- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-14
- Bylos Nr.
- e2-6642-937/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01941-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO finance“
- Atsakovas
- D. K.
viešame nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO finance“ ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė bendrovė „NEO finance“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo teismo priteisti iš atsakovo 711,01 Eur negrąžintos kredito dalies, 35,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020-12-08 vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, 158,15 Eur tarpininkavimo mokesčio, 31,80 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-09-09, iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020-12-08), 24,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 711,01 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020-12-08) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodo, kad tarp ieškovės „NEO Finance“, AB, ir atsakovo D. K. 2018-09-21 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K442151442, kuria atsakovui buvo suteiktas 5 100 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2103,24 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 24,00 proc.), 352,96 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2021-09-23. Nurodo, kad suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis atsakovo turėjo būti grąžintos ieškovei per 36 mėnesinių įmokų, tačiau atsakovas 2019-12-08 atliko 2000 Eur išankstinį dalinį mokėjimą, todėl, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi bei atsakovo prašymu, mokėjimo grafikas buvo sutrumpintas iki 27 mėnesinių įmokų (iki 2020-12-08). Nurodo, kad atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų iki pat šios dienos nevykdo, todėl ieškovė atsakovui 2020-12-23 siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Sutarties nutraukimas įsigaliojo nuo 2020-12-29. Nurodo, kad atsakovas yra skolingas ieškovei 711,01 Eur vartojimo kredito.
Teismas 2021-03-17 nutartimi atsisakė priimti sprendimą už akių, įpareigojo ieškovę pateikti papildomus duomenis ir paskyrė nuotolinį teismo posėdį. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovė turėtų pateikti skaičiavimą, kuriame atsakovo sumokėtos sumos būtų įskaitytos pagal sutarties nuostatas, neatliekant atsakovo sumokėtų sumų įskaitymų į sudėtinę tarpininkavimo mokesčio dalį ir vėlavimo palūkanas.
Teisme 2021-03-31 gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuriais ieškovė atsisako pateikti teismo prašomus papildomus skaičiavimus.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad nuo 8 (aštuntos) įmokos visoms kitoms įmokoms taikoma sudedamoji tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri yra ne didesnė nei 30 Eur. Tai atsispindi priede „Priteisiamų sumų detalizacija“. Nurodo, kad sutarties 5.14. punkte aiškiai nurodyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su Vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtinai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Kadangi atsakovas apmokėjo 8 (aštuntą) įmoką pagal grafiką tik 2019-08-06, t. y. praėjus 76 dienoms, pagal sutarties 5.14. punktą nuolaida tarpininkavimo mokesčio sudėtinei daliai buvo panaikinta. Ieškovės teigimu, kadangi atsakovas laiku nevykdė prievolės sumokėti mėnesinę įmoką, jam buvo skaičiuojamos ir vėlavimo palūkanos, remiantis sutarties 6.1. punktu. Nurodo, kad teismas įpareigojo ieškovę pateikti paskaičiavimus pagal sutarties nuostatas, todėl paskaičiavimas, neatliekant atsakovo sumokėtų sumų įskaitymų į sudėtinę tarpininkavimo mokesčio dalį ir vėlavimo palūkanas, prieštarautų vartojimo kredito sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini).
Teisme 2021-03-31 gautas ieškovės prašymas civilinę bylą nagrinėti ieškovei „NEO Finance“, AB ir ieškovės atstovui nedalyvaujant.
Atsakovui šaukimas į nuotolinį teismo posėdį buvo išsiųstas tuo pačiu adresu, kuriuo paskutinį kartą buvo įteikti teismo dokumentai ir laikomas įteiktu 2021-03-23.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2018-09-21 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui buvo suteiktas 5 100 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2103,24 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 24,00 proc.), 352,96 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2021-09-23. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis atsakovo turėjo būti grąžintos ieškovei per 36 mėnesinių įmokų, tačiau atsakovas 2019-12-08 atliko 2000 Eur išankstinį dalinį mokėjimą, todėl, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi bei atsakovo prašymu, mokėjimo grafikas buvo sutrumpintas iki 27 mėnesinių įmokų (iki 2020-12-08). Pasak ieškovės, atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdo, todėl ieškovė atsakovui 2020-12-23 siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Sutarties nutraukimas įsigaliojo nuo 2020-12-29, byloje duomenų apie tai, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų įrodymų ir priteisiamų sumų detalizacijos nustatyta, kad atsakovas sumokėjo 4 388,99 Eur kredito, todėl ieškovei liko skolingas 711,01 Eur (5 100 Eur - 4 388,99) suteikto kredito dalies. Taip pat negrąžino iki sutarties nutraukimo paskaičiuotų pelno palūkanų (palūkanų metinė norma 24 proc.). Nustatyta, kad atsakovas sumokėjo 1 499,87 Eur palūkanų, todėl ieškovei už laikotarpį nuo pirmos įmokos nesumokėjimo (2020-09-08) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020-12-08) liko skolingas 35,91 Eur mokėjimo palūkanų. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar sutarties nutraukimo teisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovo priteistina 711,01 Eur negrąžinto kredito dalis ir 35,91 Eur pelno palūkanos, paskaičiuotos nuo 2020-09-08 iki 2020-12-08, kaip kad prašo ieškovė.
Ieškovė taip pat prašo priteisti 158,15 Eur tarpininkavimo mokesčio. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosiose sąlygose nustatytas tarpininkavimo mokesčio dydis – 4,90 % (nuo kiekvienos grąžintos įmokos).
Pagal vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.4 ir 5.14 punktus, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju, kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Teismas pažymi, jog sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos tarpininkavimo mokesčiu be nuolaidos, nesikeičia.
Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma, o tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui.
Vadovaujantis CK 6.2284 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, jog nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taip pat šio straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, jog pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.2284 straipsnio 9 dalis numato, jog bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio.
Įvertinus vartojimo kredito sutarties nuostatas, teismas sprendžia, kad kredito sutartyje nėra nurodyta, už ką yra mokamas tarpininkavimo mokestis, be to, nėra aiški ir šio mokesčio apskaičiavimo tvarka ir jo dydis sutarties sudarymo metu. Pagal kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, tačiau sutarties sudarymo metu nėra žinoma, ar bus ir kokio dydžio bus vėlavimo palūkanos, todėl sutarties sudarymo metu pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto nuostatas nėra galimybės apskaičiuoti tarpininkavimo mokesčio dydžio.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto ir jo papunkčių sąlygos, 5.4 ir 5.14 punkto sąlygos, taip pat jas papildančios sutarties specialiosios dalies sąlygos, išdėstytos skiltyje „Tarpininkavimo mokestis“, tiek, kiek jos susijusios su tarpininkavimo mokesčiu „be nuolaidos“ apskaičiavimu ex officio pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (CK 6.2284 straipsnio 3 dalis, 9 dalis), todėl negali būti taikomos, o vadovaujantis jomis pareikšti reikalavimai atsakovui atmestini.
Taip pat pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
Vadovaujantis mokėjimo grafiku nuo pirmos įmokos nesumokėjimo 2020-09-08 iki sutarties pasibaigimo 2020-12-08 atsakovo mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 38,10 Eur, o tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis 120 Eur, iš viso 158,10 Eur (prašoma priteisti suma). Kadangi sutarties specialiosiose sąlygose ieškovė ir atsakovas individualiai aptarė atsakovo pareigą mokėti ieškovei tik tarpininkavimo mokestį (su nuolaida) ir šio mokesčio dydį, tokia pat informacija buvo pateikta ir ieškovės parengtoje standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, išdėstant įmokų mokėjimo grafiką, tai ieškovei priteistinas tik tarpininkavimo mokestis, be jo sudėtinės dalies. Iš naujo mokėjimo grafiko nustatyta, kad sutarties pasibaigimo dieną likusi atsakovo nesumokėta tarpininkavimo mokesčio suma – 38,10 Eur (328,71 Eur – 290,56 Eur), todėl ji priteistina. Likusi ieškovės prašoma priteisti tarpininkavimo mokesčio dalis (tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis, iš viso – 120 Eur) nepriteistina nurodytais motyvais.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 31,80 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020-09-09) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020-12-08), ir 24 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 711,01 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020-12-08) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 24 procentų dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; visiško skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kuria? darbo valandomis laiku neapmokėta suma yra įskaitoma i? bendrovės banko sąskaitą.
Teismas sprendžia, kad 6.1 sutarties nuostata suformuluota neaiškiai. Nors kalbama apie palūkanų mokėjimą, kai laiku nesumokama mėnesinė įmoka, tačiau kartu nurodoma, jog šios palūkanos skaičiuojamos „nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma“, t. y. pateikiamas paaiškinimas, atitinkantis mokėjimo palūkanų sampratą. Kartu pažymėtina, kad, vertinant aptariamą sutarties sąlygą kitų jos sąlygų kontekste, galima daryti išvadą, kad sutarties 6.1 punkte nustatytas kompensuojamųjų palūkanų taikymas, jų dydį siejant su sutarties specialiojoje dalyje nurodyta metine palūkanų norma – 24 proc., t. y. nustatant, kad kompensuojamosios palūkanos bus tokio paties dydžio, kaip ir mokėjimo palūkanos, skaičiuojamos už naudojimąsi vartojimo kredito suma (sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punktas).
Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytų 24 procentų dydžio metinę palūkanų normą, viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų 18,25 procentų (0,05 proc. x 365 d.) dydį.
Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinio reikalavimai priteisti 31,80 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020-09-09) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020-12-08), ir 24 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 711,01 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2020-12-08) iki visiško kredito grąžinimo dienos yra nepagrįsti. Taip pat tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktas, atsižvelgiant į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą netesybų dydį, yra pagrindas minėtą sutartinę nuostatą laikyti nesąžininga bei negaliojančia nuo kredito sutarties sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis, 6.2284 straipsnio 8 dalis).
Atkreiptinas dėmesys, jog teismas jau pasisakė dėl neskaidrių ir negaliojančių kredito sutarties sąlygų dėl skaičiuojamo tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos (sutarties 5.3, 5.4, 5.11 punktai) ir dėl neskaidrių ir įstatymo leidžiamą dydį viršijančių netesybų, jog jos negali būti mažinamos iki įstatymo leidžiamo dydžio ir yra negaliojančios (sutarties 6.1 punktas). Atsižvelgiant į tai, atsakovo visi atlikti mokėjimai, kurie ieškovės buvo įskaityti į tarpininkavimo mokestį be nuolaidos ir nesąžiningas netesybas turi būti perskaičiuotini, siekiant nustatyti teisingą priteistiną negrąžintą kredito dalį, pelno palūkanas ir tarpininkavimo mokestį.
Iš ieškovės pateikto detalaus grafiko nustatyta, jog atsakovas vėlavo mokėti įmokas, todėl atsakovui mokant aštuntą įmoką panaikinta nuolaida ir skaičiuojamas kiekvieną mėnesį tarpininkavimo mokestis be nuolaidos, t. y. 30 Eur. Iš viso užskaitytas iš atsakovo mokėjimų tarpininkavimo mokestis be nuolaidos sudarė 750 Eur. Kadangi sutarties sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio nuolaida ir jos panaikinimu, pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (žr. aukščiau nurodytus argumentus prie tarpininkavimo mokesčio), atsakovo atlikti mokėjimai negali būti įskaitomi į nurodomą tarpininkavimo mokestį be nuolaidos, todėl permokėtos sumos dalyje turėtų būti taikoma restitucija pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį.
Iš ieškovės pateikto detalaus grafiko nustatyta, kad atsakovas laiku nevykdė prievolės sumokėti mėnesinę įmoką, todėl jam buvo skaičiuojamos vėlavimo palūkanos, remiantis sutarties 6.1. punktu. Iš viso užskaitytos iš atsakovo mokėjimų vėlavimo palūkanos sudarė 42,52 Eur. Kadangi kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktas, atsižvelgiant į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą netesybų dydį, yra pripažintas nesąžiningu bei negaliojančiu nuo kredito sutarties sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis, 6.2284 straipsnio 8 dalis) atsakovo atlikti mokėjimai negali būti įskaitomi į nurodomas vėlavimo palūkanas, todėl permokėtos sumos dalyje turėtų būti taikoma restitucija pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį.
Teismas konstatuoja, jog ieškovė pagal negaliojančias ab initio pripažintas sutarties sąlygas gavo iš atsakovo 792,52 Eur sumą (750 Eur apmokėta tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis + 42,52 Eur apmokėtos vėlavimo palūkanos). Kadangi ieškovės tenkintini ieškinio reikalavimai sudarytų 785,02 Eur (711,01 Eur negrąžinto kredito dalis + 35,91 Eur pelno palūkanos + 38,10 Eur tarpininkavimo mokesčio suma), o atsakovo sumokėtos ir nepagrįstai įskaitytos sumos sudaro 792,52 Eur, tai šią sumą įskaičius (restitucija) į atsakovo mokėtinas ieškovei kredito, mokėjimo (pelno) palūkanų ir tarpininkavimo mokesčio su nuolaida sumas, tai viršija ieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo nepagrįstai sumokėta ir įskaityta suma (792,52 Eur) sudaro didesnę sumą nei būtų tenkinti ieškinio reikalavimai (785,02 Eur), ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismo nuomone, kiti šalių argumentai neturi reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Kadangi bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.