Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2015-02-10 · Civilinė byla Nr. 2-5-948/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-10
Bylos Nr.
2-5-948/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Jusevičienė
Ieškovas
A. N.
Atsakovas
UAB „M“
Kategorijos
  • 16.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-5-948/2015Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00546-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 16.2.1., 16.2.4.; 44.2.4.1.; 44.2.4.2.; 44.5.2.16.; 99.5.; 116.4. (S)
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 10 d.Biržai
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Edita Jusevičienė,sekretoriaujant L. S., Ž. K.,

dalyvaujant ieškovui A. N., jo atstovui advokato padėjėjui D. M., atsakovo UAB „M“ atstovei advokatei G. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovui UAB „M“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. N. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu atsakovui UAB „M“, prašydamas priteisti iš atsakovo 50000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 630,71 Lt turtinės žalos atlyginimui. Nurodo, kad ši žala jam buvo padaryta dėl nelaimingo atsitikimo darbe 2012-04-11 (b.l. 47-51).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „M“ nesutinka su šiuo reikalavimu ir mano, kad žala ieškovui atsirado ne dėl 2012-04-11 susižalojimo darbe. Atsakovo nuomone, žalos atsiradimo priežastimi yra anksčiau ieškovo patirta trauma buityje, įvykusi 2012-01-25, kurios metu A. N. stipriai susižeidė ranką – pasidarė dešinės rankos plaštakos plėštinę žaizdą. Po šios traumas ieškovas negalėjo dirbti, o VSDFV nemokėjo nedarbingumo išmokų, kadangi ieškovas ranką susižeidė neblaivus. Ieškovas nedirbo iki 2012-04-08. Pasibaigus neapmokamos atostogoms, ieškovas A. N. pradėjo dirbti 2012-04-09, o 2012-04-11 pranešė atsakovui, kad susižeidė tą pačią ranką darbe (b.l. 25-27).

Šalies argumentai

Ieškovas posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė. Paaiškino, kad nuo 2009 m. dirbo pas atsakovą medžio apdirbimo įmonėje staliumi - staklininku. 2012-04-11 pjaunant lenteles, iš staklių iššokusi atraiža pataikė į ranką. Pamatęs, kad bėga kraujas, išjungė stakles ir nuėjo pas darbų vadovą. Ten jį aptvarstė. Žmona nuvežė į Biržų ligoninės priėmimo skyrių, kur chirurgas susiuvo plėštinę žaizdą ir išleido į namus tolimesniam ambulatoriniam gydymui; tą dieną rankos niekas neperšvietė. Skausmui nepraėjus, po savaitės ar dviejų savaičių, kreipėsi pas traumatologą, peršvietė ranką, pamatė, jog ranka lūžusi. Darbo inspekcijai apie įvykį pranešė 2012-04-11. Darbo inspekcija įvykį ištyrė ir nustatė, kad staklės techniškai netvarkingos, be techninių dokumentų, kuriuos darbdavys paskui bandė suklastoti. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad iki šiol negali dirbti fizinio darbo, ranką pastoviai skauda, ranka bijo šalčio. Dėl neįgalumo nustatymo pas medikus iki šiol nesikreipė. Registruotas darbo biržoje nuo 2013-08-02, per tą laikotarpį gavo tik vieną darbo pasiūlymą šaltkalvio remontininko pareigoms (2014 m. vasario mėnesį), tačiau dėl sveikatos būklės pagal nurodytą specialybę dirbti negalėjo. Darbo susirasti negali, nes visi siūlomi darbai yra fiziniai. 2012-01-25 taip pat darbe prie tų pačių staklių buvo patyręs traumą. Tuomet buvo nesmarkiai sužalotas, meistras prašė nepranešti darbų saugos inspekcijai ir sakyti, kad susižalojo pats. Darbdavys įformino atostogas tam laikui, kol gydėsi. Šiuo metu bedarbio pašalpos negauna, gyvena išlaikomas žmonos. Geria vaistus nuo skausmo bei raminančiuosius. Prašo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo 50000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 630,71 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė su patikslintu ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad 2012-04-11 ieškovui susižalojus ranką, įmonės valdžia didelės traumos požymių nepastebėjo, todėl darbuotojas, sutvarsčius ranką, buvo išleistas namo. Tik žymiai vėliau paaiškėjo, kad yra darbuotojo pareiškimas, jog šis susižalojo darbe. Todėl tik liepos 11 d. buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas. 2011-04-11 traumą sieja su ieškovo 2012-01-25 patirta trauma buityje. Mano, kad 2012-04-11 trauma buvo padaryta sąmoningai, o ne dirbant su staklėmis. Darbo inspekcijos patikrinimo akto atsakovas neskundė. Prašo ieškinį atmesti.

Liudytoja D. N. paaiškino, kad ieškovas jos sutuoktinis. Nuo 2008 m. su vyru dirbo pas atsakovą. 2012-04-11 dirbo su vyru ir dar dviem asmenimis prie tų pačių staklių. Matė patį įvykį - kaip iš staklių išlėkė didelė medžio atplaiša, kuri vyrui sužalojo ranką. Gamybos vadovas paprašė, kad ji nuvežtų vyrą į ligoninę. Pranešė, kad trauma įvyko darbo metu. Sutuoktiniui buvo nustatyta plėštinė žaizda, kuri buvo susiūta. Vyrą iš ligoninės tą pačią dieną paleido, kitą dieną išrašė nedarbingumo pažymėjimą. Rankos lūžio nustatyta nebuvo, gydytojai tik pasakė, kad pirma turi užgyti žaizda. Rankos lūžis vyrui buvo nustatytas tik birželio 11 d., tai yra po įvykio praėjus beveik 2 mėnesiams. Įvykis darbe prie tų pačių staklių buvo ir 2012-01-25, tada rankos žaizda buvo nedidelė, vyras nedarbingumo pažymėjimo neėmė, nes turėjo neišnaudotų atostogų ir dar pasiėmė nemokamų atostogų dėl gydymo. Po 2012-04-11 patirtos traumos vyras jautėsi blogai, gėrė raminamuosius vaistus, jautė skausmą, tapo užsidaręs.

Liudytojas R. S. paaiškino, kad yra įmonės savininkas, o ieškovas buvęs jo darbuotojas, kuris bando pasipinigauti. Ieškovas pradėjo dirbti 2009 m., iš pradžių buvo iniciatyvus, todėl buvo pakeltas pareigose, tačiau nuo 2011 m. pasikeitė, ėmė išgėrinėti, nesutarti su kolektyvu. Už pravaikštas iš darbo yra atleidęs ieškovo sūnų. 2012-01-25 ieškovas patyrė traumą buityje būdamas neblaivus, todėl nedarbingumo pažymėjimas išduotas nebuvo. Kai išsigydęs traumą grįžo į darbą, suvaidino nelaimingą atsitikimą. Staklės buvo tvarkingos. Darbo inspekcijos akto neskundė, baudą sumokėjo.

Liudytojas V. P. paaiškino, kad dirba pas atsakovą meistru. Datos tiksliai nepamena, ieškovas atbėgo į kabinetą, sakė, kad susižeidė ranką. Suteikė ieškovui pagalbą, aprišo ranką, uždėjo tvarstį. Žaizdą matė savo akimis, iš žaizdos bėgo kraujas, lašėjo ant grindų. Ieškovą žmona išvežė į ligoninę. Įvykis įvyko prie staklių. 2012-01 mėn. nelaimingo atsitikimo darbe A. N. neturėjo.

Liudytojas D. K. paaiškino, kad su ieškovu yra dirbę vienoje įmonėje. Ieškovas ranką susižalojo eidamas ir užkliūdamas į paruoštą gamybai medieną. Ieškovas save pats susižalojęs, susiėmė už rankos ir nuėjo pas gamybos meistrą. Gamybos meistrui tą pačią dieną pasakė, kaip viskas buvo. Pas atsakovą nebedirba, praėjus mėnesiui po šio įvykio, išėjo iš darbo.

Liudytojas P. J. paaiškino, kad matė įvykį, kurio metu buvo sužalotas ieškovas. Kartu su ieškovu ir dar dviem darbuotojais dirbo prie vienų staklių. Pagalys „spjovė“ A. N. į ranką, ir sužalojo delną. Matė, kaip A. N. buvo sužalota ranką ir kaip pasipylė kraujas. A. N. buvo su pirštinėmis. Buvo išdraskyta pirštinė ir matėsi, kaip bėga kraujas. A. N. susiėmęs ranką išėjo iš salės. Įvykis galėjo būti balandžio mėn., mėnuo iki išėjimo iš darbo, nes nuo 2012-05-03 įsidarbino kitoje įmonėje. Prie staklių buvo labai prastos apsaugos. A. N. negalėjo pats tyčia susižaloti.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos procesiniu įstatymu – LR CPK 185 str., o šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje S. Č., E. S., R. J. Ir kt. v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-3-471/2006).

Iš bylos medžiagos: 2009-01-06 Darbo sutarties Nr. 1 matyti, kad ieškovas A. N. buvo priimtas į darbą UAB „M“ staklininko pareigoms nuo 2009-01-07; 2012-07-04 anuliuotas atleidimas iš darbo; iš darbo A. N. atleistas pagal DK 127 str. 1 d. pačiam prašant nuo 2012-09-06 (b.l. 8-11).

2012-07-11 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 konstatuota, kad 2012-04-11, 14 val. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu nukentėjo staklininkas A. N.; gauta trauma nepriskiriama prie sunkių (VšĮ Biržų ligoninės 2012-06-29 pažyma apie traumos sunkumą Nr. GD-7489). Kontaktas ir sužeidimo pobūdis: dešinės rankos plaštakos kontaktas su išlėkusia medžio skeveldra; nukentėjusįjį sužaloję veiksniai: lekianti medžio skeveldra. Akto 17 punkte nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto ir/ar neatestuoto, neinstruktuoto saugos ir sveikatos klausimais asmens staklininko A. N.; 2) darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams (įmonėje naudojamos techniškai netvarkingos staklės); 3) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas pradėtas 2012-06-28, baigtas 2012-07-11(b.l. 12-15). Atsakovas Nelaimingo atsitikimo darbe akto neskundė, jam paskirtą baudą sumokėjo.

Byloje buvo kilęs ginčas dėl to, kad žala ieškovo sveikatai buvo padaryta jam vykdant darbines pareigas. Atsakovas nurodė, kad ieškovas pasinaudodamas rankos trauma, gauta 2012-01-25, bandė sukčiauti ir nuo 2012-04-12 ligą simuliavo, nes 2012-04-11 ieškovo rankos sužeidimas buvo menkas, padarytas ne dirbant staklėmis, o paties ieškovo veiksmais, t.y. ieškovas sąmoningai pats nubrozdino sau ranką.

Visapusiškam ir išsamiam bylos išnagrinėjimui, teisingam faktinių aplinkybių, susijusių su ieškinio reikalavimo pagrįstumu, siekiant išsiaiškinti, ar A. N. 2012-04-11 patirta trauma darbe sukėlė ir/ar galėjo sukelti ieškovo nurodomas pasekmes – ilgą nedarbingumą, liekamąsias traumos pasekmes, ir kokią įtaką A. N. rankai ir jo sveikatai bei patirtai žalai turėjo trauma, patirta 2012-01-25, ar A. N. panašiu laikotarpiu nebuvo patyręs kitų rankos sužalojimų, A. N. patirtų sužalojimų laiką, mechanizmą, galimas sąsajas tarp abiejų sužalojimų ar kitų sužalojimų, byloje teismo nutartimi buvo paskirtina komisijinė medicininė ekspertizė (b.l. 107, 108). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos teismui pateiktame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad 1) A. N. 2012-01-24 nustatytos dešinės plaštakos dauginės, paviršinės smulkio plėštinės žaizdos, kurios vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Rankų kaulų lūžių nenustatyta; 2) 2012-04-11 A. N. patyrė plėštinę žaizdą dešinėje plaštakoje bei dešinės plaštakos antro delnakaulio lūžį. Tokį delnakaulio lūžio laiką nurodo jo rentgenologinis vaizdas praėjus dviems mėnesiams po šios traumos. Medicininių ar kitokių duomenų, kad A. N. laikotarpyje nuo 2012-04-11 iki 2012-06-11 būtų patyręs dar vieną dešinės rankos traumą nėra. 2012-04-11 patirta dešinės plaštakos trauma galėjo būti padaryta būdu, nurodytu 2012-07-11 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 01. Šis sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl delnakaulio lūžimo sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Remiantis 2013-05-24 gyd. A. K. įrašu – „dirbti statybininku gali“ – darytina išvada, kad po minėto sužalojimo A. N. pasveiko; 3) tarp sužalojimų 2012-01-25 ir 2012-04-11 priežastinio ryšio nėra; 4) galimybė, kad 2012-04-11 dešinės plaštakos trauma buvo padaryta nukentėjusiajam neskubiu žingsniu einant pro medines lentas ir ranka jas užkliudžius, atmestina, kadangi nurodytomis sąlygomis, trauminio kontakto metu nesusidaro delnakaulio lūžimui pakankama jėga (b.l. 130-133). Teismas neturi pagrindo netikėti šios išvados pagrįstumu ir teisingumu. Liudytojų D. N., P. J., iš dalies V. P. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga patvirtina aktą, kad A. N. 2012-04-11 rankos traumą patyrė darbo vietoje, dėl priežasčių nurodytų Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte. Tuo paneigiami liudytojo D. K. parodymai, kad A. N. darbo vietoje tyčia susižalojo pats save į paruoštą gamybai medieną.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str.). Civilinės atsakomybės taikymui yra būtinos šios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos ar nuostolių, kaltė, žala ir nuostoliai.

Žala, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga, reiškiasi vienu iš CK 6.249 str. 1 d. nustatytų būdų: asmens turto netekimu arba sužalojimu, jo turėtomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliai), taip pat negautomis pajamomis. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pažymėtina, kad įrodyti žalos faktą ir dydį pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles turi nukentėjęs asmuo.

Vadovaujantis DK 246 str. žala darbuotojui atlyginama, kai yra nustatytos visos atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala, priežastinis ryšys, kaltė (jeigu nėra taikoma atsakomybė be kaltės), pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Nagrinėjamu atveju neteisėti veiksmai šiuo atveju pasireiškia atsakovo neveikimu – darbdavys privalėjo užtikrinti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas, tačiau tos pareigos nevykdė. Ieškovas įrodinėja, kad dėl atsakovo veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, egzistuoja ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos – t. y., jei staklės būtų techniškai tvarkingi, ieškovui nebūtų kilusi žala. Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Civilinėje teisėje padaryta žala yra atlyginama ir nesant atsakovo tyčinės kaltės formos. Asmuo laikomas kaltas, jeigu nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Įstatymas visiems nurodo bendro pobūdžio pareigą elgtis taip, kad žalos neatsirastų (CK 6.263 str.). Yra pagrindo išvadai, kad darbdavys neužtikrino saugių darbo sąlygų, neįvertino darbų atlikimo metu buvusių rizikos veiksnių, todėl dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo egzistuoja atsakovo kaltė. Viešojo intereso prasme darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindo išvadai, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.

CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 630,71 Lt turtinės žalos atlyginimo, nes turėjo išlaidų vaistams, fizioterapinėms procedūroms apmokėti bei kelionės išlaidoms pas medikus. Ieškovas minėtas išlaidas grindžia prie bylos pridėtais kuro (dujų) įsigijimo čekiais, išrašytų vaistų receptais bei kvitais už apmokėtas fizioterapines procedūras. Teismas iš dalies sutinka su atsakovo atstovės argumentais, kad iš šių į bylą pateiktų rašytinių dokumentų (kuro užpylimo kvitų, receptų), negalima nustatyti, kad šios išlaidos buvo susijusios būtent dėl turėtos traumos darbe, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, tame tarpe ir įrašus medicininėse kortelėse, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad dėl patirtos traumos, ieškovas, gyvenantis Biržų r., (duomenys neskelbtini) k., lankėsi pas gydytojus Biržų m., Panevėžio m., Vilniaus m., jam buvo skirtas gydymas, išrašomi vaistai, todėl teismas ieškovo nurodytas turėtas išlaidas laiko pagrįstomis.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja kiekvienam asmeniui teisę į neturtinės žalos atlyginimą (30 str. 2 d.). Atsakingas už asmens sveikatai padarytą žalą asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti ne tik visus patirtus nuostolius (tiesioginius ir netiesioginius), bet ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d., 6.250 str. 1 ir 2 d.). DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikalstamų veiksmų, asmens sveikatai arba dėl asmens gyvybės atėmimo. Tokiu atveju reikia pagrįsti reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, laikomas bendraisiais nuostoliais, kurių konkretus dydis, skirtingai nei turtinės žalos atlyginimo atveju, nėra įrodinėjamas, bet nustatomas pagal teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad išgyvenimai yra ypač dideli, jeigu jie sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, gyvybės atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Teismui nekyla abejonių, kad ieškovui teko patirti ir fizinio skausmo ir dvasinių išgyvenimų bei nepatogumų dėl sveikatos sutrikdymo ir iš to išplaukiančių pasekmių. Šiuo atveju dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas beveik 5 mėnesius gydėsi, turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų apie šiai dienai esantį ieškovo netektą darbingumą. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovas per laikotarpį nuo traumos darbe iki bylos išnagrinėjimo teisme, t.y. per daugiau nei 2,5 metų, nesikreipė į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, kad jam būtų nustatytas netektas darbingumas, ryšium su 2012-04-11 darbe patirta trauma. Ieškovas teigia, kad jis dėl sveikatos būklės negali susirasti darbo, pateikė 2014 m. vasario mėn. gydytojo išvadą, kad šaltkalvio remontininko pareigoms dėl sveikatos būklės netinkamas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas atsakovo įmonėje dirbo nuo 2009 m., t.y. virš 3 metų, duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis būtų bloga, nėra. Teismas atsižvelgia taip pat į aplinkybę, kad rankos lūžis po įvykio konstatuotas nebuvo, rankos lūžį ieškovui medikai nustatė praėjus beveik 2 mėn. po įvykio, o tai galėjo turėti įtakos ieškovo nurodytiems liekamiesiems reiškiniams. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo sužalota ieškovo sveikata, ir patirti sužalojimai jam sukėlė fizinio ir dvasinio pobūdžio kančias ir išgyvenimus. Tačiau įvertinus pakenkimo mastą – A. N. patyrė plėštinę žaizdą dešinėje plaštakoje bei dešinės plaštakos antro delnakaulio lūžį, šis sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir į tai, kad nėra duomenų apie netekto darbingumo lygį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, kasacinio teismo formuojamą praktiką panašios kategorijos bylose, ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, ir ieškovui iš atsakovo priteistina iš 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (DK 250 str., CK 6.250 str.). Manytina, kad nurodyta suma yra pakankama piniginė satisfakcija kompensuojanti nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitus neturtinių vertybių pažeidimus.

Ieškovas, kreipdamasi į teismą ieškiniu, turėjo 1000 Lt išlaidų advokatui (b.l. 56), nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas pagal CPK 83 str. 3 d. CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Nors ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatyta atsakovo ginčijama aplinkybė, t.y. kad ieškovas traumą patyrė darbe dėl atsakovo kaltės, teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovui atlygintinos visos jo turėtos išlaidos, susijusios su advokato padėjėjo pagalba (1000 Lt). Atsižvelgus į tai, kad medicininė ekspertizė byloje buvo paskirta atsakovo prašymu ir iniciatyva, ekspertizės išvada patvirtino aplinkybę, kad ieškovas 2012-04-11 traumą patyrė darbe dėl atsakovo kaip darbdavio kaltės, todėl visos atsakovo turėtos išlaidos už ekspertizės atlikimą paliekamos atsakovui. Iš atsakovo taip pat priteistinas žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės pajamas (CPK 96 str., 98 str. 1 d.). Atsakovas įmokėjo 2500 Lt užstatą (b.l. 116) į teismo sąskaitą dėl ekspertizės apmokėjimo. Už ekspertizę teismas ekspertinei įstaigai pervedė 1506 Lt. Likusi suma 994 Lt (287,88 Eur), teismo sprendimui įsiteisėjus, grąžintina atsakovui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Tenkinti iš dalies ieškovo A. N. patikslintą ieškinį.

Priteisti iš atsakovo UAB „M“, į.k. 301629586, ieškovui A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 182,67 Eur turtinės žalos atlyginimui bei 290 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Iš atsakovo UAB „M“, į.k. (duomenys neskelbtini), priteisti valstybės naudai 22,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų bei 92 Eur žyminio mokesčio.

Grąžinti atsakovui UAB „M“ 287,88 Eur užstatą civilinėje byloje Nr. 2-5-948-15, kuris 2013-11-20 buvo įmokėtas į teismo sąskaitą dėl ekspertizės atlikimo užtikrinimo.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Edita Jusevičienė