Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseiniu r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurini išsilavinima, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas: 1) 1976-05-07 pagal Lietuvos Respublikos BK 250 straipsni, 246 straipsni, 2) 1980-01-17 pagal Lietuvos Respublikos BK 250 straipsni, 246 straipsnio 1 dali, 3) 1982-07-05 pagal Lietuvos Respublikos BK 250 straipsni, 4) 1985-02-20 pagal Lietuvos Respublikos BK 250 straipsnio 2 dali, 5) 1985-05-22 pagal Lietuvos Respublikos BK 250 straipsnio 2 dali, 6) 1989-02-20 pagal Lietuvos Respublikos BK 148 straipsnio 2 dali, 90 straipsnio 3 dali, 146 straipsnio 2 dali, 212 straipsnio 2 dali, 7) 1990-06-18 pagal Lietuvos Respublikos BK 203 straipsnio 2 dali, 8) 1996-04-17 pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 3 dali, 4 dali, 9) 2002-09-17 pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dali, 10) 2004-07-09 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dali, 72 straipsnio 2 dalies 3 punkta, 11) 2006-07-13 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dali, 22 straipsnio 1 dali, 178 straipsnio 2 dali, 12) 2007-09-10 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dali, 13) 2007-11-09 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dali, pagal 2008-01-31 BK 63 straipsnio 1 dali, 6 dali, 2007-09-10 paskirta bausme subendrinta su 2007-11-09 Raseiniu r. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta 3 metai laisves atemimo, 2010-07-30 paleistas atlikus bausme, teistumas neišnykes, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dali.

Aprašomoji dalis

nustate:

kad kaltinamasis R. G. 2011 m. sausio 1 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), B. V. priklausancio gyvenamojo namo kambaryje, budamas apsvaiges nuo alkoholio (0,69 procentu alkoholio koncentracija kraujuje), buitinio konflikto metu tycia du kartus virtuviniu peiliu smoge R. D. i krutines dešine puse ir pilva, padarydamas durtine pjautine kiaurymine pilvo žaizda su kepenu kaires skilties kiauriniu pažeidimu ir kraujo susikaupimu pilvapleves ertmeje, tai yra sunku, pavojinga gyvybei sveikatos sutrikdyma ir padarydamas pjautine kiaurymine krutines dešines puses žaizda su vidines krutinines arterijos dešiniojo plaucio, širdipleves, širdies dešinio prieširdžio pažeidimais, ir tai sukele vidini nukraujavima i krutinpleves ertmes dešiniaja puse (1800 ml kraujo) ir i širdipleves ertme (150 ml kraujo), tai yra sunku, pavojinga gyvybei sveikatos sutrikdyma, del kurio nukentejusysis R. D. mire, tokiu budu tycia ji nužude.

R. G. kaltu neprisipažino ir parode, kad nuo 2010 m. gruodžio 27 d. sveciavosi pas savo uošve, gyvenancia (duomenys neskelbtini) name. Buvo atvykusi ir jo žmona A. G.. 2011 m. sausio 1 d. jis susipyko su A. G., trenke jai per veida. Kaltinamasis parode, kad sausio 1 d. pie 17 val. atejo R. D., jis ji ileido. Buvo like namines degtines. R. D. pamate A. melyne ir pradejo aiškinti, kad blogai daro, jog muša žmona. Pažinojo ji nuo vaikystes. Pasake jam, kad su juo net stikliuko kartu negali gerti. Išejo i lauka aiškintis, pirmas i lauka išejo R. D., jis – iš paskos. Lauke buvo tamsu, bet nuo lango sklido šviesa. Pamates R. D. dešineje rankoje peili, ciupo dešine ranka jam už riešo, kaire ranka – už dilbio, ir pradejo tampytis, pastarasis staiga krito ant keliu. Kaip dure, nežino, gal besitampant. Jis pats saugojosi, kad jam nebutu idurta. Kai R. D. lauke nugriuvo, R. G. parejo i namus, pasake A., kad turbut vel prisidirbo. R. D. inešti i nama padejo J. V.. Paklausus R. D., kaip jis jauciasi, šis pasake, kad blogai, ir pradejo kažka nerišliai kalbeti. Pagalvojes, kad prasti reikalai, jis paskambino i greitaja. Atvažiavo greitoji ir konstatavo, kad R. D. mires. Atvažiavo policija. R. G. nenorejo A. gasdinti, todel jai pasake, kad R. D. atejo subadytas. Kita diena policijoje, po pirmos apklausos, jis A. pasake, kad prisipažino. Peili idejo i žmonos striukes kišene šiaip. Viskas ivyko lauke, lauke sniego buvo, kraujo nemate. Kraujo nebuvo daug, net patalyne nebuvo kruvina. Konfliktas ivyko del to, kad R. D. buvo „abyžnikas“, del to, kad R. G. muše A.. Grumtyniu metu jis laike R. D. ranka su peiliu ir vykstant grumtynems galejo jam idurti. Galejo buti ir antras smugis peiliu. Jie grumesi, peilio jis nebuvo paemes. Kaip dure antra karta, irgi nežino, gal besitampant.

Liudytoja A. G., budama kaltinamojo žmona, sutiko duoti parodymus. Jos teigimu, R. G. atejo pas B. V. i (duomenys neskelbtini), tai buvo apie trecia diena po Kaledu. Ji su R. G. pakalbejo apie skyrybas. B. V. yra jos motina, ir A. G. ja slaugo. Nežino, ko R. G. atejo i svecius. Jie kalbejosi, ar skirtis, ar ne. Jis buvo ja sumušes. Sausio 1 d. jie su J. V., R. G. gere alkoholi. Po to jie numigo. Apie 16 val. vel atejo R. D. ir kviete R. G. kažkur eiti, jie susigincijo, susistumde, ji tuo metu buvo išejusi i kita kambari persirengti. Persirengusi pamate lovoje gulinti R. D., jis kažka kalbejo, sake, kad jam bloga. Liudytoja patvirtino jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymu. Galejo buti, kad R. D. norejo ja apginti nuo R. G.. Jie pradejo konfliktuoti, gincytis, o ji nuejo i kita kambari apsirengti. Kai apsirenge, R. D. gulejo lovoje, ji mate jo kruvina šona. R. G. pasake, kad reikia kviesti greitaja, jis ir parode, kad R. D. sužeistas. Greitaja iškviete telefonu R. G.. Ta diena jai R. G. nesake, kad jis sužeide R. D.. Raseiniuose policijoje R. G. pasake, kad jis idure R. D.. Ji neklause, kaip viskas buvo, o R. G. jai to nepasakojo. Peilis buvo jos mamos. R. G. peili buvo paslepes jos striukes kišeneje. Liudytoja parode, kad peilis tikrai ju, jis buvo laikomas ant stalo prie lovos. R. G. išgeres visada buna agresyvus. R. D. buvo jos pusbrolio sunus, budavo ramus žmogus. Ji suprato, kad R. D. kviete R. G. kažkur eiti, o R. G. nenorejo. R. D. gyveno tame paciame miestelyje. Su R. D. nebendraudavo, susitikdavo tik retkarciais.

Liudytojas J. V., apklaustas teisme, parode, kad 2011 m. sausio 1 d. diena R. D. mate dar sveika, o pavakariais – jau mirusi. R. D. gyveno (duomenys neskelbtini). R. D. 2011 m. sausio 1 d. mate savo mamos name, t. y. (duomenys neskelbtini). Ta diena nuo ryto jis kartu su A. G. ir R. G. gere. Atejo R. D., toliau gere kartu su juo. Liudytojas buvo stipriais išgeres, todel nuejo miegoti i kita namo puse. Paties ivykio jis nemate. Pamiegojes nuejo pažiureti, ka veikia sesuo, pamate gulinti R. D., jo ranka jau buvo vesoka. Suprato, kad jis jau mires. R. G. pasake, kad R. D. atejo sužeistas. Tada J. V. nuejo atgal pas motina. Negirdejo konflikto tarp R. G. ir R. D.. Kai viskas ivyko, jo nebuvo, jis miegojo.

Nukentejusioji O. K. parode, kad ji R. D. motina. 2011 m. sausio 1 d. ji mate paskutini karta. Ta diena R. D. girtas nebuvo, tik pagiringas. 2011 m. sausio 2 d. ji sužinojo, kad R. D. nužudytas. Sužinojo, kad R. iš sesers nuejo i (duomenys neskelbtini), pas savo giminaicius V. Kas vyko pas V., nežino. Ji pati savo lešomis palaidojo sunu. Civilini ieškini palaiko. Nepagalvojo, kad cekiu reikes, nieko nerinko, buvo sutrike. 1040 Lt gavo iš valstybes, dar kainavo duobe, geras karstas, geles, rubai, naktipieciai, transportas, kunigui dave 200 Lt. Moralinei žalai atlyginti prašo 6000 Lt. Bendra laidotuviu suma buvo apie 2400 Lt, tai kartu su valstybes pašalpa. 1360 Lt – tiek jie pridejo prie R. D. laidotuviu. Sunus santaupu neturejo. Sunus buvo letas, geras, ji išgerusi galejai supykdyti. Paminkla yra užsakiusi, dokumentu dabar neturi.

Liudytojas G. B. parode, kad R. G. žino iš matymo, nes jis sedejo areštineje. 2011 m. sausio 1 d. jis budejo budetoju dalyje, prieme skambuti 17.50 val., kad yra sužalotas R. D., ir jam reikalinga medicinos pagalba. Jis i ivyki nuvažiaves nebuvo. Kai atveže R. G., jis buvo neblaivus. Kai R. G. skambino, jis minejo, kad sužalotas žmogus, kad tas žmogus buvo išejes ir grižo sužalotas ir kad jam skubiai reikalinga pagalba, R. G. nesake, kad jis sužalojo žmogu.

Liudytojas A. V. parode, kad buvo ivykio vietoje sausio 1 diena. Kai nuvažiavo i ivykio vieta, nukentejusysis gulejo ant minkšto kampo. Atvyko i ivykio vieta maždaug po 30 min. Kraujo demes matesi ant nukentejusiojo megztinio krutines srityje, matesi, kad ten yra durtine žaizda, taip pat pilvo srityje matesi demes. Ivykio vietoje kalbejosi su R. G., su sugyventine, jie buvo neblaivus, ir ju parodymai buvo nekokie. R. G. apie konflikta nekalbejo, sake, nukentejusysis parejo iš lauko sužalotas, o kad jie tarpusavyje konfliktavo, tokios kalbos nebuvo. Kieme buvo keli lašai kraujo, iki iejimo i nama buvo keli metrai. Tarpduryje taip pat buvo keli lašai kraujo, kraujo demiu buvo daugiau kambaryje, o ar ant duru rankenu buvo kraujo, nežino.

Teismo medicinos ekspertas A. Jokšas teisme dar karta patvirtino savo išvada, kad R. D. mirtis ivyko nuo durtines pjautines kiaurymines lastos dešines puses žaizdos ir nukraujavimo. Šis sužalojimas padarytas durianciu pjaunanciu irankiu. Kiti sužalojimai itakos mirciai neturejo. Eksperto teigimu, mažai tiketina, kad tokie sužalojimai galejo atsirasti grumtyniu metu, nes iš praktikos – grumtyniu metu, kada padaroma nemažas skaicius sužalojimu vienam asmeniui, nebuna taip, kad nebutu sužalojimu kitam asmeniui. R. G. jokie sužalojimai nenustatyti.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiureta ivykio vieta (duomenys neskelbtini) numeriu pažymeto gyvenamojo namo ir namo viduje. Lauke ir viduje rastos demes, panašios i krauja. Kambaryje, ant lovos rastas vyriškio lavonas, gulintis ant nugaros. Megztinyje ties krutine matosi ipjovimai. Toje vietoje megztinis ir marškiniai kruvini. Vyriškio krutineje, po dešiniuoju šonkauliu lanku, matosi 3,5–4 cm stambumo durtine žaizda. Pilvas ir dešines rankos vidine plaštaka kruvini (1 t., 4–12 b. l.).

Tyrimo metu ivykio vietoje iš kambaryje ant grindu gulejusios juodos striukes kišenes išimtas virtuvinis peilis, kuris buvo apžiuretas ir pridetas prie bylos (1 t., 17 –22 b. l.).

Iš kriminalistiniu tyrimu valdybos kriminalistiniu aptarnavimo skyriaus specialisto 2011-02-11 išvados Nr.7, matyti, kad peilis, paimtas ivykio vietoje, (duomenys neskelbtini), nepriskiriamas prie nešaunamuju ginklu, tai virtuvinis peilis, pagamintas pramoniniu budu. (1 t., 24–26 b. l.).

Iš Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvados Nr. M 1/11(10) matyti, kad R. D. mirtis ivyko nuo durtines pjautines kiaurymines krutines lastos dešines puses žaizdos vidines krutines arterijos, kiauriniu dešinio plaucio viršutines skilties, širdipleves, širdies dešinio prieširdžio pažeidimu, ir tai komplikavosi uminiu vidiniu nukraujavimu. R. D. kraujyje rasta 2,93 promiles etilo alkoholio. Šlapime rasta 3,61 promiles etilo alkoholio. Tai atitinka sunku girtumo laipsni. Lavone rastos dvi durtines pjautines kiaurymines žaizdos – durtine pjautine kiaurymine krutines lastos dešines puses žaizda su vidiniu krutines arterijos, kiauriniu dešinio plaucio viršutines skilties, širdipleves, širdies dešinio prieširdžio pažeidimu ir durtine pjautine kiaurymine pilvo žaizda su kiauriniu kepenu kaires skilties pažeidimu ir kraujo (200 ml) susikaupimu pilvapleves ertmeje. Šie sužalojimai padaryti durianciu pjaunanciu irankiu ir neatmetama, kad sužalojimas gali buti padaromas ir tokio pobudžio geležte, kaip pateikto peilio. Sužalojimas i krutines lastos dešines puses dešine puse su vidiniu krutines arterijos, kairiniu dešinio plaucio viršutines skilties, širdipleves, širdies dešinio prieširdžio pažeidimu atitinka sunku sveikatos sutrikdyma, o šiuo atveju sukele mirti. Išvadose nurodoma, kad labai tiketina, kad nukentejes sužalojimu padarymo metu galejo buti vertikalioje ar jai artimoje padetyje (1 t., 32–36 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esancio asmens blaivumo testo matyti, kad 2011-01-01 20 val. 3 min. R. G. nustatytas girtumas 0,80 promiles alkoholio (1 t., 104 b. l.).

Iš Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 994 /11(01) matyti, kad R. G. kraujyje rasta 0,69 promiles etilo alkoholio (1 t., 108 b. l.).

Atliekant parodymu patikrinima vietoje R. G. parode (duomenys neskelbtini) numeriu pažymeta nama, parode vieta kambaryje, kur prasidejo jo ir R. D. konfliktas, parode vieta lauke prie namo, kur abu su R. D. grumesi, parode, kaip iš R. D., nukritusio ant žemes, krutines ištrauke peili, parode vieta kambaryje, kur inešes peili paslepe moteriškos striukes kišeneje. R. G. taip pat parode, kur pagulde sužeista R. D. (1 t., 122–133 b. l.).

Pagal BK 129 straipsnio 1 dali atsako tas, kas tycia nužude kita žmogu. Iš byloje esancios teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 1/11(10) matyti, kad nukentejusysis R. D. mire nuo durtines pjautines kiaurymines krutines lastos dešines puses žaizdos vidines krutines arterijos, kiauriniu dešinio plaucio viršutines skilties, širdipleves, širdies dešinio prieširdžio pažeidimu, ir tai komplikavosi uminiu vidiniu nukraujavimu.

Teismas, ivertines prieš tai aptartus R. G., liudytoju A. G. ir J. V. parodymus, ivykio vietos apžiuros protokolo duomenis, byloje esancia specialisto išvada, eksperto parodymus, konstatuoja, jog šie irodymai leidžia daryti neabejotina išvada, kad teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota sužalojima, sukelusi R. D. mirti, padare ne kas kitas, o butent R. G., tycia du kartus virtuviniu peiliu smogdamas R. D. i krutines dešine puse ir pilva. Tarp šiu R. G. suduotu smugiu peiliu ir kilusiu padariniu – R. D. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje nera jokiu objektyviu duomenu, leidžianciu daryti išvada, kad mirti sukelusi sužalojima R. D. galejo padaryti kiti asmenys.

Nors kaltinamasis savo kalte nužudžius R. D. neigia, kalte irodyta byloje surinktais irodymais. Liudytoja A. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parode, kad po ivykio R. G. jai sake, kad prisidirbo, kad R. D. sužeide gal kokie vyrai, o Raseiniu policijoje sake, kad idure R. D.. Netiketi šiais liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo. Pats R. G. tyrimo metu pateikinejo skirtingas R. D. sužalojimo versijas: J. V. sake, kad R. D. atejo jau budamas sužeistas, pranešdamas policijai sake, kad R. D. buvo išejes ir grižo sužalotas. R. G. teisme tvirtino, kad R. D. pats save padure grumtybiu metu. Ši kaltinamojo versija teisme paneigta teismo medicinos eksperto A. Jokšo išvada, kad, jeigu butu buve grumtynes, abu konflikto dalyviai butu patyre sužalojimus. Byloje nera jokiu duomenu, kad R. G. butu buves sužalotas ivykio metu. Byloje nustatyta, ir kaltinamasis to neneigia, kad ištraukes iš R. D. krutines peili, jo neperdave atvykusiems policijos pareigunams, o paslepe moteriškos striukes kišeneje. Teismas tai vertina kaip nusikaltimo irankio slepima.

Nustatydamas subjektyvuosius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, teismas laiko svarbiomis visas R. D. nužudymo faktines aplinkybes – smurto pobudi, padarytu sužalojimu lokalizacija ir kieki, ju pobudi, nusikalstamu veiksmu intensyvuma, kaltinamuju ir nukentejusiojo tarpusavio santykius. Byloje esantys rašytiniai irodymai bei liudytoju parodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. G. piktnaudžiavo alkoholiu ir buvo linkes smurtauti. Konfliktas tarp kaltinamojo R. G. ir nukentejusiojo R. D. kilo, kai nukentejusysis norejo užstoti A. G. nuo R. G. smurto. Kaltinamojo reakcija buvo neadekvati situacijai ir smurtiniu veiksmu pobudžiui. Suduodamas du smugius peiliu R. D. i krutines dešine puse ir pilva, kur sukoncentruoti itin jautrus, gyvybiškai svarbus žmogaus organai, akivaizdžiai suvoke savo veiksmu pavojinguma. Konflikto metu suduoti smugiai peiliu patvirtina, kad turintis gyvenimiškos patirties ir budamas normalaus protinio išsivystymo R. G. suprato, kad daro kito žmogaus sveikatai bei gyvybei pavojinga veika, ir, tai suvokdamas, atitinkamai negalejo nenumatyti, kad nuo tokiu smugiu nukentejusiajam gali buti padaryti jo sveikatai ar net gyvybei pavojingi sveikatos sutrikdymai, kad del tokio jo smurto gali atsirasti bet kokie padariniai, tarp ju ir nukentejusiojo R. D. mirtis, ir nors tiesiogiai nenorejo tokiu padariniu, t. y. nužudyti nukentejusiojo R. D., taciau samoningai leido jiems kilti. Šios išdestytos aplinkybes atitinka netiesiogines tycios požymius, numatytus BK 15 straipsnio 3 dalyje.

Esant prieš tai nurodytoms aplinkybems, teismas pripažista, kad R. G., veikdamas netiesiogine tycia, nužude nukentejusiji R. D., tarp jo veiksmu ir nukentejusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, todel jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dali.

Paties R. G., liudytoju A. G. ir J. V. parodymais nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. G. buvo apsvaiges nuo alkoholio. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad ši aplinkybe turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui – tai patvirtina pacios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Atsižvelgiant i tai, R. G. atžvilgiu pripažistama Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybe sunkinanti aplinkybe.

Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybe lengvinanti aplinkybe – kaltininkas suteike nukentejusiajam asmeniui pagalba arba kitais aktyviais veiksmais išvenge ar bande išvengti sunkesniu padariniu. Bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad R. G. pats iškviete pagalba nukentejusiajam, tai patvirtino liudytojai A. G. ir G. B., jis tai padare iš karto po to, kai R. D. pasake, kad blogai jauciasi, todel teismas konstatuoja, kad kaltinamasis R. G. aktyviais veiksmais bande išvengti sunkesniu padariniu, ir tai yra R. G. atsakomybe lengvinanti aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Skiriant bausme kaltam asmeniui, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje „Bausmes skyrimas“ nustatytais bausmes skyrimo pagrindais ir nuostatomis: atsižvelgia i padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo laipsnius, kaltininko kaltes forma ir ruši, padarytu nusikalstamu veiku motyvus ir tikslus, nusikalstamu veiku stadijas, kaltininko asmenybe, atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.), ir skiria bausme, numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcijoje, kad paskirtaja bausme butu pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmes tikslai.

Iš bylos duomenu matyti, kad kaltinamasis anksciau teistas 13 kartu, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas neigiamai, iki nusikalstamos veikos padarymo nedirbo, neprisipažino ivykdes nusikalstama veika, neatsipraše nukentejusiosios, žalos neatlygino. Byloje apklausti liudytojai parode, kad išgeres budavo agresyvus – yra sužalojes savo žmona A. G.. Iš VTPT prie LR SAM Vilniaus 2-ojo teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados matyti, kad del ivykdyto nusikaltimo R. G. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertize, esant tokioms aplinkybems, kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu buvo pakaltinamumo busenos, todel baustinas už padaryta labai sunkia nusikalstama veika. Nusikalstama veika R. G. padare neišnykus teistumui už ankstesnes nuskalstamas veikas, pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsni laikomas recidyvistu.

Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintele bausmes rušis – laisves atemimas, todel kaltinamajam skirtina butent tokios rušies bausme už jo padaryta nusikaltima. Byloje nustatytos po viena kaltinamojo atsakomybe lengvinancia ir sunkinancia aplinkybe, todel atsižvelgiant i kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, teismas daro išvada, kad kaltinamajam skirtinas laisves atemimas, kuris savo dydžiu butu lygus sankcijoje numatytam laisves atemimo bausmes vidurkiui.

I kaltinamajam skirtinos bausmes laika iskaitytinas sulaikyme ir suemime išbutas laikas iki nuosprendžio paskelbimo (BK 66 str.), o iki nuosprendžio isiteisejimo kaltinamajam paliktina jam paskirta kardomoji priemone – suemimas.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentejusiaja ir civiline ieškove pripažinta O. K., kuri ivykio metu neteko jai artimo žmogaus – savo sunaus. Ikiteisminio tyrimo metu nukentejusioji ir civiline ieškove pareiške 6000 Lt ieškini turtinei žalai atlyginti (1 t., 61 b. l.). Dokumentai, irodantys šios žalos dydi, nebuvo pateikti. 2011 m. gegužes 10 d. teisiamojo posedžio metu ji pareiške byloje 6000 Lt civilini ieškini del jos patirtos neturtines žalos ir 1360 Lt ieškini turtinei žalai atlyginti del patirtu išlaidu laidotuviu metu. Nukentejusioji nurode, kad 1040 Lt gavo iš valstybes, dar kainavo duobe, geras karstas, geles, rubai, naktipieciai, reikejo transporto žmonems vežti, kunigui dave 200 Lt. Bendra laidotuviu suma buvo 2400 Lt, su valstybes pašalpa. 1360 Lt – tiek pridejo prie R. D. laidotuviu. Ieškove nepateike jokiu duomenu apie išlaidas paminklui, nepateike irodymu, kad paminklas pastatytas, nurode, kad jis yra užsakytas. Ieškove nepateike laidojimo išlaidas patvirtinanciu dokumentu, ieškini del neturtines žalos pareiške pažeisdama Lietuvos Respublikos BPK 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta termina, jau pradejus irodymu tyrima. Civilinio ieškinio tiksliai apskaiciuoti negalima, todel civilinei ieškovei pripažintina teise i civilinio ieškinio patenkinima, klausimas del ieškinio dydžio perduotinas nagrineti civilinio proceso tvarka.

Priimant nuosprendi išsprendžiamas ir daiktu, turinciu reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti, klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dali, daiktai, kurie nera nusikalstamos veikos irankiai, priemones ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kuriu apyvarta neuždrausta, gražinami teisetiems ju savininkams arba sunaikinami. Šioje baudžiamojoje byloje daiktu, turinciu reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti, buvo pripažintas virtuvines paskirties peilis, paimtas papildomos ivykio vietos apžiuros metu, saugomas prie baudžiamosios bylos (supakuotas voke, kuris pritvirtintas prie baudžiamosios bylos 1-o tomo galinio viršelio). Peilis pripažintinas nusikaltimo irankiu, todel isiteisejus nuosprendžiui turi buti sunaikintas. Nukentejusioji O. K. nepageidavo, kad jai butu gražinti sunaus drabužiai, todel rudos spalvos batai, pilkos spalvos kojines, melynos spalvos apatines kelnaites, juodos spalvos sportines kelnes, melynos spalvos džemperis, juodos spalvos marškiniai, melynos spalvos striuke, perduoti saugoti Kauno apskrities Raseiniu r. PK, isiteisejus nuosprendžiui, sunaikintini. Taip pat sunaikintinas ten pat perduotas saugoti pagalves užvalkalas. R. G. priklausanti pilkos spalvos striuke, nuosprendžiui isiteisejus, gražintina R. G..

Bylos nagrinejimo metu buvo apmoketos keliones išlaidos liudytojams A. V. ir G. B. bei išlaidos ekspertui A. Jakštui. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš R. G..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–306, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dali ir paskirti 11 (vienuolikos) metu laisves atemimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, i bausmes laika iskaityti sulaikymo laika nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 3 d. ir suemime išbuta laika nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2011 m. birželio 23 d.

Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2011 m. birželio 23 d. Kardomaja priemone – suemima – R. G. iki nuosprendžio isiteisejimo palikti nepakeista.

O. K. pripažinti teise i civilinio ieškinio patenkinima, jo dydžio klausima perduodant nagrineti civilinio proceso tvarka.

Iš R. G. priteisti 140,35 Lt proceso išlaidu valstybei už liudytojams išmoketas ju patirtas keliones išlaidas bei išlaidas ekspertui.

Virtuvines paskirties peili, paimta papildomos ivykio vietos apžiuros metu, saugoma prie baudžiamosios bylos (supakuotas voke, kuris pritvirtintas prie baudžiamosios bylos 1-ojo tomo galinio viršelio), nuosprendžiui isiteisejus, sunaikinti.

Rudos spalvos batus, pilkos spalvos kojines, melynos spalvos apatines kelnaites, juodos spalvos sportines kelnes, melynos spalvos džemperi, juodos spalvos marškinius, melynos spalvos striuke, pagalves užvalkala, perduotus saugoti Kauno apskrities Raseiniu r. PK, isiteisejus nuosprendžiui, sunaikinti. R. G. priklausancia pilkos spalvos striuke, nuosprendžiui isiteisejus, gražinti R. G..

Nuosprendis per 20 dienu nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo iteikimo dienos, gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per ši teisma.