Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių r. apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant:

transporto priemonės savininkui (valdytojui) V. P.

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas administraciniais teisės pažeidimais, numatytais Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pažeidėjas T. V. 2016-04-19, 13.48 val., Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 49, prie parduotuvės „Norfa“, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį „Nissan Primera“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Tuo pažeidė KET 14, 101, 222 punktų reikalavimus.

Pažeidėjas T. V. kaltu padaręs pažeidimus neprisipažino, nurodė, kad jis jokių pažeidimų nepadarė, 2016-04-19 minėto automobilio nevairavo, jis tuo metu neturėjo vairuotojo teisių. Nurodė, kad minėtą automobilį tuo metu galėjo vairuoti bet kas. Automobilis tuo metu galėjo būti pas bet ką. Automobilį vairavo V., jo sūnus, jį galėjo vairuoti bet kas, kas tik norėjo. Nurodė, kad automobilį nusipirko balandžio 29 d. pagal pirkimo – pardavimo sutartį, tada jį pasistatė į savo kiemą. Nurodė, kad su E. J. pirkti automobilį sutarė anksčiau, dar iki balandžio 29 d. Automobilio techninį pasą E. J. jam perdavė kai jam sumokėjo pinigus. Mašinos raktelius E. J. jam perdavė truputį anksčiau, nei sudarė pirkimo-pardavimo sutartį.

Pažeidėjo atstovas adv. Raimundas Gargasas teismo prašo T. V. atžvilgiu bylą nutraukti, kadangi neįrodyta, jog jis padarė administracinius teisės pažeidimus.

Transporto priemonės „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas (valdytojas) V. P. paaiškino: kad jis minėtą a/m įsigijo iš uošvienės D. Z.. Ji apie minėtą bylą žino. Nurodė, kad neprisimena, ar jis sutartį ir automobilį įregistravo VĮ „Regitroje“. Nurodė, kad praktiškai po kelių dienų, ar poros savaičių šį automobilį pardavė. VĮ „Regitroje“ automobilio pirkimas – pardavimas vyksta dviem etapais, vienas žmogus išregistruoja automobilį, kitas priregistruoja. Nurodė, kad a/m 2015-10-07 automobilį pardavė V. S., pirkimo – pardavimo sutartį abu pasirašė. Nurodė, kad jis minėtą, t.y. įvykio dieną tikrai nevairavo automobilio, jo negalėjo vairuoti, nes nuo spalio 7 d. to automobilio nematė. Nurodė, kad automobilis jo vardu buvo įregistruotas 2015-09-28, o po savaitės jį pardavė. Nurodė, kad S. matyt VĮ „Regitroje“ pirkimo – pardavimo sutarties neužregistravo. Nurodė, kad jis S. netgi padavė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, kuri buvo sudaryta tarp jo ir D. Z., kuria pirko iš jos automobilį, kad jis ją nuneštų į VĮ „Regitra“. Nurodė, kad jis savęs nelaiko šio automobilio savininku.

Liudytojas V. S., parodė, kad 2015 m. spalio 7 d. nupirko minėtą automobilį, tiksliau ne jis pirko, pirko kitas žmogus, t.y. E. J.. Automobilis buvo pirktas grybavimui. Kadangi E. J. neturėjo paso, todėl automobilis buvo įformintas jo vardu. E. J. sumokėjo pinigus už automobilį. A/m pirkimas pardavimas įvyko prie tokios įmonės, kur nusipirko automobilį, perrašė dokumentus, automobilio pirkime - pardavime dalyvavo P. Parvažiavo automobiliu, juo pasinaudojo tik 2 savaites, jį pastatė E. J. kieme, ir jis visą žiemą stovėjo tame kieme. Sniegui nutirpus, šalia gyvenantis kaimynas T. V., paprašė E. J. parduoti automobilį. Nurodė, kad jis pats minėto automobilio neturėjo nei raktų, nei dokumentų, jie buvo automobilyje. E. J. T. V. pardavė automobilį. Nurodė, kad a/m buvo parduotas tik sniegui nutirpus. Automobilio pirkimo - pardavimo sutarties su T. V. sudaryti negalėjo, nes jis vengdavo, tai dirbo, tai sirgo. Nurodė, kad tikrai automobilis 2016 m. balandžio 19 d., t. y. įvykio dieną, jau buvo parduotas. T. V. iki įvykio 3 mėnesius tikrai juo naudojosi. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta tik 2016-04-29, kadangi pažeidėjo pagauti niekaip negalėdavo, be to su juo sunku buvo susišnekėti. Po to jį sutikęs paprašė sutartį surašyti atbuline data, nes jis buvo iškviestas į policiją, sužinojo apie įvykį. Bet T. V. nesutiko rašyti tikrąja data, kada buvo parduotas automobilis. Nurodė, kad E. J. negalėjo padaryti pažeidimo, nes viso namo gyventojai gali paliudyti, namo gyventojai matė, kad T. V. nusipirko tą automobilį, atsinešęs užsipylė benzino ir išvažiavo. Nurodė, kad jis pats to automobilio negalėjo vairuoti, nes neturėjo automobilio raktų. E. J. viską atidavė T. V.. Nurodė, kad T. V. motinos mergautinė pavardė T. D.. V. ir T. yra tas pats asmuo, jį vadina T. T. ištekėjo už V. B., gimė T. V., tačiau jį vis tiek visi vadina T.

Liudytoja L. K., parodė, kad 2016-04-19 pasistatė savo automobilį „Nissan Primera“ rezervuotojoje aikštelėje prie darbovietės J. Basanavičiaus g. 49. Dirba parduotuvėje „Aziston“. Atėjo moteris iš kebabinės ir pasakė, kad matė įvykį, užsirašė automobilio numerį, kuris padarė autoįvykį, pasakė, kad automobilis pasišalino iš įvykio vietos. Nuėjusi apžiūrėjo savo automobilį, buvo įlenktos durelės, todėl išsikvietė policiją. Moteris iš kebabinės, kurios pavardės nežino, bet ji iškviesta į teismo posėdį, sakė, kad matė tą asmenį. Ji to asmens nepažįsta. Ji pati paties įvykio nematė. Nurodė, kad draudimas dar neapmokėjo jai žalos, apmokės tada kaip bus nustatytas kaltininkas. Ekspertas įvertino padarytą žalą 148 Eur suma, nurodė, kad jai ši žala didelė.

Liudytoja A. U., parodė, kad balandžio 19 d. dirbo UAB „Greitas maistas“ kebabinėje, J. Basanavičiaus g. 49, bendrovė yra tarp Vilniaus banko ir „Norfos“ parduotuvės, miesto centre. Su kolega dirbo dviese. Stovėjimo aikštelėje mašinų buvo daug, nes mašinos stovi ir prie „Norfos“ parduotuvės aikštelės, ir prie banko. Nurodė, kad matė kaip a/m atvažiavo, atpažino vairuotoją, tai buvo T. V., jį tikrai gerai pažįsta, tvirtina, kad a/m vairavo tikrai jis, vairavo seną automobilį baltos spalvos „Astra“. Kadangi jis sunkiai važiavo, automobilio priekiu parkavosi prie banko, visą situaciją stebėjo, kadangi netoli stovėjo ir jos automobilis, į kurį vos irgi netrinktelėjo. Kadangi jam prie banko nepasisekė prisikarpuoti, tai jis atbuline eiga važiavo iki „Norfos“ aikštelės. Ten stovėjo moters automobilis ir T. V. bakstelėjo į automobilio dureles. Garsas buvo pakankamai didelis, būdami patalpoje su kolega išgirdo. Užsirašė automobilio numerį, nuėjo pas pardavėją, dirbančią kiniečių parduotuvėje, ir jai pasakė, kad apgadino jos a/m, pasakė pažeidėjo automobilio markę, valstybinį numerį. Nurodė, kad T. V. vadina T.. Pažeidėjo mama T., todėl visi jį vadina T. Nurodė, kad pagal tėvo pavardę net nežinojo, kad jis yra V. Todėl policijai sakė, kad automobilį vairavo T., bet tai tikrai tas pats asmuo. Važiavo automobilyje jis ne vienas, priekyje sėdėjo jo mergina ir gale dar kažkas sėdėjo. Išlipę iš automobilio jie nebuvo, iš karto nuvažiavo, tačiau vėliau dirbant matė einančius per aikštelę, gal į parduotuvę ėjo.

Liudytojas E. J. parodė, kad T. V. pažįsta. Nurodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet tikrai nuo kovo pradžios iki kovo 8 d. T. V. pasiėmė automobilį iš kiemo. Pasiėmė automobilio raktelius, pasikrovė akumuliatorių ir išvažiavo iš kiemo. Automobilio techninis pasas buvo mašinoje. Dokumentus sakė susitvarkys vėliau. Nurodė, kad jis paskambino V., V. leido, nes automobilis buvo pirktas V. S. vardu. Faktiškai automobilį jis su S. pirko per pusę, nes jis pats teisių neturi. Tokiu būdu įvyko toks sandoris, automobilis tapo T. V.. Nurodė, kad kodėl V. teigia, kad automobilis buvo pirktas tik balandžio 29 d. nežino. Nurodė, kad automobilį pardavė už 100 Eur. Nurodė, kad po automobilio perdavimo V., niekas iš jų tuo automobiliu nesinaudojo. Jis pats tuo automobiliu nei karto nevažiavo.

Pagal ATPK 127 str. 2d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmę kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrengimų arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai (LAT 2012-06-19 nutartis adm. byloje Nr. 2AT-11-2012).

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (LAT 2011-12-13 nutartis adm. byloje Nr. 2AT-4-2011).

Teismas kritiškai vertina pažeidėjo paaiškinimą, kad jis nepadarė minėtų pažeidimų. Teismas atsižvelgia į tai, kad pažeidėjas yra suinteresuotas bylos baigtimi ir yra patrauktas dėl pažeidimų administracinėn atsakomybėn, todėl įmanomais ir pasirinktais būdais realizuoja savo teisę į gynybą. Nors pažeidėjas kaltu padaręs pažeidimus neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta byloje išanalizuotų įrodymų visetu. Teismas netikėti liudytojų V. S., L. K., A. U., E. J. parodymais neturi pagrindo, nes jų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, sutampa tarpusavyje. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais. Duomenų, kad liudytojai būtų kaip nors suinteresuoti pakenkti pažeidėjui, nėra. Pažeidėjo kaltė įrodyta byloje išanalizuotais ir rašytiniais įrodymais: policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 3, 4), tarnybine ataskaita (b. l. 5), eismo įvykio vietos schema (b. l. 6), L. K. paaiškinimu (b. l. 7), kuriame nurodo, kad 2016-04-19, apie 9.30 val., pastatė automobilį „Nissan Primera“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 49, stovėjimo aikštelėje. Tą pačią dieną, apie 13.30 val., atėjusi kebabinės darbuotoja pasakė, kad į jos stovintį automobilį atsitrenkė kitas automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino dešinės pusės galines dureles bei pasišalino iš įvykio vietos. V. S. paaiškinimu (b. l. 10), kuriame nurodo, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai ir raktai buvo pas E. J., kadangi jis ir buvo faktinis a/m savininkas. Automobiliu jis nesinaudojo, kadangi greitai pasibaigė tech. apžiūra ir draudimas. Š. m. pradžioje, pas E. J. atėjo T. V. ir paprašė parduoti automobilį, apmokėjęs už jį išvažiavo. Kaip T. V. išvažinėjo iš kiemo matė ir namo gyventojai. Automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), niekada nesinaudojo ir kelių eismo taisyklių su šiuo automobiliu pažeisti negalėjo. A. U. paaiškinimu (b. l. 13), kuriame nurodo, kad 2016-04-19, apie 14.00 val., dirbo greito maisto restorane „Hotlendas“ ir matė kaip iš matymo pažįstamas asmuo T., vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį „Nissan Primera“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairavęs asmuo yra iš (duomenys neskelbtini) tikslios pavardės nežino, bet žino, kad vairuotojo mama – D. T., gyvenanti (duomenys neskelbtini) Vairuotojas, atsitrenkęs į stovėjusį automobilį, išvažiavo ir pastatė minėtą automobilį prie „Norfos“ automobilių stovėjimo aikštelės. Apie eismo įvykį pranešė automobilio savininkei. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimis (b. l. 9, 11), įvykio fotonuotraukomis (b. l. 14-18), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 19), VĮ „Regitra“ duomenimis (b. l. 20), asmens duomenimis (b. l. 21-22), iš pažeidėjo motinos D. V. asmens duomenų matyti, kad jos ikisantuokinė pavardė T., tėvas ir motina T. (b. l. 29): visuma išanalizuotų įrodymų patvirtina, kad eismo įvykio metu a/m vairavo T. V. , įvykio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis ir T. V. suprato sukėlęs eismo įvykį bei sąmoningai iš įvykio vietos pasišalino.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad T. V. eismo įvykio metu pažeidė KET 14, 101, 222 punktų reikalavimus, dėl ko eismo įvykio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis ir T. V. pasišalino iš įvykio vietos.

Pažeidėjo padarytos veikos kvalifikuotos teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidėjas galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 25-27), dirba (b. l. 45).

Įvertinus bylos aplinkybes, spręstina, jog ATPK 20 straipsnyje administracinei nuobaudai keliami tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti, pažeidėjui paskiriant ATPK 130 str. 1 d. numatytą švelnesnę nuobaudą- baudą, tačiau neskiriant papildomos alternatyvios administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo. Taip pat pažeidėjui už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., skirtina nuobauda- bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., skirtosios nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu.

Transporto priemonė „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma aikštelėje, Respublikos g. 12, Kėdainių m. (b. l. 19) grąžintina automobilio savininkui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 33 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d., 288 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutaria:

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) bauda be transporto priemonės konfiskavimo,

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 str., skirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę nuobaudą 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

A/m „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje Respublikos g. 12, Kėdainių m., grąžinti automobilio savininkui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą