Alytaus apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – V. D., jo gynėjui advokatui Arvydui Gudui,

teismo posėdyje išnagrinėjo teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo V. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Sveikatos priežiūros įstaigos – UAB ,,Lazdijų sveikatos centras“ atstovas V. B. siūlo priverčiamąją medicinos priemonę V. D. panaikinti, nurodo, kad pagal sveikatos būklę, nenustačius jokių jo psichikos elgesio sutrikimų, jam pakanka ambulatorinio stebėjimo pagal gyvenamąją vietą, jis pavojaus visuomenei nekelia, psichikos elgesio sutrikimai diagnozuoti tik vartojant alkoholį. Iki 2021 m. spalio mėnesio V. D. buvo skirtas medikamentinis gydymas, tačiau tokia būtinybė išnyko, nuo to momento jam joks medikamentinis gydymas netaikomas, V. D. psichinė sveikata nepablogėjo.

V. D. paaiškino, kad šiuo metu alkoholio nevartoja, norėtų sugrįžti gyventi pas žmoną Prienų rajone.

Gynėjas prašo atsižvelgti į pateiktą institucijos išvadą ir priverstinį gydymą V. D. nutraukti.

Prokurorė prašo priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą panaikinti.

Iš paciento būklės įvertinimo komisijos akto, 2021 m. liepos 21 d. nutarties matyti, kad V. D. diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas. Stebėjimo laikotarpiu jo būklės ir elgesio sutrikimų, kuriuos būtų galima traktuoti kaip keliančius grėsmę jam ir aplinkiniams nebuvo, elgesys formaliai teisingas, be konfliktų, agresijos, dienotvarkės pažeidimų. V. D. nevartojant alkoholio jokie psichikos ir elgesio sutrikimai nestebimi, nuo 2021 m. spalio mėnesio nutrauktas medikamentinis gydymas. Išvadoje rekomenduojama priverstinį medicininį gydymą V. D. nutraukti. Iš liudytojos S. V. parodymų matyti, kad V. D. ramaus būdo, sugyvena su kitais gyventojais, agresijos atvejų nebuvo.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas. V. D. būklės įvertinimo komisijos akte aptarta jo psichikos būklė ir pateikiama išvada, kad jo psichikos būklė yra stabili ir šiuo metu tęsti priverstinį gydymą netikslinga, kartu nurodyta rekomendacija jam tęsti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 3).

BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes dėl V. D. dabartinės psichikos būklės, yra akivaizdu, kad toliau taikyti jam ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nebereikia, nes jo psichikos būklė yra stabiliai pagerėjusi ir toliau gydant nebepasikeis, nes jam nevartojant alkoholio ir po nutraukto medikamentinio gydymo psichikos ir elgesių sutrikimų neatsirado. Tai reiškia, kad ambulatorinio stebėjimo tęsimas šiuo atveju negali būti pateisinamas geresnių gydymo rezultatų siekimu. Specialistų – gydytojų komisijos išvadoje nurodyti duomenys apie V. D. elgesį paskutiniu laikotarpiu leidžia pagrįstai manyti, kad pagal esamą psichikos būklę jis nėra pavojingas visuomenei. Įstatymas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą sieja su asmens sveikatos būklės pagerėjimu ir pavojingumo išnykimu. Pastebėtina ir tai, kad įstatymas neįpareigoja vertinti galimo sveikatos pablogėjimo perspektyvų. Įstatymas neįtvirtina ir laiko tarpo, kurį turi gydytis asmuo tam, kad atsirastų galimybė naikinti paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę. Nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė naikinama, jei asmuo tapo nepavojingas visuomenei: pasveiko arba jo psichikos būklė pagerėjo, todėl priverčiamoji medicinos priemonė turi būti taikoma tik tol, kol neišnyksta reikalas ją taikyti. Nenustačius papildomų aplinkybių, kurios didintų asmens pavojingumą, darytina išvada, kad jis atitinka ir įstatymo reikalaujamą kriterijų dėl pavojingumo visuomenei nebuvimo.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad taikant V. D. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, jo sveikatos būklė stabiliai pagerėjo, jo pavojingumas išnyko, todėl yra visos įstatyme numatytos sąlygos jam taikomą stebėjimo režimą panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas nutaria:

V. D. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžia­ma Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.