Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarimo, kuriuo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 straipsnio 2 dalį 5 000 Lt bauda ir kontrabandos daiktų –cigarečių – bei automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gegužės 23 d. J. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. gegužės 23 d., apie 14.09 val., vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Panemunės kelio postą lengvuoju automobiliu AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš Rusijos Federacijos, Kaliningrado srities, Sovietsko miesto, žodžiu deklaravo, kad gabena 1 litrą degtinės, 2 pakelius cigarečių, 10 litrų dyzelino talpoje ir 70 litrų dyzelino automobilio bake. Atlikus automobilio, prekių ir asmeninių daiktų patikrinimą, buvo rasta nedeklaruotų prekių: 103 pakeliai cigarečių „Saint George“ su Rusijos Federacijos banderolėmis su filtru, 19 pakelių cigarečių „Compliment Super Slims“ be banderolių su filtru, 1 pakelis cigarečių „Golden Gate Blue“ be banderolių su filtru, gabentų kontrabandos būdu, siekiant išvengti muitinės kontrolės. Cigaretės buvo paslėptos tuščioje sulčių pakuotėje ir automobilio gamyklinėse ertmėse: po dešinės pusės galinio rato posparniu, po akumuliatoriumi, oro filtre ir po juo, bagažinėje po apmušalais. Gabentų prekių bendra vertė 912,16 Lt. Tokie J. K. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 210 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

J. K. skundžiamu apylinkės teismo nutarimu nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 210 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskiriant pažeidėjui šio straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą – 5 000 Lt ir konfiskuojant cigaretes bei automobilį. Ginčo dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra, tačiau J. K. apeliaciniame skunde keliamas jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Teigiama, jog apylinkės teismas be pagrindo konfiskavo jo automobilį, kuriuo jis vežė 123 pakelius cigarečių. Taigi šioje byloje ginčas kyla dėl ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos apimties administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui taikymo, t. y. dėl šio straipsnio sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – kontrabandos daiktų gabenimo priemonės – automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – konfiskavimo.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas užtraukia baudą su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Taigi papildomos nuobaudos – konfiskavimo – skyrimas priskirtas teismo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, diskrecijai.

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamoje byloje skundžiama administracinė nuobauda – turto konfiskavimas – susijusi su asmens nuosavybės teisių apribojimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams.

Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui kenkiant visuomenei. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas klausimą dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pritaikius pažeidėjui J. K. automobilio konfiskavimą, nurodyta teisinga pusiausvyra nepažeista. Jo nuosavybės teisių apribojimas vertintinas kaip proporcingas siekiamam teisėtam tikslui kovoti su kontrabanda, kuri daro didelę žalą Lietuvos ekonomikai ir verslo tvarkai, taip pat užkirsti kelią neteisėtam cigarečių patekimui į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Iš tiesų apeliantas J. K. panaudojo automobilį neteisėtai, nuslėpdamas nuo muitinės kontrolės įvežamas į Lietuvos Respubliką cigaretes su Rusijos Federacijos banderolėmis su filtrais ir be banderolių su filtrais. Nors gabentas cigarečių kiekis ir vertė nėra itin dideli, vis dėlto cigarečių kiekis pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažintas pakankamai dideliu, kad jam gabenti būtų būtina transporto priemonė. Automobilis nebuvo specialiai pritaikytas kontrabandai gabenti, tačiau cigaretės vežtos daiktams gabenti neskirtoje vietoje – tuščioje sulčių pakuotėje ir automobilio gamyklinėse ertmėse (po dešinės pusės galinio rato posparniu, po akumuliatoriumi, oro filtre ir po juo, bagažinėje po apmušalais), tikintis, kad jos nebus surastos. Esant tokioms aplinkybėmis, transporto priemonės konfiskavimu siekiama neleisti jos analogiškai panaudoti ateityje.

Apeliantas pažymi, jog tokio pobūdžio pažeidimą jis padarė pirmą kartą ir labai gailisi, kad pažeisdamas įstatymo reikalavimus, norėjo užsidirbti pinigų protezams, todėl prašo nekonfiskuoti jo vienintelio turto – automobilio, kuris jam, kaip senyvo amžiaus žmogui, yra būtinas kasdieniams poreikiams tenkinti – nuvažiuoti nusipirkti maisto į parduotuvę, kuri yra už 4 kilometrų nuo namų, o iki gydymo įstaigos reikia važiuoti dar toliau. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad transporto priemonė nėra apelianto pragyvenimo šaltinis mano, kad automobilio konfiskavimas neviršija neigiamų padarinių, neišvengiamai kylančių įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 straipsnis). Turint omeny ir pažeidėjui J. K. paskirtą minimalaus dydžio baudą, kurios mokėjimą teismas išdėstė 24 mėnesių laikotarpiui, automobilio konfiskavimas negali būti vertinamas kaip sunkiai pakeliama turtinė našta.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas ATPK 210 straipsnio 2 dalies sankcijoje jam suteiktus įgaliojimus konfiskuoti transporto priemonę, neperžengdamas valstybei suteiktos vertinimo laisvės ribų ir laikydamasis pagrįsto proporcingumo tarp siekiamo teisėto tikslo ir taikomos priemonės, nepažeidė bendrojo intereso ir pažeidėjo J. K. nuosavybės teisių apsaugos pusiausvyros principo. Taigi apygardos teismas nenustatė pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą dėl automobilio konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.