- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-10
- Bylos Nr.
- 2A-8-278/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08748-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Valiulienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- UAB „Maritransas“
- Atsakovas
- UAB „Transmeka“
- Kategorijos
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-8-278/2012
Teisėja Eigirdas Činka Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08748-2010-3
2012 m. sausio 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Maritransas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-775-755/2011 pagal ieškovės UAB „Maritransas“ ieškinį atsakovei UAB „Transmeka“ dėl daiktų pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Maritransas“ nurodė, kad 2010-06-18 – 2010-07-30 laikotarpiu iš UAB „Transmeka“ įsigijo 5 automobilines padangas Fortune 315/80/22,5 154/150M ir už jas pilnai atsiskaitė. Prekių garantiniu laikotarpiu, dviejų padangų Nr. 486003059, 486003043 protektorius pradėjo aižėti, trūkinėti, jų guma atsilupo. Nurodė, kad padangos buvo eksploatuojamos Lietuvoje, su jomis važinėjo dešimties tonų izoterminiai automobiliai. Ekspertas V. Gudelevičius nustatė, jog naudojimui pagal paskirtį padangos nebetinkamos, o to priežastis yra gamyklinis brokas, tačiau atsakovė garantiniu laikotarpiu padangoms tapus netinkamoms, atsisakė padangas pakeisti ar grąžintų jų vertę. Prašė teismą įpareigoti atsakovę pakeisti dvi automobilines padangas į dvi tokias pat naujas padangas arba priteisti iš atsakovės 1 400 Lt bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad atlikus teismo paskirtą ekspertizę nustatyta, jog žymūs mechaniniai pažeidimai, kurie sprendžiant iš jų pobūdžio, išsidėstymo, krypties, lokalizacijos tarpusavyje, tikėtina atsirado dėl kontakto su pašaliniais daiktais jų eksploatacijos metu. Teismas nurodė, kad ieškovė yra transporto paslaugomis besiverčianti įmonė, todėl jos atstovams turėjo būti žinomas ant padangų esančio specialaus ženklinimo, tarp jų ir gamybos metų, reikšmė. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog esant eksperto išvadai dėl padangų pažeidimų atsiradimo pagrindinių priežasčių, ieškovė neįrodė, jog UAB „Transmeka“ pardavė nekokybiškas padangas ir yra už tai atsakinga. Netiesiogiai padangų kokybę patvirtina ir tai, jog dėl dar dviejų tuo pačiu metu pirktų padangų ieškovė pretenzijų nereiškia. UAB „Darsna“ ekspertizės aktas, kurio išvadoje nurodoma, jog pažeidimai yra gamyklinis brokas, nepripažintinas pakankamu to įrodymu, nes ekspertizė buvo paskirta ne teismo ir ne pagal CPK procedūras, todėl gali būti vertinama tik kaip kitoks įrodymas. Nurodė, kad tyrimą atlikęs V. G. akte iš esmės be motyvų (nesusiejant išvados su tyrimo eiga bei nepaaiškinant išvados sąryšio su nustatytais sužalojimais), padarė išvadą dėl padangų gamyklinio broko. Konstatavo, jog V. G. yra kilnojamojo turto vertintojas, todėl gali nustatyti turto vertę, bet negali kaip ekspertas atlikti trasologinių tyrimų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės UAB „Maritransas“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino byloje esamus įrodymus, nepagrįstai nesivadovavo eksperto išvados dalimi, kurioje nurodoma, jog padangų gumos suaižėjimo priežastis yra gumos ilgaamžiškumas. Ši išvados dalis leidžia konstatuoti, kad garantinio laikotarpio metu iki jų sutrūkimo per visą perimetrą padangų guma buvo suaižėjusi, kas reiškia, jog padangos buvo parduotos nekokybiškos ir nėra reikšmingos ginčo padangų sužalojimo priežastys. Be to, teismas nevertino paaiškinimų duotų teisme, kad ieškovei įsigyjant padangas, nebuvo paaiškinta jų paskirties specifika, kad padangos naudotinos ilgiems atstumams, kad jų pagaminimo metai gali turėti esminės reikšmė eksploatacijai. Teigia, kad padangų ženklai ir gamybos metai, nepanaikina prievolės pardavėjui pakeisti įsigytą daiktą ar atlyginti jo vertę, atsiradus garantinio laikotarpio metu trūkumams dėl parduoto daikto nekokybiškumo, užslėptų trūkumų atsiradusių iki daikto įsigijimo. Nurodo, kad pagal CK 6.334 str. 1 d. nuostatas jei parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti pakeisti tinkamos kokybės daiktu arba atlyginti pirkėjo išlaidas. Nurodo, kad, vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Transmeka“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad specialisto išvadoje nedaromos prielaidos, kad padangų pažeidimų priežastis yra padangų gumos ilgaamžiškumas. Specialistas daro išvadą, kad padangų suaižėjimas, kuris nėra priežastis, trukdanti jas toliau naudoti pagal paskirtį, galėjo atsirasti ir dėl gumos ilgaamžiškumo, tačiau šio veiksnio nesieja su pagrindinių padangų savybių praradimu, t. y. jų netinkamumu naudojimui pagal paskirtį, pagrindine to priežastimi nurodydamas mechaninius pažeidimus. Teigia, jog ieškovės reikalavimas atskirai vertinti vieną iš specialisto išvadoje pateikiamų teiginių, kuris remiamas prielaida, prieštarauja CPK 185 str. 1 d. nuostatai. Mano, jog aplinkybė, kad padangos buvo pagamintos 2006 m. 48 savaitę, nereiškia, kad jos pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu turėjo kokių nors trūkumų ar kad trūkumu gali būti laikoma jų pagaminimo data. Nurodo, kad visos padangų savybės, įskaitant jų paskirtį, išmatavimus, pagaminimo datą, yra žymimos ant pačių padangų. Įsigydama padangas ieškovė, kaip profesionalus transporto priemonių valdytojas, besiverčiantis transporto paslaugų veikla, turėjo galimybę patikrinti padangų kokybę, jos technines charakteristikas, pagaminimo datą bei susipažinti su visomis savybėmis. Teigia, jog padangų pagaminimo data jų įsigijimo metu, buvo viena iš padangų savybių, kurios atitiko įprastai tokiems daiktams keliamus reikalavimus. Be to, specialisto išvadoje nurodoma, kad be aptartų mechaninių padangų pažeidimų, ginčo padangų pažeidimus taip pat sąlygojo netvarkinga automobilio važiuoklė, netinkamas oro slėgis, buvęs eksploatacijos metu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių padangų konstrukcijos, gamybos medžiagų trūkumų, kurie galėjo sąlygoti daiktų defektus aprašytus ieškinyje, todėl ieškovė neįrodė, kad ginčo padangų trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis - priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 str. 1 d.). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti - įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pagal minėto straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti ir jo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo ( CK 6.327 str. 2 d., 6.333 str.2 d.). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Vienok, pardavėjas taip pat gali remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos; pagal CK 6. 327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant vieną iš pirmiau įvardytų jo atsakomybę šalinančių pagrindų (CPK 178 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Maritransas“ 2010-06-18 pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. TRM 07940 iš atsakovės UAB „Transmeka“ įsigijo 4 vienetus automobilinių padangų FORTUNE 315/80/22,5 154/150M, o 2010-07-30 - įsigijo dar vieną tokią pat padangą (1 t., b. l. 19-20, 22). Parduotoms padangoms UAB „Transmeka“ suteikė 12 mėnesių garantinį laikotarpį ir šias padangas ieškovė naudojo Lietuvos teritorijoje važinėjantiems automobiliams. Garantinio termino metu dviejų padangų, pažymėtų Nr. 486003059, 486003043 protektorius pradėjo aižėti, trūkinėti, luptis, padangos tapo nebetinkamomis naudoti. Pirmosios instancijos teismui ieškovė patvirtino, kad padangas FORTUNE iš atsakovės pirkdavo nuolat, daiktų perdavimo metu pretenzijų dėl daiktų kokybės neturėjo, trūkumų nematė (1 t., b.l. 96-102). Teigia, jog įsigytos padangos yra gamyklinis brokas, tačiau tai teigdama, ieškovė negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, o turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Iš bylos duomenų matyti, kad tai, jog UAB „Maritransas“ padangų defektas yra dėl gamyklinio broko, ieškovė įrodinėja eksperto V. G. ekspertizės aktu Nr. 661-M (1 t., b.l. 8-27). Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad ekspertas yra kilnojamojo turto vertintojas. Kadangi padangas ieškovė privalėjo ne įvertinti, o konstatuoti jų irimo, aižėjimo, gumos lupimosi priežastis, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad ekspertizės aktas vertintinas, kaip vienas iš rašytinių įrodymų, nes V. G. negali atlikti trasologinių tyrimų. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 212 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetetingai ekspertizės įstaigai. Padangų naudojimo tinkamumui bei pažeidimų priežastims nustatyti pirmosios instancijos teismas byloje paskyrė transologinę ekspertizę, kurią atliko Panevėžio apskrities VPK Kriminalistikos tyrimų biuras (2 t., b. l. 90-94). Tyrimo metu nustatyta, kad tyrimui pateiktos dvi krovininio automobilio padangos FORTUNE 315-80R 22,5 CST-56, 154/150M yra pažeistos ir netinkamos tolimesniam naudojimui pagal jų paskirtį. Padangose esantys mechaniniai pažeidimai yra plėštiniai – atplyšę protektoriaus rašto šoniniai paviršiai. Taip pat padangų paviršiuose matomi mechaniniai pažeidimai, kurie galėjo atsirasti dėl padangų kontakto su kitais objektais. Ekspertizės akte nurodyta, jog labai tikėtina, kad pateiktos padangos yra pažeistos dėl kelių suminių priežasčių visumos: padangų eksploatacijos, netvarkingos krovininio automobilio važiuoklės arba netinkamo slėgio padangose, nes stipriai išdilę šonai, padangų ilgaamžiškumo, mechaninių pažeidimų, galėjusių įtakoti padangų protektoriaus plyšimus. Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad kategoriškai dėl pateiktose padangose esančių pažeidimų atsiradimo priežasties nėra galimybės atsakyti, kadangi pateiktos padangos yra demontuotos, nėra žinių dėl jų laikymo sąlygų prieš ir po eksploatacijos. Apeliantė teigia, jog teismas neįvertino teismo ekspertizės išvados, kad padangų gumos suaižėjimo priežastis yra gumos ilgaamžiškumas, tačiau specialisto išvadoje nėra neginčijamai konstatuota, jog padangų netinkamumo naudoti bei esamų pažeidimų atsiradimo priežastis yra ilgaamžiškumas. Priešingai nei teigia ieškovė, specialisto išvadoje įvardijamos kelios galimos padangų pažeidimo priežastys ir esminėmis įvardijant padangų eksploatacija, netvarkinga krovininio automobilio važiuoklė arba netinkamas slėgis padangose, mechaniniai pažeidimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto išvadoje neginčijamai padaryta išvada, kad ant padangų esantys mechaniniai pažeidimai yra plėštinio pobūdžio. Kadangi tokie pažeidimai atsiranda padangą smarkiai veikiant fizine jėga, kontaktuojant su kitais objektais, darytina išvada, kad pažeidimai yra atsiradę padangas eksploatuojant. Specialisto išvada yra sudėtinis ir neskaidomas dokumentas, todėl ieškovės reikalavimas atskirai vertinti vieną iš išvadoje pateikiamų teiginių, prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Teismas byloje esančius įrodymus vertina visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, todėl nėra jokio pagrindo vieną ekspertizės akto teiginį vertinti atsietai nuo viso ekspertizės akto ir konstatuoti, kad būtent padangų ilgaamžiškumas lėmė padangų pažeidimą. Be to, ekspertas nenurodė, kad padangų gumos suaižėjimas turėtų itin svarbią įtaką padangų naudojimui pagal paskirtį. Iš teismo posėdžio protokole užfiksuotų ieškovės atstovo V. Jasono parodymų matyti, kad analogiškas padangas įmonė iš atsakovė yra pirkusi ir anksčiau, pretenzijų dėl jų kokybės neturėjo, pirkimo metu jų trūkumų nepastebėjo (1 t., b.l. 96-102). Be to, ieškovei, kaip transporto paslaugas teikiančiai įmonei, turinčiai keletą transporto priemonių bei specialistų, neabejotinai yra žinomos tiek padangų gamintojos, tiek pačių padangų rūšys, jų patikimumas bei kitos savybės. Nepaneigta, jog ant įsigytų padangų yra visa eilė suprantamų parametrų, tame tarpe ir padangų gamybos metai. Be to, įsigydama padangas ieškovė turėjo galimybę patikrinti padangų kokybę, jos technines charakteristikas, pagaminimo datą bei susipažinti su visomis jų savybėmis. Neatmestina, jog eilę metų perkant padangas, ieškovės darbuotojai (mechanikai) žinojo ir padangų naudojimui svarbias savybes ir tinkamumą atskiroms automašinoms. Iš liudytojo N. M. parodymų matyti, kad ieškovės įsigytos padangos naudojamos ilgiems atstumams bei nerekomenduojamos automobiliams su izoterminiais kėbulais (1 t., b.l. 96-102). Duomenų, jog ieškovė informavo atsakovę kokiems automobiliams yra perkamos padangos ar kad įmonei nebuvo suteikta reikiama informacija, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta, todėl konstatuoti, jog atsakovė pirkėjai nepateikė informacijos apie parduodamą prekę, nėra pagrindo (CPK 178 str.). Liudytojas A. V. patvirtino, kad iš atsakovės įsigytos padangos buvo sumontuotos ant sunkiasvorių transporto priemonių, kuriomis buvo vežamos prekės į Lietuvos miestuose esančias parduotuves, t. y., patvirtino, kad padangos buvo naudojamos važinėjant trumpais atstumais, kas leidžia daryti išvadą, jog padangas UAB „Maritransas“ naudojo ne pagal tikslinę paskirtį ir tokiu būdu padangos galėjo būti pažeistos. Ieškovė nereiškia pretenzijų dėl kitų tuo pačiu metu iš atsakovės įsigytų prekių, be to, ieškiniu prašo jas pakeisti analogiškomis padangomis, todėl neatmestina, kad defektų atsiradimą sąlygojo netinkama padangų eksploatacija, o ne pačios pradinės padangos savybės. Manydama, jog padangų pažeidimų atsiradimui turėjo įtakos jų pagaminimo data, pripažintina, kad prekės pagaminimo datą, kaip ir kitus parametrus, ieškovė, būdama atidi, turėjo galimybę pastebėti ir pati, rinkdamasi prekę.
Įvertindamas įrodymus teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti (CPK 176 str. 1 d.). Atlikdamas šią pareigą, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismų praktikoje labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, būtina išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada taip pat nepriskirtina prie tokių išimčių, ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Aukščiau nurodyti liudytojų parodymai patvirtina eksperto duotas išvadas. Byloje surinkti įrodymai leidžia konstatuoti, jog ieškovės UAB „Maritransas“ įsigytos padangos tapo netinkamos naudoti dėl netinkamos jų eksploatacijos. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog UAB „Transmeka“ jai pardavė nekokybiškas prekes, todėl pagrįstai atmetė ieškinį.
Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.