarė, kad tokia skolos grąžinimo ir vaikų išlaikymo tvarka nustatoma 22 mėn., konkrečiai iki 2011-10-01, būtent tai atsispindi vekselyje ir susitarime, kuriuos ginčija ieškovė, nes tai atitinka sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principams (CK 6.200 str.) ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimams (CK 1.5 str.) bei neprieštarauja LR CK 3.192 str., 3.193 str., ir LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo reikalavimams.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės tvirtinimas, kad ji nesuprato sudaryto su atsakovu vekselio ir susitarimo sukeliamų pasekmių, nes buvo atsakovo apgauta, nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Nėra nurodoma, kokius konkrečiai aktyvius ar pasyvius klaidinančius veiksmus atliko atsakovas, prieš vekselio ir susitarimo, kuriuos ginčija ieškovė, sudarymą. Nelaikytinas esminiu ir negali būti pagrindas pripažinti vekselį ir susitarimą negaliojančiais pačios ieškovės suklydimas dėl sandorio motyvų ar jo padarinių, jeigu kita šalis buvo sąžininga. Be to, nėra apgaulės tuomet, jeigu klaidinamus veiksmus atliko trečiasis asmuo, nežinant ir negalint žinoti sandorio šaliai ar kitam asmeniui, suinteresuotam sandorio sudarymu (CK 1.91 str. 6 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė pati pripažino faktą, jog atsakovas negaudavo atlyginimo iš UAB „Erama“, kuriai šalys už butą buvo skolingos 22000 Lt sumą. Teisėjų kolegija nenustatė jokių pozityvių ar pasyvių veiksmų suklaidinti ieškovę ir palenkti ją išduoti vekselį ir sudaryti susitarimą dėl prievolės modifikavimo pagal vekselį.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiomis aplinkybėmis pasirašyto vekselio, ir sudaryto susitarimo, modifikuojant prievolę - taip pat ir pagal vekselį objektyvia forma išreikšta vekselyje ir pagal sudaryto ginčijamo susitarimo sąlygas - padarinius ieškovė suvokė tinkamai ir pati tokių padarinių siekė - įvykdyti šalių prievolę grąžinti 22000 Lt sumą už butą UAB „Erama“ naudai, įvertinusi atsakovo prievolę mokėti 1000 Lt abiejų vaikų išlaikymui, nes tokia skolos grąžinimo ir vaikų išlaikymo tvarka buvo nustatyta 22 mėn., konkrečiai iki 2011-10-01.
Šią prievolę ieškovė patvirtino, nes, turėdama 2009-12-01 susitarimą dėl A. M. išduoto vekselio ir tarpusavio atsiskaitymų (1 t., b.l. 6), jo neginčijo iki 2010-08-18, bet gavo savo turimame 2009-12-01 susitarimo dėl A. M. išduoto vekselio ir tarpusavio atsiskaitymų egzemplioriuje G. M. vardu padarytą rankraštinį įrašą A. M. naudai dėl G. M. įsipareigojimo tarpininkauti garažo pakeitime ir sumokėti 300 Lt skolą už butą, tuo patvirtindama, kad jai buvo žinomas ir suvokiamas vekselio ir susitarimo turinys, nes G. M. vardu padarytas rankraštinis įrašas atliktas ant jos turimo susitarimo egzemplioriaus (CK 1.79 str. 2 d. l p.), todėl atsirado ir CK 1.79 str. l d. nurodytos pasekmės.
Apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančio vekselio turinį nustatė, kad ieškovės pasirašytas vekselis atitinka visus įstatymo reikalavimus, kuriuos turi atitikti vekselis (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 str., 78 str.), nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas, kaip vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs ieškovės nenaudai (LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 str.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir kliūčių, trukdžiusių suprasti trumpo ir aiškaus vekselio ir ginčijamo susitarimo turinį. Ieškovė, pasirašydama vekselį, turėjo apsvarstyti galimas teisines pasekmes, o abejojant dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, prieš atliekant tą veiksmą galėjo kreiptis teisinės pagalbos į santuokos nutraukimo byloje A. M. atstovavusią advokatę arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė ėmė ginčyti teisme vekselį ir susitarimą tik praėjus ilgam laiko tarpui po jų pasirašymo (9 mėnesiams). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant tokioms aplinkybėms, ieškovės argumentai dėl jos tyčinio suklaidinimo, atsakovui įgyjant vekselį ir sudarant ginčijamą susitarimą, yra visiškai nepagrįsti, o ieškinį patenkinti nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovui negali būti grąžinamas iš nagrinėjamos bylos 2009-12-01 paprastojo neprotestuotino vekselio originalas, nes šalys pagal šį vekselį ir šalių skolą UAB „Erama“ už butą 22000 Lt sumai, bei atsakovo prievolę mokėti 1000 Lt abiejų vaikų išlaikymui 22 mėn., konkrečiai iki 2011-10-01, modifikavo, sudarydamos 2009-12-01 susitarimą dėl A. M. išduoto vekselio ir tarpusavio atsiskaitymų, todėl įvykus novacijai, savarankiškas išieškojimas 2009-12-01 paprastojo neprotestuotino vekselio originalo pagrindu yra negalimas (LR CK 6.141 str.), nes šalių tarpusavio prievolės po 22000 Lt pasibaigė.
Tai, kad apeliantei nepatinka sprendimo surašymo stilius, nesudaro teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodymų leistinumo taisykles. Teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinių santykių dalyviai savo teisėmis ir pareigomis turi naudotis, vadovaudamiesi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CPK 7 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos ir ji įgijo pareigą atlyginti 13,15 Lt (b.l. 109) dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos valstybės naudai. Už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme ieškovas sumokėjo 1633,50 Lt (b.l. 112,113). Šių išlaidų dydis mažinamas, nustatant, kad ieškovė turi atlyginti atsakovui iš viso 1320 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas: 1200 Lt (1,5 x 800 Lt (MMA)) už atsiliepimo į apeliacinį skundo surašymą bei 120 Lt (0,15 x 800 Lt) už atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (LR CPK 88 str., 80 str., 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8.11 p., 8.18 p., 9 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. M. 1320 Lt už advokato pagalbą apmokėti atsakovo G. M. naudai.
Priteisti iš ieškovės A. M. 13,15 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos valstybės naudai.