- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- e2S-1983-653/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22781-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Kreditorius
- D. Z.
- Skolininkas
- UAB „Vilsota“
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus D. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarties atsisakyti priimti kreditoriaus D. Z. pareiškimą skolininkei UAB „Vilsota“ dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius D. Z. pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininko 6 140,23 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 35 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skolininkas UAB „Vilsota“, įsiteisėjus kreditoriui palankiam Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-3227-592/2013, įsipareigojo į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų antstolės B. P. depozitinę sąskaitą pervestą pinigų sumą, kuri sudaro 6 140,23 Eur ir kuria buvo užtikrintas UAB „Vilbesta“ prievolių vykdymas, pervesti kreditoriui. Skolininko įsipareigojimus patvirtina: 2012 m. liepos 17 d. skolininko atliktas 6 140,23 Eur dydžio mokėjimo pavedimas į antstolės depozitinę sąskaitą; UAB „Vilbesta“ (buvusi UAB „Vilsotos investicijos“) 2012 m. liepos 17 d. raštas Nr. VI-24/12 ir skolininkės UAB „Vilsota“ 2014 m. kovo 3 d. atsiliepimas į skundą dėl patvarkymo (civilinės bylos Nr. 2-11979-863/2014), patvirtinančias į antstolės depozitinę sąskaitą pervestų pinigų paskirtį; Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-623-431/2014, kuria buvo paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. priimtas kreditoriui palankus sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3227-592/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-369-421/2015, kuria buvo konstatuota, kad skolininko pervestos lėšos į antstolės depozitinę sąskaitą nepriklauso BUAB „Vilbesta“ ir jais gali disponuoti skolininkas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi kreditoriaus pareiškimą atsisakė priimti. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju kreditorius kaip pareiškimo dalyką suformuluoja reikalavimą priteisti iš skolininko 6 140,23 Eur pinigines lėšas, tačiau pareiškimo faktiniame pagrinde įvardina, kad minėtos piniginės lėšos jau yra priteistos kreditoriui iš skolininko įsiteisėjusiu 2013 m. kovo 8 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje bei skolininkas 6 140,23 Eur sumą yra įmokėjęs į antstolės B. P. depozitinę sąskaitą, tačiau pastaroji šios sumos neperveda kreditoriui. Remiantis pareiškimo faktinių pagrindų nustatė, kad kreditorius siekia ne prisiteisti pinigines lėšas (kurios jam jau yra priteistos įsiteisėjusiu teismo sprendimu) iš skolininko, o skundžia antstolės veiksmus. Atsižvelgiant į tai nurodė, kad toks pareiškimas neatitinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 431 straipsnio 1 dalyje nustatytų leistinumo reikalavimų dėl ko pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną CPK XXIII skyriuje įtvirtinta supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo tvarka, nurodant, kad yra nagrinėjamas CPK XXXI skyriuje „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ nustatyta ypatingosios teisenos tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
Kreditorius D. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta klaidingai interpretuojant reikalavimo faktinė pagrindą, dėl ko laikytina neteisėta ir nepagrįsta. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-623-431/2014 buvo paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. priimtas kreditoriui palankus sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3227-592/2013. Nurodytu sprendimu 6 140,23 Eur suma kreditoriui buvo priteista ne iš UAB „Vilsota“, o iš UAB „Vilbesta“. Pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorius reikalauja, kad UAB „Vilsota“ įvykdytu savo atskirą prievolę – sumokėtų lėšas, kurias buvo pervedusi į antstolės B. P. depozitinę sąskaitą ir kuriomis buvo užtikrinusi UAB „Vilbesta“ prievolių vykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3k-3-369-421/2015 konstatavo, kad pervestomis lėšomis į antstolės depozitinę sąskaitą gali disponuoti skolininkas UAB „Vilsota“. Kreditorius savo reikalavimą reiškia skolininkui UAB „Vilsota“, nedviprasmiškai įsipareigojusiai patenkinti kreditoriaus reikalavimą, o ne skundžia antstolės veiksmus. Nurodė, kad antstolė šiomis lėšomis jau nedisponuoja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas kreditorės atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).
Nagrinėjamoje byloje kreditoriaus paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kreditorius kreipėsi į teismą, prašydamas priimti teismo įsakymą skolininko UAB „Vilsota“ atžvilgiu dėl 6 140,23 Eur skolos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų bei 35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi kreditoriaus pareiškimą vertino kaip skundą dėl antstolio veiksmų ir atsisakė jį priimti. Apeliantas pirmos instancijos teismo nutartį kvestionuoja nurodydamas, kad teismas klaidingai interpretavo faktinį pareiškimo pagrindą.
CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas atsisako priimti teismo pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. CPK 435 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formos ir turinio trūkumai šalinami CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka.
Iš atskirojo skundo matyti, kad pareiškėjas nesiekė savo teises ginti paduodant skundą dėl antstolio veiksmų. Atsižvelgus į apelianto nurodytas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-369-421/2015) nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas galimai siekė iš skolininkės UAB „Vilsota“ priteisti pinigines lėšas, kuriomis buvo užtikrintas UAB „Vilbesta“ prievolių vykdymas. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškimo faktinio pagrindo nevienodą aiškinimą apsprendžia neaiškus jo išdėstymas pareikšime dėl teismo įsakymo išdavimo. Tačiau tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vadovauti CPK 435 str. 4 d. ir spręsti dėl pareiškimo trūkumų šalinimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336, 338 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.