- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 2-1251/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-04231-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Artūras Driukas, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- "Agrorodeo"
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“ ieškinį atsakovui – ūkininkui G. S. dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, pagrįstumo.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Agrorodeo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo G. S. 154 025,11 Lt nuostolių, 5 330,56 Lt palūkanų ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – lėšas ieškinio sumai. Prašymą grindė tuo, jog ieškinio suma atsakovo kaip fizinio asmens atžvilgiu laikytina didele, atsakovo įsipareigojimų ieškovui įvykdymas nėra užtikrintas jokiomis priemonėmis. Be to, atsakovas yra nesąžininga sutarties šalis, nes, nepaisant to, kad ieškovas atsakovui sumokėjo 90 000 Lt avansą, atsakovas iki šiol nepristatė ieškovui grūdų. Atsižvelgiant į prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumą, jos tik minimaliai apribos atsakovo turtines teises ir neapribos jo normalios ūkinės ar kitos veiklos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 20 d. nutartimi nutarė ieškovo UAB „Agrorodeo“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Teismas nurodė, kad vien didelė ieškinio suma negali būti laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Toks ieškovo prašymas turi būti pagrįstas bei paremtas įrodymais. Tuo tarpu ieškovas, turėjęs galimybę pasidomėti atsakovo turimu turtu, teismui duomenų apie atsakovo turtą ir įsipareigojimus nepateikė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Agrorodeo“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį ir areštuoti atsakovo nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, lėšas ar turtines teises. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
teismas padarė nepagrįstą ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikai prieštaraujančią išvadą, kad vien didelė ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinio suma (159 355,67 Lt) atsakovo kaip fizinio asmens atžvilgiu laikytina didele vien atsižvelgus į bendrą gyvenimo lygį, minimalios mėnesinės algos (800 lt) bei minimalaus gyvenimo lygio per mėnesį (130 Lt) dydį;teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas turi pareigą pateikti atsakovo ekonominio pobūdžio informaciją, nes duomenys apie atsakovo kaip fizinio asmens įsipareigojimus nėra viešai skelbiami ir ieškovas objektyviai jų negalėjo surinkti. Neturint duomenų apie atsakovo įsipareigojimų dydį, netenka prasmės duomenys apie atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, nes vien tik iš jų tikrosios atsakovo turtinės padėties neįmanoma nustatyti. Be to, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, būtent atsakovas turi paneigti didelės ieškinio sumos prezumpciją, pateikdamas įrodymus apie savo turtinę padėtį.
Atsiliepimas
Atsakovas – ūkininkass G. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti bei Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo prastą finansinę padėtį ar duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, būsimu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo atžvilgiu pripažintina didele.
Nagrinėjamu atveju ieškovas atskirajame skunde įrodinėja, kad ieškinio materialinių reikalavimų suma (159 355,67 Lt), atsakovo, kuris yra ūkininkas, atžvilgiu laikytina didele. Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog ūkininkas - fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Taigi, šiuo atveju yra žinoma, kad atsakovo gaunamų pajamų šaltinis yra jo vykdoma ūkinė veikla. Tuo tarpu jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, ar atsakovas vykdo savo veiklą pelningai, ar žemę, naudojamą ūkinei veiklai vykdyti, jis turi nuosavybės teise, kokio dydžio nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir lėšas turi atsakovas, ar atsakovas turi pradelstų įsipareigojimų tretiesiems asmenims ir pan., pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta. Pažymėtina, kad atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat nepateikė jokių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, kad atsakovo turtinė padėtis yra stabili ir turimo turto vertė yra pakankama, norint eliminuoti didelę ieškinio sumą kaip pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (CPK 12 ir 178 str.). Todėl iš turimų įrodymų viseto teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ieškinio suma (159 355,67 Lt) atsakovo kaip ūkininko atžvilgiu laikytina didele bei objektyviai padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (CPK 144 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstyta, atskirojo skundo argumentai, kuriais ieškovas įrodinėja didelę ieškinio sumą kaip pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, laikytini pagrįstais ir atitinkančiais Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus, vadovaujantis kuriais ieškinio sumos dydis laikomas objektyvaus pobūdžio prielaida, suponuojančia grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Atitinkamai skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti motyvai, jog vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, laikytini nepagrįstais ir neatitinkančiais Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje susiformavusio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo.
Esant objektyviam pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, pastarosios taikomos atsižvelgiant į CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principus, vadovaujantis kuriais - laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas negali viršyti ieškinio reikalavimų sumos bei suvaržyti atsakovo turtinių teisių labiau nei to reikėtų, siekiant užtikrinti galimai būsimu sprendimu patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymą. Todėl siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų atsakovui bei nesuvaržyti jo teisių labiau nei būtina teisėtam laikinųjų apsaugos priemonių tikslui pasiekti, teisėjų kolegija nusprendžia areštą taikyti pagal tam tikrą eiliškumą – iš pradžių atsakovo nekilnojamajam turtui, jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamajam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai – turtinėms teisėms bei lėšoms – leidžiant iš areštuotų lėšų atsakovui mokėti mokesčius į valstybės (savivaldybės) biudžetą, įmokas į VSDFV biudžetą, atsiskaityti su darbuotojais bei ieškovu (CPK 145 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias civilinio proceso šalių įrodinėjimo pareigą, dėl ko nepagrįstai nurodė, jog ieškovas turėjo galimybę pateikti teismui duomenis apie atsakovo turimą turtą. Vadovaujantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu šalių rungimosi principu bei CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, šalis, įrodinėdama savo reikalavimus ar atsikirtimus, privalo pateikti visus turimus įrodymus, o ne visus esančius įrodymus, patvirtinančius šalies įrodinėjamas aplinkybes. Atsižvelgiant į šios bylos faktinę situaciją, konkrečiai į tai, kad ieškovas ir atsakovas yra du atskiri, jokiais vidiniais tarpusavio ryšiais nesusiję komercinę veiklą vykdantys subjektai, be to, įvertinus tai, kad duomenys apie atsakovo ūkį ir turimą turtą nėra viešai skelbiami, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra objektyviai pateisinama, jog ieškovas neturėjo jokių duomenų apie atsakovo finansinius rodiklius. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad ieškovas neprivalėjo surinkti ir pateikti teismui įrodymų apie atsakovo turimą turtą pripažintini pagrįstais ir atitinkančiais civiliniame procese įtvirtintos šalių įrodinėjimo pareigos apimtis (CPK 12 ir 178 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko pagrįstais ieškovo UAB „Agrorodeo“ atskirojo skundo argumentus, kad turimų įrodymų visetas suponuoja išvadą, jog ieškinio suma laikytina didele atsakovo – ūkininko G. S. atžvilgiu, kas sudaro objektyvaus pobūdžio prielaidą, kad būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Todėl ieškovo UAB „Agrorodeo“ atskirasis skundas tenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartis naikintina ir klausimas šioje dalyje išsprendžiamas iš esmės – ieškovo UAB „Agrorodeo“ prašymas taikyti atsakovo turto ir lėšų areštą tenkinamas ir pritaikomas areštas atsakovo nekilnojamajam turtui, jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamajam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai – turtinėms teisėms ar lėšoms – leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų mokėti mokesčius į valstybės (savivaldybės) biudžetą, įmokas į VSDFV biudžetą, atsiskaityti su darbuotojais bei ieškovu (CPK 337 str. 2 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“ (į.k. 300613433, registruotas buveinės adresas: Lvovo g. 25, Vilnius) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“ ieškinio materialinių reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovui – ūkininkui G. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžio raj.), priklausantį nekilnojamąjį, o jo nesant ar esant nepakankamai - kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę, už bendrą 159 355,67 Lt sumą.
Nesant ar esant nepakankamai aukščiau minėto turto – areštuoti atsakovo turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose bendrai 159 355,67 Lt sumai - leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų mokėti mokesčius į valstybės (savivaldybės) biudžetą, įmokas į VSDFV biudžetą, atsiskaityti su darbuotojais bei ieškovu.
Išaiškinti ieškovui, kad dėl šios nutarties vykdymo jis privalo kreiptis į atsakovo teritoriją aptarnaujantį antstolį.
Nutarties vykdymą pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui.
Nutarties nuorašą išsiųsti vykdyti viešo registro tvarkytojui.