Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-11-25 · Byla Nr. N-575-2603-11

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-25
Bylos Nr.
N-575-2603-11
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-01440-2010-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2603/2011Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01440-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 45.4.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimo R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimu pripažino R. P. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinės teisės pažeidimus ir skyrė jam subendrintą administracinę nuobaudą – 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviems) mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas R. P. buvo surašytas už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 20 d., apie 1 val. 48 min., kelio Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas, 17,50 kilometre, Šakių rajone, vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“ 133 km/h greičiu, viršijo nustatytą 70 km/h važiavimo greitį daugiau kaip 59 km/h, be to, tos pačios dienos 2 val. 3 min. tame pačiame kelyje jis važiavo 138 km/h greičiu, viršydamas nustatytą 70 km/h važiavimo greitį daugiau kaip 68 km/h, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 133 punkto reikalavimus. Nurodė, jog R. P. dėl padarytų pažeidimų kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis 2009 m. lapkričio 20 d. automobilio „Ford Galaxy“, kuris priklauso jo individualiajai įmonei, nevairavo, o šiuo automobiliu gali naudotis daugelis jo pažįstamų klientų, tačiau jis nepamena, kokiam asmeniui davė naudotis automobiliu minėtą dieną, nes pats tuo metu galėjo būti išvykęs ir į užsienį. Pažymėjo, jog R. P. kaltė padarius jam inkriminuotus pažeidimus buvo įrodyta liudytojų Ž. B., V. J., A. P. parodymais, kuriais jie patvirtino, jog R. P. prisipažino pats vairavęs automobilį, Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos gautame protokole esančia nuotrauka, kuri vizualiai atitinka administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. vairuotojo pažymėjime esančią nuotrauką bei kita bylos medžiaga. Tuo tarpu R. P. neprisipažinimą vairavus automobilį teismas įvertino kaip jo pasirinktą gynybos taktiką ir siekį išvengti administracinės atsakomybės. Nurodė, jog iš bylos duomenų matyti, kad R. P. 2009 m. gruodžio mėn. pabaigoje buvo nuvykęs aiškintis į policijos komisariatą ir įsipareigojo surasti asmenį, vairavusį 2009 m. lapkričio 20 d. jo įmonei priklausantį automobilį, tačiau pagal pakartotinį policijos kvietimą 2010 m. balandžio 15 d. jis į policijos komisariatą nebuvo atvykęs, policijos patruliai keletą kartų vyko R. P. nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tačiau jo niekaip nepavyko rasti, o informacijos apie pažeidimus padariusį asmenį jis policijai nepateikė, todėl manytina, kad pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pagrįstai pratęstas iki 2010 m. lapkričio 20 d., vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi. Skirdamas nuobaudą, R. P. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau atsižvelgė į pažeidimų pobūdį bei tai, kad jis anksčiau yra baustas už KET pažeidimus.

II.

R. P., nesutikdamas su Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 41 – 45), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti, o bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad 2009 m. lapkričio 20 d. protokole minimoje vietoje automobilį „Ford Galaxy“ vairavo ne jis, o pareigūnas Ž. B. teisme melagingai parodė, kad jis 2010 m. balandžio 15 d. nebuvo atvykęs į policijos komisariatą. Pažymi, jog gavęs du šaukimus atvykti į policijos komisariatą jis tiek 2009 m. gruodžio mėn., tiek 2010 m. balandžio 15 d. policijos komisariate lankėsi, tačiau tikslios informacijos apie „Ford Galaxy“ automobilį vairavusį asmenį nurodyti negalėjo. Mano, kad teismas nepagrįstai tiki policijos pareigūnų parodymais, kuriuose nėra logikos, nes jam nebuvo jokio tikslo prisipažinti minėtų pažeidimų padarymu, o pareigūnai V. J. ir A. P. pareigūno Ž. B. naudai melagingai liudijo susitarę, norėdami jam padėti. Teigia, jog nepaisant to, kad byloje esanti nuotrauka yra prastos kokybės, iš jos aiškiai matosi, kad tai – ne jo atvaizdas. Mano, kad administracinė atsakomybė turėjo būti taikoma jo individualiai įmonei, kaip automobilio, su kuriuo buvo padarytas pažeidimas, savininkei, o jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal ATPK 133¹ straipsnį, kuris numato atsakomybę už asmens, kuris tuo metu naudojosi minėtu automobiliu, duomenų neatskleidimą. Nurodo, kad byloje esantis nutarimas dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo yra neteisėtas, nes priimtas be teisėto pagrindo, be to, jam apie tokį priimtą nutarimą pranešta nebuvo, tuo apribojant jo teisę apskųsti neteisėtą nutarimą. Priduria, jog nutarime minimas teiginys, jog į „pranešimus dėl informacijos suteikimo įmonė neatsako, o apklausti įmonės savininką ir išspręsti administracinės bylos nėra galimybės“, yra neatitinkantis tikrovės. Pažymi, jog jo bylą tyręs policijos pareigūnas nesilaikė Kelių eismo taisyklių pažeidimų, užfiksuotų kelių transporto priemonių greičio matavimo prietaisais, tyrimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tyrimo tvarkos aprašas) 14.10 punkto, nes nesiėmė jokių kitų priemonių asmeniui padariusį minėtą pažeidimą nustatyti. Mano, jog nepranešus jam apie nutarimą pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, jis galėjo būti priimtas atgaline data, t. y. jau praleidus terminą administracinei nuobaudai paskirti, ir yra neteisėtas.

Atsiliepimas

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius atsiliepimu į R. P. apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo nutarimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

R. P. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį, kuri inter alia numato, jog nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama objektyvioji pažeidimų pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį pusė, tačiau apeliacinį skundą padavęs R. P. mano, kad šie pažeidimai jam yra inkriminuojami nepagrįstai, kadangi jis 2009 m. lapkričio 20 d. protokole minimoje vietoje automobilio „Ford Galaxy“ nevairavo, taigi byloje kyla ginčas dėl subjekto, padariusio pažeidimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kas 2009 m. lapkričio 20 d. protokole minimoje vietoje vairavo automobilį „Ford Galaxy“ ir juo daugiau nei 50 km/h viršijo leistiną greitį. Atkreiptinas dėmesys, jog nuosekliais ir neprieštaringais byloje apklaustų pareigūnų, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi nustatytas nebuvo, parodymais buvo užfiksuota, jog 2010 m. rugpjūčio 31 d. į policijos komisariatą atvykęs R. P. prisipažino pažeidimo padarymo metu pats vairavęs minėtą automobilį. Pridurtina, jog R. P. apeliaciniame skunde teigia, jog policijos pareigūnų parodymai buvo melagingi, tačiau nenurodo jokių konkrečių bei įtikinamų priežasčių, leidžiančių teisėjų kolegijai abejoti šių parodymų objektyvumu. Tuo tarpu apeliantas savo versiją bylos nagrinėjimo metu keitė: iš pradžių teigė, kad automobilį vairavo jo žmona K. P., vėliau tikino pareigūnus, jog suras, kas vairavo įmonės automobilį, galiausiai – teigė, jog vairavo jį pats, todėl ši R. P. keliama įvykių versija pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai įvertinta kritiškai, kaip asmens, suinteresuoto išvengti administracinės atsakomybės. Teisėjų kolegija kritiškai vertina ir tą R. P. teiginį, jog jam nebuvo jokio tikslo prisipažinti minėtų pažeidimų padarymu, kadangi jis automobilio nevairavo, nes per visą bylos nagrinėjimą jis kito subjekto, galėjusio vairuoti šį automobilį taip ir nenurodė. Pasakytina ir tai, kad iš byloje esančio teisės pažeidimo duomenų protokolo ir R. P. nuotraukos, esančios jo vairuotojo pažymėjimo, matyti, kad šie asmenys yra labai panašūs, o jo teiginys, kad nuotraukoje matomas asmuo į jį akivaizdžiai nepanašus yra visiškai nepagrįstas. Atsižvelgus į tai, bylos duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog pažeidimus pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį padarė būtent R. P., o perkvalifikuoti jo veiksmus pagal ATPK 133¹ straipsnį nėra pagrindo.

Apeliantas taip pat ginčija nutarimo pratęsti terminą skirti administracinę nuobaudą (b. l. 6) teisėtumą. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog administracinės nuobaudos paskyrimo terminas buvo pratęstas dar jam nesuėjus, t. y. nepraėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam šešių mėnesių nuo teisės pažeidimo padarymo dienos terminui. Tuo tarpu ATPK 35 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas nebaigtinis administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo pagrindų sąrašas – jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Nutarime, kuriuo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, be kita ko, nurodyta, kad terminas pratęsiamas, nes į pranešimus dėl informacijos suteikimo įmonė, kuriai priklausė „Ford Galaxy“ automobilis, su kuriuo buvo padaryti pažeidimai, neatsako, todėl nėra galimybės išspręsti administracinės atsakomybės klausimą. Įvertinusi nutarimo, kuriuo buvo pratęsti nuobaudos skyrimo terminai, motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad terminas buvo pratęstas pagrįstai, nustačius aplinkybes, trukdančias administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, o R. P. teiginys, jog nutarime nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės nebuvo įrodyti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Akcentuotina ir tai, kad teisėjų kolegija nemano, jog tai, kad R. P. apie nutarimą pratęsti administracinės nuobaudos terminą pranešta nebuvo, kokiu nors būdu pažeidė jo teisę į gynybą, nes nutarimo priėmimo metu – 2010 m. gegužės 19 d. – jokie kaltinimai pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį jam dar nebuvo pateikti.

Teisėjų kolegija taip pat nemano, jog bylos baigčiai aktualu tai, ar policijos pareigūnas galimai pažeidė Tyrimo tvarkos aprašo 14.10 punktą, nes tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, o tai, kad pratęsti nuobaudos skyrimo terminą galėjo būti priimtas atgaline data, tėra niekuo nepagrįsta R. P. prielaida.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasRomanas Klišauskas