- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- BIK-662/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12813-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Šeškauskas (pirm.), Algimantas Valantinas, Artūras Pažarskis
- Nuteistasis
- K. K.
- Advokatai
- Vidmantas Žylė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nuteistojo K. K. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Žylės kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 11 d. nutarties, prašymu sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą bei baudžiamąja byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nuteistasis K. K. ir jo gynėjas advokatas Vidmantas Žylė prašo panaikinti skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus ir bylą nutraukti, priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1 – 4 dalių, 301 straipsnio 1 dalies pažeidimų vertindami įrodymus ir įrodymais nepripažindami liudytojų B. K. ir D. V. parodymų, pateiktos informacijos apie telekomunikacijų bokšto buvimo vietą ir veikimo principą. Pažymi, kad teismai neatsižvelgė į nenustatytą tikslų nusikaltimo dalyką (pavogtų daiktų kiekį). Be to, teismai buvo šališki (BPK 44 straipsnio 5 dalies pažeidimas).
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo ir jo gynėjo kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo ir jos gynėjo nurodyti galimi apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (BPK 20 straipsnio 1 – 4 dalių, 301 straipsnio 1 dalies pažeidimai) siejami su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų (nukentėjusiojo V. B., liudytojų M. B., G. B., tyrėjo T. K. parodymų, rašytinių įrodymų ir kt.) vertinimu bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Įrodymų tyrimas ir vertinimas bei faktinių bylos aplinkybių nustatinėjimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacijos paskirtis lemia tai, kad kasacinės instancijos teismas tik teisės taikymo aspektu tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimus, kai yra bent vienas iš BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų. Dėl to kasaciniame skunde turi būti keliami teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti su ne baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminiais BPK pažeidimais susiję klausimai. Nagrinėjamu atveju nuteistojo kasacinio skundo teiginiai dėl BPK nuostatų pažeidimo vertinant įrodymus byloje nėra argumentuoti taip, kad atskleistų pažeidimo esmingumą ir sudarytų pagrindą teisės taikymo aspektu nagrinėti baudžiamąją bylą kasacinės instancijos teisme.
Kasatorių skundo argumentas, kad žemesnės instancijos teismai neatsižvelgė į nenustatytą tikslų nusikaltimo dalyką (pavogtų daiktų kiekį), nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes kasatoriai nenurodė, kokios konkrečios BPK esančios taisyklės buvo pažeistos, kodėl jos buvo pažeistos ir nemotyvavo, kodėl šis pažeidimas yra esminis pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde deklaratyviai nurodoma, kad skundžiamus procesinius sprendimus priėmę teismai buvo šališki. Teismų šališkumą kasatoriai grindžia ne teisiniais argumentais (BPK 368 straipsnio 2 dalis), o samprotavimais, kaip teismai, anot jų, turėjo vertinti įrodymus byloje.
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo K. K. ir jo gynėjo advokato Vidmanto Žylės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.