Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Prano Šimkaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis su sugyventine ir auginantis du mažamečius vaikus, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)r., deklaruojama gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1d.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. V. 2007 m. vasario 9 d., laikotarpyje nuo 21 iki 24 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio suduodamas V. K. kumščiu ne mažiau kaip 3 smūgius į galvą, o šiam parkritus, spirdamas apie 5 kartus į krūtinės ląstos dešinę pusę, tuo padarydamas paviršutinę muštinę kairio antakio žaizdą, paviršutinius dešinio antakio, nosies nugarėlės odos nubrozdinimus, poodines kraujosruvas vokuose ir krūtinės ląstos abejose pusėse, dvigubus dešiniųjų 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10-to šonkaulių lūžius, sukėlusius kraujo išsiliejimą dešinėje krūtinplėvės ertmėje, dėl ko sutriko kvėpavimo veikla, išsivysčiusi po pūlingo plaučių uždegimo. To pasėkoje nukentėjusysis 2007 m. vasario 18 d., 12.15 val. ligoninėje mirė, t.y. V. V. tyčia nužudė V. K..

K. V. V. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies – prisipažino, kad mušė V. K., bet šis mirti nuo jo suduotų smūgių negalėjo. Parodė, kad 2007 m. vasario 9 d. drauge su V. P. ir V. K. girtavo V.

P. bute. Išgėrė keturis - penkis butelius po 2 litrus 9,5 laipsnių stiprumo alaus, buvo girtas, todėl įvykio aplinkybių gerai neatsimena. V. P. apie 20 valandą nuėjo miegoti, o jis su V. K. virtuvėje lošė kortomis. Belošdami susipyko. V. K. apkaltino jį apgaudinėjimu ir pirmas sudavė į krūtinę. Atsakydamas į jo smūgį, sudavė vieną kartą V. K. į veidą. Nuo smūgio V. K. griuvo į koridorių. Iš lūpos ar nosies jam ėmė bėgti kraujas. V. K. parkritus, spyrė tris – keturis kartus į nugarą. Galėjo įspirti ir keturis – penkis kartus, dėl girtumo tiksliai nurodyti negali. Taip pat galėjo suduoti ranka į veidą ir miegamajame. Nuo V. K. atitraukė V. P.. V. K. atsikėlė, jo veidas buvo kruvinas, tačiau nesiskundė, kad jam kur nors skauda. Jis nieko nesakęs, išėjo. Pamiegojęs pas V. P. apie 15-20 minučių, taip pat išėjo ir nuėjo į bendrabutį pas I. J.. Su ja atėjo pas V. K. į namus, tikėdamasis gauti alaus. V. K. gulėjo lovoje. Paklausus kas yra, atsakė, kad labai bloga ir paprašė vandens. Atnešė V. K. vandens, dėjo ant jo sniegą. E. K. alaus neturėjo, todėl su I. J. išėjo. Po kelių dienų su V. P. nuėjo pas V. K. dėdę R. S.. R. S. pasakė, kad V. K. išvežtas į ligoninę, jis buvo supykęs, priekaištavo dėl sūnėno sumušimo. Po savaitės sužinojo, kad ligoninėje V. K. mirė.

Su V. K. draugavo apie penkiolika metų, nužudyti nenorėjo, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Žada atlyginti laidojimo išlaidas, tačiau su neturtinės žalos dydžiu nesutinka – jis aiškiai per didelis, tokios sumos atlyginti negalėtų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. V. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji E. K. parodė, kad jos sūnus V. K. 2007 m. vasario 9 d., apie 16-17 valandą išėjo iš namų blaivus. Tikslaus laiko nurodyti negali, bet jai atrodo, kad apie 21 valandą sūnus grįžo į namus. Jis buvo sumuštas: veidas buvo kruvinas, sunkiai kvėpavo, ėjo pasiramstydamas į sienas. Atsigulęs dejavo, kad skauda nugarą. Maždaug po pusvalandžio atėjo V. V. ir moteris vardu I. Alaus neprašė, tik skuduru šluostė lovoje gulinčiam V. K. veidą, dėjo ant galvos sniegą sakydamas „uždėk šalto sniego, kad smegenys nebūtų sukrėsti". Po 5 minučių V. V. ir I. išėjo. Skausmas per naktį nesiliovė, todėl 2007 m. vasario 10 d., apie 8.00 valandą ji nuėjo prašyti pagalbos pas pusbrolį R. S.. R. S. V. K. parsivežė į savo namus, perrengė švariais rūbais ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Sūnus jai nesakė, kas sumušė, bet kitą rytą girdėjo kaip dėdei pasakė, kad sumušė V. V..

Vyro neturi, gyveno ir vedė bendrą ūkį su V. K., kuris buvo jos vienintelis sūnus. Po jo mirties liko vieniša, sunku vienai dirbti ūkio darbus, todėl reiškia 50000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.l. 53-54). Ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nereiškia, nes laidotuvių išlaidas apmokėjo R. S..

Nukentėjusysis R. S. parodė, kad V. K. yra pusseserės E. K. sūnus. Jis buvo ramaus būdo ir niekada pirmas nebuvo „pakėlęs rankos“ prieš kitą žmogų. 2007 m. vasario 10 d., apie 8.00 valandą pas jį atėjo E. K. ir pasakė, kad jos sūnus V. K. yra sumuštas. Nuvažiavęs į jos namus, rado V. K. gulintį lovoje. Jis drebėjo, sunkiai kvėpavo, sakė, kad visur skauda. Krūtinės ląsta ir veidas buvo labai ištinę. Primygtinai paklausus, kas tai padarė, atsakė: „g“. „G“ vietiniai gyventojai vadina V. V.. Daugiau kalbėti dėl skausmo negalėjo. Parsivežęs į savo namus, perrengė švariais rūbais ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Aplankęs V. K. ligoninėje, pasiūlė rašyti pareiškimą policijai, tačiau šis atsisakė.

2007 m. vasario 11 d. pas jį į namus buvo atėjęs V. P. ir V. V. pasiteirauti kaip laikosi V. K.. V. V. aiškino, jog nieko neprisimena kaip viskas vyko, nesupranta, kaip galėjo lūžti šonkauliai. Žadėjo atlyginti gydymo išlaidas. Paklausus, kodėl spardė V. K., atsakė, kad buvo girtas. V. P. pasakojo, kad tą vakarą miegojo, o atsibudęs pamatė, kad V. V. spardo V. K. ir juos išskyrė.

V. K. buvo palaidotas jo lėšomis. Byloje yra pareikštas 4000 Lt dydžio civilinis ieškinys dėl laidojimo išlaidų, išminusavus vienkartinę laidojimo pašalpą (b.l. 47, 158). Paminklas užsakytas, tačiau dar nepagamintas, jo kaina į ieškinio sumą neįrašyta.

Liudytojas V. P. parodė, kad tą vakarą iš alaus baro į namus grįžo girtas. Savo bute kartu su V. V. ir V. K. lošė kortomis ir gėrė alų. Visi buvo girti. Visiškai pasigėrė ir nuėjo į miegamąjį kambarį miegoti. Išgirdęs triukšmą, atsibudo ir pamatė, kad V. V. ranka sudavė V. K. į veidą. Smūgis buvo stiprus, nes kraujas nuo V. K. veido užtiško ant jo patalynės. Nors paliko bežaidžiančius kortomis virtuvėje, bet šie besigrumdami atsidūrė kambaryje, kuriame jis miegojo. Atsikėlęs juos išskyrė. Matė, kad V. V. spyrė pasilenkusiam V. K.. Įvykio aplinkybių detaliau neatsimena, nes buvo labai girtas. V. K. veidas buvo kruvinas. Jis, ramstydamasis į sieną, iš išėjo buto. V. V. iš buto išėjo po 15-20 minučių. Dėl ko buvo kilęs konfliktas, nežino. V. K. buvo labai ramaus būdo ir pirmas muštynių niekada nepradėdavo.

Teismo medicinos ekspertas R. A. teisiamojo posėdžio metu specialisto išvadą patvirtino ir paaiškino, kad nukentėjusiojo mirtį lėmė sužalojimų į krūtinės ląstą visuma spardant. Laboratorijoje nustatyta, kad 8-tas šonkaulis sulaužytas tiesioginio smūgio metu, o kiti devyni - galėjo lūžti spaudžiant krūtinės ląstą. Trumpalaikis spaudimas galėjo būti sąlygotas smūgio pėdos plokštuma į krūtinę. Nuo spaudimo į krūtinės ląstą plonam puslankio formos kaului lūžus vienoje vietoje, kaulai lūžta daugelyje kitų vietų. Lūžiai gali būti viengubi, dvigubi, trigubi. Taigi, viena kaulinė pusė tempiama, o kita – gniuždoma (spaudžiama). Todėl smūgiai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginis smūgis lemia netiesioginio buvimą. Lūžus šonkauliams nugarinėje dalyje, dirginamas antkaulis, todėl skauda nugarą. Jei nukentėjusysis būtų spaudžiamas prie grindų, lūžių mechanizmas būtų kitoks. Tokie lūžiai neturėtų būti ir griuvus. Šonkauliai gali lūžti dirbtino kvėpavimo metu, tačiau jie lūžta ne dešinėje, o kairėje – širdies pusėje. Be to, šonkaulių lūžiai buvo nustatyti iš karto atvežus V. K. į ligoninę. Pakenkus krūtinės ląstą, plaučių uždegimas išsivysto per keliolika valandų. V. K. ištinimą lėmė plaučio pažeidimas lūžusiu šonkauliu, dėl ko oras pateko į poodinius audinius. Suteikus savalaikę medicinos pagalbą, nukentėjusiojo gyvybė gal ir galėjo būti išgelbėta, bet šito tiksliai nustatyti negalima.

Apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini)kambaryje, ant lovos esančios patalynės – užvalkalo matyti kraujo dėmės (b.l. 5-7). Teisiamojo posėdžio metu V. P. paaiškino, kad kraujo dėmių buvo ir virtuvėje prie šaldytuvo. Dėmės ant tapetų tarp šaldytuvo ir spintelės bei prie durų staktos išliko iki šiol.

Parodymų patikrinimo metu V. V. parodė: vietą virtuvės viduryje, kur stovinčiam V. K. sudavė kumščiu į veido sritį; vietą koridoriuje, kur nuo jo smūgio pro duris iš virtuvės nuvirto V. K. ir kur gulinčiam įspyrė 4-5 smūgius į įvairias kūno vietas; vietą kambaryje, kur jį nutempė V. P., atitraukęs nuo V. K. (b.l. 67-69). Duotus parodymus V. V. patvirtino ir akistatos su V. P. metu (b.l. 77).

Teismo medicinos specialistas nustatė, kad V. K. mirties priežastis - lėtinis kvėpavimo veiklos sutrikimas dėl pūlingo plaučių uždegimo, išsivysčiusio krūtinės ląstos sumušimo, kraujo išsiliejimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje ūmios mažakraujystės fone.

V. K. lavone nustatyta paviršutinė muštinė kairio antakio žaizda, paviršutiniai dešinio antakio, nosies nugarėlės odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos vokuose ir krūtinės ląstos abejose pusėse, lūžo dešinieji 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 - tas šonkauliai dvigubais lūžiais, išsiliejo kraujas dešinėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimai lydimi pūlingo plaučių uždegimo. Jie padaryti sumušant galvą ir dešinę krūtinės ląstos pusę kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Tai patvirtina muštinis veido sužalojimų pobūdis bei 8-to dešinio šonkaulio lūžio pobūdis. Kiti šonkaulių lūžiai padaryti spaudžiant krūtinės ląstą. Tiriant išorinius sužalojimus, nustatyta, kad jie padaryti suduodant ne mažiau kaip penkis smūgius: trys - į galvą ir du - į krūtinės ląstos dešinę pusę. Tokie sužalojimai gali būti padaromi tiek smogiant kumščiu, tiek spiriant, tiek ir kitais būdais. Mirtį lėmė sužalojimų krūtinėje, t.y. šonkaulių lūžių visuma (b.l. 12-14).

Teismo psichiatrijos specialistas V. V. nustatė psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant alkoholį, priklausomybės sindromą. Skirti ambulatorinę psichiatrinę ekspertizę - netikslinga (b.l. 112).

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais. Liudytojo V. P. ir kaltinamojo V. V. parodymuose esantys kai kurie nesutapimai ir prieštaravimai paaiškinami situacijos netikėtumu ir su tuo susijusiu psichologiniu nepasiruošimu įvykiui, girtumu, sugebėjimu suvokti įvykio aplinkybes ir įsiminti atskiras detales. Šie nesutapimai esminės reikšmės įrodymų vertinimui ir nusikaltimo kvalifikavimui neturi.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad V. K. mirties priežastis - lėtinis kvėpavimo veiklos sutrikimas dėl pūlingo plaučių uždegimo, išsivysčiusio po krūtinės ląstos sumušimo, kurio pasekoje lūžo dešinieji 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 šonkauliai, kraujo išsiliejimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje ūmios mažakraujystės fone. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smogiant kumščiu, tiek spiriant, tiek ir kitais būdais. 8-tas šonkaulis sulaužytas tiesioginio smūgio į krūtinę metu, o kiti šonkauliai lūžo nuo smūgių į dešinę krūtinės pusę pado plokštuma, kurie sukėlė gniuždymo (spaudimo) efektą. Nuo pat pirmos apklausos, nekeisdamas parodymų, V. V. aiškino, jog trenkė vieną kartą kumščiu V. K., stovinčiam virtuvėje į veidą, šis nuo smūgio nuvirto ant grindų į šalia esantį koridorių, tada gulinčiam įspyrė dar 3 - 4 kartus, galėjo būti ir 4 – 5 kartus (tiksliai nurodyti smūgių skaičiaus dėl buvusio girtumo negali) į nugarą ir šonus. Neatmeta galimybės, kad sudavė V. K. į veidą ir miegamajame. Teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad kaltinamojo parodymai neprieštarauja medicinos išvadai. Grumtynių nebuvo, todėl atmestina teisiamojo posėdžio metu gynėjo pateikta versija, kad šonkauliai lūžti galėjo spaudžiant jį į durų staktą, juolab, kad plaučių uždegimas buvo sąlygotas visų šonkaulių lūžių visumos, tame tarpe ir 8–to. Galimybę sulaužyti šonkaulius griūnant ar dirbtinio kvėpavimo metu ekspertas motyvuotai atmetė. Po šių smūgių V. K. atsistojo ir išėjo. V. P. teigė, kad V. K. galėjo paeiti tik ramstydamasis – akivaizdu, kad, nors ir nesiskundė, bet skausmą jautė. Kai V. K., grįžusį namo, pamatė motina E. K., jo stovis buvo toks, koks ir išėjo iš V. P. - veidas kruvinas, sunkiai kvėpavo, skundėsi nugaros skausmu, kuris, anot E. K. nesiliovė iki pat ryto. Medicinos ekspertas paaiškino, kad lūžus šonkauliams nugarinėje dalyje, dirginamas antkaulis, todėl skauda nugarą. V. S. V. K. pasakė, kad V. P. namuose jam spyrė „g “ („g “ Miežiškiuose vadino V. V.), kitų asmenų neminėjo. Santykiai tarp kaltininko ir nukentėjusiojo buvo geri – pats V. V. nurodė, kad pažįsta vienas kitą jau 15 metų, buvo draugai. V. K. nenorėjo rašyti pareiškimo policijai dėl įvykio, tai matyti iš tarnybinio pranešimo (b.l. 130) ir pareiškimo (b.l. 131), kuriame jis nurodė, jog griuvo paslydęs ant ledo. Akivaizdu, kad V. K. apkalbėti V. V. negalėjo. Seka, kad tarp V. V. veikos ir V. K. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Įrodyta, kad šonkauliai lūžo nuo smūgių koja į krūtinės ląstą, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad šonkaulių lūžius kaltinamasis padarė, spausdamas krūtinės ląstą.

V. V., spardydamas nukentėjusiojo gyvybiškai svarbią kūno dalį – krūtinės ląstą, suprato kad kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad tokie jo veiksmai gali sukelti nukentėjusiojo mirtį, ir nors to nenorėjo, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, t.y. veikė netiesiogine tyčia.

Taigi, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad V. V. dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio tyčia nužudė V. K.. Ši nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

V. V. neigia priežastinio ryšio tarp jo suduotų smūgių ir nukentėjusiojo mirties buvimą, tačiau, duodamas parodymus, papasakojo esmines bylos aplinkybes ir prisipažino sudavęs smūgius V. K. į galvą ir nugarą, t.y. prisipažino nusikaltimo objektyviosios pusės aplinkybes. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažintina atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią, atsakomybę sunkinančią aplinkybes bei toliau nurodytas bylos aplinkybes.

Nukentėjusysis V. V. teigia, kad pirmas į krūtinę sudavė V. K., tačiau mirtinus smūgius koja nukentėjusiajam į nugarą ir krūtinę sudavė tuomet, kai šis gulėjo pargriuvęs nuo jo paties smūgio. Todėl negalima laikyti, kad V. K. kaltinamasis nužudė peržengdamas būtinosios ginties ribas ar būdamas didžiai susijaudinęs.

Baudžiamasis įstatymas už V. V. padarytą nusikaltimą numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Sąlygų ir aplinkybių visumos, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, t.y. skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 129 str. 1 d. sankcijoje, nėra, todėl skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

V. V. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), sukėlusį nepataisomas pasekmes – nužudė žmogų. Kaltė pasireiškė netiesiogine tyčia. Nors nustatyta psichikos liga – priklausomybės sindromas, tačiau pagal specialisto išvadą skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę V. V. netikslinga (b.l. 112). Seka, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suvokti nusikalstamos veikos pavojingumą, suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, t.y. buvo pakaltinamas. Teistumai išnykę, baustas administracine tvarka, tačiau baudos iki šiol nesumokėjo (b.l. 99). 2007 m. rugpjūčio 14 d. įsidarbino (b.l. 163), charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 114, 165), su sugyventine augina du mažamečius vaikus (b.l. 162). Įvertinus paminėtas, vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybes, bei paties nukentėjusiojo netinkamą elgesį ( girtavo kartu su kaltinamuoju), V. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima BK 129 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d., Nr. VIII-1968 redakcija) sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui.

N. R. S. pareiškė civilinį ieškinį 4000 Lt sumai, kurią sudaro laidojimo išlaidos, išminusavus vienkartinę laidojimo pašalpą. Nors pateikti kvitai pagrindžia ne visas turėtas išlaidas (nepagrindžia išlaidas bažnyčios apeigų, gedulingų pietų, užmokesčio duobkasiams) tačiau atsižvelgus į laidojimo apeigų tradicijas, protingumo ir teisingumo principus, ieškinio suma nėra per didelė, kaltinamasis su ja sutiko, todėl priteistina iš V. V.. Teisiamojo posėdžio metu ieškovas pateikė kvitą dėl akmeninio paminklo. Paminklo, kuris dar nepagamintas, kaina į ieškinį neįrašyta, nukentėjusysis šios sumos priteisti neprašo, todėl šioje dalyje nukentėjusiajam paliekama teisė į ieškinio patenkinimą (BPK 115 str. 2 d.).

Byloje pareikštas nukentėjusiosios E. K. 50 000 Lt ieškinys neturtinei žalai atlyginti (b.l. 53). K. V. V. pareiškė, kad su ieškinio suma nesutinka – ji yra aiškiai per didelė, tokios sumos atlyginti negalėtų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Byloje nustatyta, kad V. V. neteisėtais veiksmais buvo sukeltos itin sunkios pasekmės – atimta V. K. gyvybė. V. K. buvo vienintelis E. K. sūnus. Neabejotina, kad dėl jo žūties E. K. patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Be to, su sūnumi vedė bendrą ūkį. Jam mirus, ūkyje tenka dirbti vienai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numato, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Labai sunkus nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, jo padarymui įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo V. K. netinkamas elgesys (begirtaudamas su kaltinamuoju, susikivirčijo dėl kortų žaidimo). V. V. įsidarbino tik 2007 m. rugpjūčio 14 d., sąskaitų bankuose ir nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamų daiktų neturi (b.l. 117 - 127), su sugyventine augina du mažamečius vaikus Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. K. turėjo galimybę sumažinti sūnaus mirties tikimybę, laiku iškvietusi greitąją medicinos pagalbą, nes, pasak, teismo medicinos eksperto, suteikus V. K. savalaikę medicinos pagalbą, jo gyvybė galėjo būti išgelbėta. Dėl paminėto, E. K. priteistina suma mažintina iki 20 000 litų.

Byloje taip pat pateiktas Valstybinės ligonių kasos ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš atsakingo asmens už V. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas 4534,04 litų. Ieškinys pagrįstas dokumentais, todėl tenkintinas (b.l. 44).

Iš kaltinamojo priteistinos proceso išlaidos (BPK 103, 104 str.).

Rezoliucinė dalis

NUSPR ENDĖ:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d., Nr. VIII-1968 redakcija) ir nubausti laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę V. V. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2007 m. rugpjūčio 27 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2007 m. vasario 14 d. iki 2007 m. vasario 15 d., išbūtą sulaikyme (b.l. 59, 61).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą (b.l. 90, 92) pakeisti į suėmimą ir suimti teismo salėje.

Priteisti iš V. V. nukentėjusiajam R. S. 4000 Lt turtinei žalai atlyginti. P. R. S. teisę į ieškinio patenkinimą dalyje dėl išlaidų už paminklą priteisimo.

Priteisti iš V. V. nukentėjusiajai E. K. – 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš Vyto V. V. ligonių kasai - 4534,04 Lt už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas nukentėjusiajam V. K..

Išieškoti iš V. V. proceso išlaidas 10 litų 38 centus, išmokėtų kelionės išlaidų nukentėjusiajam.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.