- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-1213-567/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Alvydas Barkauskas, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- BUAB „Sielos dėžė“
- Ieškovas
- UAB „Servaali“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo BUAB „Sielos dėžė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-16212-101/2014 pagal ieškovo UAB „Servaali“ ieškinį atsakovui BUAB „Sielos dėžė“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Servaali“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo 7516,77 Lt skolos, 304,82 Lt palūkanų, 6 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pagal atsakovo pateiktus užsakymus 2013 m. gegužės – rugsėjo mėnesiais pardavė prekių pagal ieškinyje nurodytas 15 PVM sąskaitų-faktūrų bendrai 7696,77 Lt sumai. Atsakovas avansu sumokėjo ieškovui 180 Lt, kuriuo iš dalies buvo apmokėta PVM sąskaita-faktūra Nr. 0006856, todėl iš viso liko skolingas ieškovui 7516,77 Lt pagrindinės skolos. Atsakovo užsakytas prekes ieškovas tinkamai perdavė atsakovui, atsakovas jokių pretenzijų nereiškė, jas priėmė, išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų neginčijo, tačiau tinkamai už prekes neatsiskaitė, praleido minėtose sąskaitose-faktūrose nurodytus mokėjimo terminus, todėl susidarė nurodytas įsiskolinimas. Atsakovui praleidus nustatytus mokėjimo terminus, ieškovas jam paskaičiavo 304,82 Lt palūkanų (LR CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Sielos dėžė“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašydamas atmesti ieškinį dėl 3498,53 Lt dalies. Nurodė, kad ieškovas pateikė klaidingą informaciją apie atsakovo neapmokėtas sąskaitas. Atsakovas pažymėjo, jog laikotarpiu nuo 2013-06-05 iki 2013-08-20 yra sumokėjęs ieškovui 3498,53 Lt sumą: 2013-06-05 sumokėjo 2398,99 Lt, 2013-08-05 – 599,75 Lt, 2013-08-20 – 499,79 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-20 sprendimu nusprendė:
Priimti ieškovo UAB „Servaali“ atsisakymą ieškinio dalyje dėl 180 Lt skolos pagal 2013-07-10 PVM sąskaitą-faktūrą SRV Nr. 0007689 ir 19,55 Lt palūkanų priteisimo iš atsakovo UAB „Sielos dėžė“ ir šią bylos dalį nutraukti; Ieškinį tenkinti;Priteisti iš UAB „Sielos dėžė“ 7516,77 Lt skolos, 304,82 Lt palūkanų, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7821,59 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 776 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Servaali“ naudai;Grąžinti UAB „Servaali“ 4 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2014-03-13 mokėjimo nurodymą Nr. 1440 AB SEB banke. Teismas nustatė, kad ieškovas pagal atsakovo pateiktus užsakymus 2013 m. gegužės – rugsėjo mėnesiais pardavė prekių pagal 15 PVM sąskaitų-faktūrų bendrai 7696,77 Lt sumai, kurios atsakovas pilnai neapmokėjo. Nurodyta suma, atsisakius reikalavimų dalyje, sumažėjo iki 7516,77 Lt. Teismas atmetė atsakovo argumentus dalyje dėl 3498,53 Lt sumokėjimo ir ieškinio šioje dalyje netenkino. Atsakovas laikotarpiu nuo 2013-06-05 iki 2013-08-20 yra sumokėjęs ieškovui minėtą 3498,53 Lt sumą. Įvertinęs iš ieškovo pateiktų dokumentų dėl apmokėjimo UAB „Sielos dėžė“ suvestines, atsakovo pateiktų pavedimų kopijas, teismas nustatė, kad tos sumos buvo įskaitytos už kitas ieškovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, t.y. ne už ginčo laikotarpį (LR CK 6.2 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.305 str. 1 d., 6.344 str., LR CPK 269 str., 270 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-20 sprendimą ir priimti naują – ieškovo UAB „Sevaali“ ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dokumentai, liudijantys atsakovo prievolę sumokėti už prekes, yra ieškovo vienašališkai išrašytos PVM sąskaitos – faktūros. Pagal teismų praktiką vien PVM sąskaitos – faktūros išrašymo neužtenka įrodyti sutartinių santykių egzistavimui ar pagrįsti sutarties turiniui, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas ieškovo reikalavimą bylos nagrinėjimo metu ginčijo, nepagrįstai priteisė skolą ieškovui vien tik ieškovo vienašališkai išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų pagrindu. Ieškovas privalėjo į bylą pateikti įrodymą, kuriame būtų nustatytos prekių perdavimo ir apmokėjimo sąlygos bei apmokėjimo terminai, tačiau ieškovas to nepadarė, o pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nepagrįstai neįvertino, tenkindamas ieškinį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi tik vieninteliu įrodymu – ieškovo vienašališkai išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, kad visas prekes, dėl kurių išrašė ieškinyje nurodytas sąskaitas, tikrai perdavė atsakovui (LR CK 6.189 str., LR CPK 178 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, paaiškėjo, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014-10-02 nutartimi atsakovui BUAB „Sielos dėžė“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskiriant UAB “Forsina”.
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose. CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų. Tinkamas šios pareigos realizavimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti ginčų dėl atsiskaitymo. Tuo atveju, kai šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine-komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai.
Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad byloje pateiktos PVM sąskaitos - faktūros yra pasirašytos atsakovo darbuotojų, kaip gavėjų, todėl yra tinkami įrodymai, patvirtinantys atsakovo prievolę visiškai atsikaityti su ieškovu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, šalių bendradarbiavimą, jų statusą bei joms taikytinus griežtesnius reikalavimus dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, ir padarė teisingą išvadą, kad atsakovas turi sumokėti ieškovo naudai 7516,77 Lt skolos, 304,82 Lt palūkanų, 6 % dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (7821,59 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 776 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Servaali“ naudai. Pats atsakovas, būdamas juridiniu asmeniu, yra kvalifikuotas teisinių santykių dalyvis, kuris sukūrė teisines pasekmes ir turi tinkamai vykdyti savo prievolę atsiskaityti su ieškovu. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas neginčijo byloje pateiktų PVM sąskaitų - faktūrų, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo jomis abejoti ir remiasi.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes šioje byloje tarp apelianto ir ieškovo yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes tuo metu atsakovo įmonei dar nebuvo iškelta bankroto byla.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 6 procentų metinių palūkanų dydis yra teisingas pagal CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., nes iš skolininko priteisiamos palūkanos yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Tai reiškia, kad per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, bei pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos, kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagristai priteisė ieškovui iš atsakovo skolą ir įstatymo nustatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).
Tai, kad atsakovui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka LR CPK 270 str. reikalavimus ir yra pakankamai motyvuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimo aprašomojoje dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka, o motyvuojamoji dalis turi būti išdėstyta glausta forma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisingai įvertinti įrodymai, visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nenukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos šios kategorijos bylose.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 6.1 str. - 6.4 str.; LR CPK 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nes nėra pateikti jų dydį patvirtinantys įrodymai (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.). Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2014-10-02 nutartimi atsakovui BUAB „Sielos dėžė“ buvo iškelta bankroto byla, todėl pagal LR CPK 83 str. 1 d. 8 p. bankrutuojančiai įmonei grąžinama 70,49 EUR (243,42 Lt) sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 77) už apeliacinį skundą, nutarties vykdymą šioje dalyje pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 3 str., 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 87 str. 1 d. 1 p., 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą nepakeistą.
Grąžinti ieškovui BUAB „Sielos dėžė“ (j. a. k.302544936) 68,06 EUR (235 Lt) sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nutarties vykdymą šioje dalyje pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.