Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarimo K. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2016 m. liepos 9 d. 20.10 val., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, Alytuje, Naujojoje gatvėje, vairavo savo automobilį „Ford Focus“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir šiais veiksmais padarė administracinės teisės pažeidimą, už kurį administracinė atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 126 straipsnio 5 dalyje.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. nutarimu K. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė 579 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.K. S. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje liudytojais neapklaustų asmenų parodymais, kaip kaltinimą patvirtinančiais įrodymais, ir tokiu būdu buvo pažeistas betarpiškumo principas bei jam nesuteikta galimybė realizuoti teisę užduoti šiems asmenims klausimus. K. S. išreiškė abejones ir dėl 2016 m. liepos 9 d. „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti“ akte Nr. 81 (toliau – aktas) konstatuotos galutinės išvados. Pažymi, kad aktą surašė dvi gydytojos – E. N. ir V. K.. Su pastarąja jis nėra bendravęs ir ji įrašus akte padarė jau po apelianto pasirašymo po gydytojos E. N. nustatytomis aplinkybėmis dėl jo galimo apsvaigimo. Abi šios gydytojos teismo posėdyje nebuvo apklaustos, todėl proceso šalims ir jų atstovams nebuvo suteikta galimybė užduoti joms klausimus.Be to, skundžiamą nutarimą priėmęs teismas pažeidė rungimosi ir nešališkumo principus. Tokį manymą apeliantas grindžia tuo, jog nutarime nurodyta pirminės apžiūros akto galutinė išvada, kad K. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau iš tiesų akte buvo konstatuotas ne jo apsvaigimo, o psichoaktyvių medžiagų vartojimo faktas, nenurodant, ar asmuo, iš kurio buvo paimtas šlapimo tyrimas, tuo metu buvo apsvaigęs. Todėl, K. S. daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas be jokio teisėto pagrindo veikė administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos naudai ir taip pažeidė nešališkumo principą. Apelianto nuomone, nors teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai A. A. ir K. S. nurodė, jog sustabdžius transporto priemonę, jos vairuotojas K. S. buvo neramus, nekoordinuotas, nerišliai kalbėjo, jo akys buvo akivaizdžiai pasikeitę, tačiau šiuos liudytojų parodymus paneigė akte užfiksuoti duomenys, jog apeliantas ėjo tiesiai, nesvyravo, jo kalba buvo rišli ir artikuliuota. Medicinos darbuotoja jokių apsvaigimo požymių nenustatė ir medicininiuose dokumentuose neužfiksavo. K. S. pažymi, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 1817/2016(01) taip pat nebuvo nustatytas jo apsvaigimo faktas. Liudytoja apklausta R. V., atlikusi jo biologinės terpės – šlapimo mėginio tyrimą, teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo rasti heroino skilimo produktai bei efedrinų grupės produktai. Nurodė, jog heroinas į kitas medžiagas suskyla po 24 valandų ir, apelianto nuomone, šie parodymai patvirtina, jog bent 24 valandas iki nutarime nurodyto pažeidimo padarymo, jis nevartojo heroino, kadangi, priešingu atveju, jo kraujyje būtų rastas būtent heroinas, o ne šios medžiagos skilimo produktai. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmestinas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas vidiniu įsitikinimu – įrodymais pagrįsta išvada, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog K. S. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublik?s Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), apsvaigimas – tai asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Taigi, asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Tam, kad nustatyti, jog buvo pavartota psichiką veikianti medžiaga ir ji sukėlė apsvaigimo būseną, atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs.K. S. neigė, jog automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tačiau medicininę apžiūrą atlikusios gydytojos E. N. ir V. K., kurios įvertino apelianto bendrą būklę, tame tarpe ir biologinės terpės – šlapimo tyrimo rezultatus, padarė išvadą, kad K. S. negalėjo vairuoti, kadangi nustatyta, jog jis vartojo psichoaktyvių medžiagų. Pažymėtina tai, kad apžiūros metu apeliantas su jį apžiūrėjusios gydytojos E. N. akte užfiksuotais duomenimis sutiko. Nors, kaip teisingai nurodoma K. S. skunde, jo sutikimas su išvada užfiksuotas dar pirminio sveikatos būklės įvertinimo metu, tai yra dar nesant biologinė terpės tyrimo rezultatų ir išvados, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad prie tiriamojo įrašo ranka nurodyta ir jo pasirašymo data, o savo poziciją dėl sutikimo/ nesutikimo su akte nurodyta išvada jis turėjo galimybę išreikšti ir vėliau teismo posėdžio metu, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie akte nurodytų duomenų ar išvados neteisingumą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina ir tai, kad Taisyklėse nurodyta, kas gali atlikti asmens medicininę apžiūrą. Tokią teisę turi specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turintys sveikatos priežiūros specialistai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą. Minėtose Taisyklėse nėra įsakmiai nurodyta, kad visą asmens apžiūrą atlikti ir aktą surašyti turi vienas specialistas, dargi atsižvelgiant ir į tai, kad biologinės terpės tyrimas tą pačią dieną kaip ir asmens apžiūra nėra atliekamas. Todėl aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog tyrimo rezultatus ir galutinę išvadą akte įrašius kitai (ne jo pirminę apžiūrą atlikusiai) gydytojai, aktas ir jame nurodyta galutinė išvada yra neteisėta. Juolab, kad tyrimo rezultatus ir gydytojos V. K. galutinę išvadą patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 1817/2016(01), kurioje nurodyta, kad K. S. šlapime rasta morfino, kodeino, 6-monoacetilmorfino, efedrino, pseudoefedrino, metkatinono, norpseudoefedrino ir norefedrino. Apelianto kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – vyr. patrulės A. A. tarnybinis pranešimas, taip pat jos ir vyr. patrulio D. S. apklausų metu užfiksuoti duomenys. Policijos pareigūnai teigė, kad buvo gautas pranešimas, jog automobilis važiavo pavojingai manevruodamas, keldamas pavojų sau ir kitiems. Sustabdžius automobilį, jiems kilo įtarimų dėl K. S. apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, akies vyzdžiai susiaurėję. Apeliantas ginčija tokius liudytojų parodymus, teigdamas, jog jie prieštarauja akte specialisto nustatytiems apžiūros ir psichikos vertinimo duomenims, jog jo kalba buvo rišli ir artikuliuota, o eisena tiesi. Tačiau tai, kad pažeidėjo kalba apžiūros pas gydytoją metu nebuvo sutrikusi, o eisena tiesi, nepaneigia to, kad vairuotojas buvo apsvaigęs, nes vertinama bendra asmens būklė, o apsvaigimo faktui konstatuoti nėra būtina nustatyti visų pakitusių asmens būklės požymių. Gydytojos kompetencija teismui abejonių nekelia, todėl netikėti minėta išvada, kurioje kategoriškai nustatyta, kad asmuo vairuoti negali, nėra pagrindo. Juolab, kad iš akte nurodytų duomenų taip pat matyti, jog tiriamasis atliekamos apžiūros metu Rombergo pozoje svyravo, jo judesiai buvo netikslūs, fiksuoti dismetrijos požymiai, nežymus vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimas, tiriamasis buvo sudirgęs, stebimas nepastovus horizontalus nistagmas, siauri vyzdžiai, lėtas mąstymas ir kt. Nors K. S. teigė, kad įvykio metu nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, gydėsi gydytojo paskirtais vaistais dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, tačiau pažymėtina, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog būtent nuo vartojamo vaisto „(duomenys neskelbtini)“ jis būtų apsvaigęs. Apelianto skunde nurodoma, jog teismo posėdžio metu apklausta R. V., parengusi specialisto išvadą, negalėjo paneigti, kad K. S. biologiniame tyrime nustatytos medžiagos galėjo būti skylančios „(duomenys neskelbtini)“ vaistų dalys, tačiau ji taip pat patvirtino, kad morfino, kodeino ir 6-monoacetilmorfino K. S. kraujyje galėjo atsirasti tik pavartojus heroino, o metkatinonas (efedronas) gaminamas namų sąlygomis iš vaistinių preparatų, taigi, akivaizdu, kad net ir be minėtų vaistų nuo priklausomybės opioidams apeliantas vartojo ir narkotinių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, kad 6-monoacetilmorfinas ir efedrinų grupės narkotinės medžiagos asmens, pavartojusio heroino ir efedronų (metkatinono), šlapime greitai skyla ir išsilaiko labai trumpai, vertinant specialistės parodymus, jog po 24 valandų nuo vartojimo 6-monoacetilmorfino šlapime neberandama, sprendžiama, jog K. S. narkotinių medžiagų – heroino, priešingai nei teigiama jo skunde, turėjo būti vartojęs ne vėliau kaip prieš 24 valandas. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog šie duomenys, o taip pat ir akte nurodomų tiriamojo apžiūros metu ir psichikos būsenos vertinimo metu nustatytų požymių visuma pagrįstai buvo įvertinta kaip narkotinės medžiagos vartojimo ir apsvaigimo požymis. Nors akte daroma išvada tik dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, tačiau ji savo esme nepaneigia aukščiau nustatytų aplinkybių dėl apsvaigimo fakto, kuris apylinkės teismo teisėjo pagrįstai motyvuotas remiantis įrodymų visuma. Nepagrįstas ir apelianto skundo teiginys, jog tikslesniam jo apsvaigimui nustatyti turėjo būti atliekamas ne tik šlapimo, bet ir kraujo tyrimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad siekiant nustatyti, ar K. S. vartojo narkotikus ar psichotropines medžiagas, buvo paimtas ir ištirtas jo šlapimas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendrosios asmens būklės įvertinimo metodikos 10 punkte nurodyta, kad psichiką veikiančių (narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų) medžiagų nustatymui paimama tiriamoji medžiaga, t. y. kraujas ir/ar šlapimas. Siekiant nustatyti, ar asmuo vartojo narkotines medžiagas būtina paimti šlapimo. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad šlapimo tyrimo rezultatams patvirtinti nebuvo atliekamas kraujo tyrimas, yra atmestinas.Be to, skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje liudytojais neapklaustų asmenų parodymais, kaip kaltinimą patvirtinančiais įrodymais. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie išvados, jog K. S. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tokią savo išvadą papildomai grindė, pasiremdamas tuo, jog pašaliniai asmenys pranešė apie tai, kad asmuo vairavo transporto priemonę, galimai būdamas apsvaigęs. Nors apeliantas teigia, kad teismas, remdamasis šiais duomenimis, pažeidė betarpiškumo principą, jų tiesiogiai neapklausęs teismo posėdyje, tačiau akivaizdu, jog jo apsvaigimas buvo nustatinėjamas ne šių asmenų, bet liudytojais apklaustų pareigūnų, specialistės parodymais ir rašytine bylos medžiaga, o pranešimo apie įvykį informacija buvo pasiremta tik kaip patvirtinančia medžiaga, neanalizuojant ir nevertinant pranešimų turinio. Todėl apelianto argumentas dėl minėto betarpiškumo principo pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas. Aptartųjų duomenų visuma paneigia apelianto versiją, kad jis narkotines medžiagas buvo vartojęs prieš kelias dienas, o įvykio dieną nebuvo apsvaigęs. Tokie K. S. argumentai laikytini bandymu išvengti atsakomybės, kadangi išanalizuoti duomenys patvirtina, kad jis įvykio dieną buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad byloje teisingai nustatyta, jog K. S. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį. Todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarimą nepakeistą ir K. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.