Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-14 · Byla Nr. N-62-667-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-14
Bylos Nr.
N-62-667-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Roma Sabina Alimienė
Kategorijos
  • 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-667/2010Procesinio sprendimo kategorija 41.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutarimo G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus tyrėjas 2009 m. vasario 21 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. B. (b. l. 1-2) už tai, kad jis, 2009 m. sausio 20 d., nenustatytu laiku, Kupiškio rajono Alizavos seniūnijos Zasinyčių miško 218 kvartale įvykdė smulkų svetimo turto – 2 m³ malkinės medienos – pagrobimą už 114 (vieno šimto keturiolikos) litų sumą. Šiais veiksmais G. B. padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnyje.

II.

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 25 d. nutarime patikslinęs, kad smulki svetimo turto vagystė buvo įvykdyta 2009 m. sausio 15-19 dienomis, pripažino G. B. kaltu padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir, įvertinęs veikos pobūdį, G. B. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skyrė šio straipsnio sankcijoje numatytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkį – 500 (penkių šimtų) litų baudą. Taip pat teismas įpareigojo G. B. per du mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti VĮ Kupiškio miškų urėdijai 114 (vieno šimto keturiolikos) litų turtinį nuostolį.

G. B. savo kaltės teisme nepripažino. Paaiškino, kad nei jis, nei jo šeimos nariai, medienos nevogė. Miškų urėdijos darbuotojai nepateikė jokių įrodymų, kad mediena, esanti jo sodyboje, yra iš Zasinyčių miško 218 kvartalo. Girininkijos darbuotojai nesurinko konkrečių įrodymų dėl medienos vagystės, nepateikė dokumentų, kad 2009 m. sausio 1 d. mediena buvo inventorizuota ir nustatytas jos trūkumas. G. B. šeima šalia sodybos turi apie 10 ha nuosavos žemės, kurios dalį sudaro miškas. Sanitarinis šio miško kirtimas atliktas prieš 5-6 metus. Jo metu buvo kertama malkinė mediena ir kraunama sodyboje. Taip pat administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jam nuosavybės teise priklausančiame miške prisirenka sausuolių ir krituolių, medienos yra davusi ir seniūnija. Vaškinės kreidutės žyma ant rąsto, jo nuomone, nieko nereiškia. Tokią žymą galėjo padaryti jo dukra. Tarp malkų rastas kleimuotas pagalys irgi nepatvirtina, jog malkos yra iš urėdijos. Tokį pagalį, iškritusį iš mašinos, vežančios medieną, G. B. galėjo rasti ant kelio. Be to, prieš metus miške sukrautos urėdijos malkos buvo šlapios, todėl vargu ar jų žymėjimai galėjo išlikti. Iš G. B. sodybos policijos pareigūnai ir miškininkai kaip įrodymus paėmė sausas malkų pliauskas. Tai irgi liudija, kad malkos ne iš Alizavos girininkijos sandėlio. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymėjo, kad su kieme esančiomis senomis rogutėmis važinėjasi jo dukra, todėl aplink pilna vėžių.

Teismas, įvertinęs G. B. paaiškinimus, konstatavo, kad G. B. kaltė yra visiškai įrodyta. Kupiškio miškų urėdijos atstovas V. S. paaiškino, kad iš apskaitos dokumentų matyti, jog 94,57 m³ malkinės medienos Alizavos girininkijos medienos sandėlyje, esančiame Zasinyčių miško 218 kvartale, buvo sukrauta 2008 metų birželio mėnesį. Šios medienos realizacija nebuvo vykdoma. 2009 m. sausio 20 d. užfiksuotas medienos dingimo faktas. Mediena pastebėta (duomenys neskelbtini) sodyboje, esančioje netoli nuo jos sandėliavimo vietos. Patekti į šią teritoriją buvo sunku, nes joje lakstė palaidi šunys. Iš Kupiškio aplinkos apsaugos agentūroje buvo sužinota, kad leidimo kirsti mišką (duomenys neskelbtini) neturėjo.

Liudytojas A. S. parodė, kad jis aiškinosi medienos dingimo įvykį – Alizavos seniūnijoje apžiūrėjo malkinės medienos sandėliavimo vietą, kurioje sukrauti 3 m ilgio rastai. Sandėliavimo vietoje matėsi tuštumos, kai kurie rastai buvo paimti ne visi, o tik nupjauta jų dalis. Prie sandėlio matėsi rogučių vėžės. Tirdamas įvykį, liudytojas nuvyko į (duomenys neskelbtini) sodybą, kurioje miškininkai pagal bendruosius požymius atpažino pavogtą medieną. Miškininkai parodė ant (duomenys neskelbtini) sodyboje esančių malkų atžymas, kurias palieka medžio pjovėjai. Miškininkas R. B. taip pat atpažino savo kleimu pažymėtą malką. (duomenys neskelbtini) sodyboje buvo ir rogutės, kuriomis galėjo būti gabenami supjauti rąstai. Sandėliuojamos medienos vietą bei (duomenys neskelbtini) sodyboje šviežiai sukrautas malkas jis nufotografavo.

Liudytojas R. B. parodė, kad dirba Alizavos girininkijoje. 2009 m. sausio 20 d. nuvykęs į medienos sandėlį, esantį netoli (duomenys neskelbtini) sodybos, pamatė, kad sandėliuojamos malkinės medienos kai kurie rastai šviežiai nupjauti, trūksta 2 m³ juodalksnių ir drebulių. Sandėliuojant malkinę medieną per klaidą tarp jos buvo įdėtas vienas ąžuolinis rąstas, kurio dalis irgi buvo šviežiai nupjauta. Prie sandėliuojamos malkinės medienos buvo likusios rogučių vėžės. Ieškodamas dingusio turto, (duomenys neskelbtini) sodybos pašiūrėje jis pastebėjo sukrautas šviežiai supjautas ir suskaldytas malkas, kurių anksčiau ten nebuvo. Prie malkų stovėjo rogutės. (duomenys neskelbtini) sodyba nuo sandėliuojamos malkinės medienos yra maždaug 150 m atstumu. Sodyboje šviežiai supjautos ir sukrautos malkos buvo tokios pačios rūšies, kaip ir dingusios iš sandėlio, tarp jų matėsi kelios ąžuolinės kaladės, greta buvo ir šviežių pjuvenų. Su policijos pareigūnu apžiūrėdamas (duomenys neskelbtini) sodyboje sukrautas malkas, liudytojas pastebėjo pjovėjų mėlyna kreida paliktas žymes bei atpažino savo kleimo 05/15 likučius. Sandėliavimo vietoje malkinę medieną jis matė 2009 m. sausio 14 d., todėl darė prielaidą, kad vagystė galėjo būti įvykdyta iš šeštadienio į sekmadienį, t. y. iš sausio 18 d. į 19 d. Vėliau policijos pareigūnas V. S. iš (duomenys neskelbtini) sodybos paėmė keletą pliauskų su miško pjovėjų ir kleimo žymomis. Kleimu 05/15 naudojasi tik R. B., niekas kitas tokio kleimo neturi. Minėtas kleimas ant malkų galėjo būti tuo atveju, jei žmogus būtų jas įsigijęs iš girininkijos, tačiau malkinės medienos iš Zasinyčių kvartalo realizacija nebuvo vykdoma. Byloje esančioje foto lentelėje Nr. 2 (b. l. 23) matosi kleimas ant juodalksnio malkinės medienos. Mediena džiūsta nevienodai, rąstų galai džiūsta greičiau. Foto lentelėse užfiksuota mediena su atžymomis yra nupjauti rąstų galai, kurie yra daugiau išdžiūvę nei mediena rąsto viduryje.

Liudytojas T. B., Alizavos girininkijos girininkas, parodė, kad R. B. jam pranešė apie iš Zasinyčių sandėlio pavogtą malkinę medieną ir pasakė, kad šią medieną surado pas I. B.. Atvykus prie medienos sandėlio matėsi rogučių vėžės link I. B. sodybos. Jie abu atvyko pas I. B., kurios kieme buvo neseniai supjautos ir suskaldytos malkos, šalia buvo pribirusių šviežių pjuvenų, greta malkų stovėjo ir rogutės. Tai, kad mediena yra iš girininkijos sandėlio, patvirtino ant jos esančios pjovėjų žymos, padarytos mėlyna kreida. Be to, matėsi R. B. tarnybinio kleimo numerio likučiai. I. B. nurodė nieko nežinanti apie medienos atsiradimo aplinkybes, kadangi sausio mėnesį gydėsi ligoninėje. Apžiūrėti medienos sodybos šeimininkė neleido, liepė šiuo klausimu kalbėtis su jos vyru G. B.. Teismo posėdyje T. B. pabrėžė, jog per 7 jo darbo girininkijoje metus (duomenys neskelbtini) nėra nė karto pirkę malkinės medienos, seniūnija į girininkiją taip pat nebuvo kreipusis.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pranešime apie medienos vagystę (b. l. 3) nurodyta, jog pavogta 2 m³ malkinės medienos, kurios vertė 114,00 Lt; 2009 m. sausio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl medienos vagystės (b. l. 5, 6), nurodyta, kad 2009 m. sausio 20 d. sandėlyje, esančiame Ząsinyčių miško kv. Nr. 218, atlikus matavimus nustatytas 2 m³ juodalksnio ir drebulės malkinės medienos trūkumas, ši mediena vėliau aptikta netoli esančioje Patrakės kaimo sodyboje, kurios gyventojai medienos atsiradimo aplinkybių negalėjo nurodyti. Medienos vagystės iš sandėlio, esančio Zasinyčių miško 218 kvartale, faktą ir šios medienos buvimo vietą (duomenys neskelbtini) sodyboje, 2009 m. sausio 21 d. I. B. atsisakymą paaiškinti medienos atsiradimo sodyboje aplinkybes, Kupiškio rajono apylinkės teismo vertinimu, patvirtina Kupiškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. S. tarnybiniai pranešimai ir foto lentelės (b. l. 7-12), 2009 m. vasario 18 d. paėmimo protokolas, kuriuo paimtos 4 malkų pliauskos: trys su mėlynais brūkšniais, viena su įspaudu 05/15, šių daiktinių įrodymų foto lentelės ir Kupiškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus tyrėjų J. S. ir V. S. tarnybiniai pranešimai (b. l. 22-25). VĮ Kupiškio miškų urėdijos atstovo paaiškinimai, 2009 m. kovo 18 d. rašto “Dėl dingusios medienos” ir apvaliosios medienos priėmimo kortelės (b. l. 40, 41) duomenys, kad iš sandėlio, esančio Zasinyčių miško 218 kvartale, nuo 2008 m. birželio mėnesio malkinė mediena nebuvo realizuota, paneigia G. B. nurodytą aplinkybę, kad rąstą su žyma 05/15 jis rado ant kelio. Liudytojo T. B. parodymai, kad girininkija seniūnijos iniciatyva gyventojų malkine mediena neaprūpino, paneigia G. B. teiginius neva dalį medienos jis gavo iš seniūnijos. Atmesti ir G. B. argumentai, kad byloje nėra pateikta medienos trūkumą patvirtinančių įrodymų. Medienos vagystės faktą patvirtina liudytojų R. B., T. B. ir A. S. paaiškinimai ir parodymai, VĮ Kupiškio miškų urėdijos pateikti rašytiniai dokumentai bei foto lentelės (b. l. 8, 9).

Teismas pažymėjo, kad G. B. pirminiai parodymai dėl malkų atsiradimo sodyboje ir teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai yra prieštaringi. Apklausiamas policijos pareigūnų jis teigė, kad malkas su sūnumi supjovė ir sukrovė 2008 m. pavasarį ir rudenį, ir kad šios malkos yra iš asmeninio miško, tą patį aiškino ir jo sūnus T. B. (b. l. 18, 19). Tuo tarpu teismo posėdyje G. B. nurodė, kad minėtos malkos kirstos prieš 5-6 metus. G. B. žmonos I. B. paaiškinimai, kad ji negali nurodyti malkų paruošimo bei atsiradimo sodyboje aplinkybių, nes ūkiniais reikalais nesidomi (b. l. 20), prieštarauja G. B. ir T. B. paaiškinimams apie tai, kad malkos, prie kurių yra šviežios pjuvenos, jų sodyboje guli pakankamai ilgą laiką. Aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini) sodyboje policijos pareigūnų ir girininkijos darbuotojų aptiktos malkos buvo paruoštos kurui praėjusių metų pavasarį ir rudenį, ar prieš keletą metų, teismo vidiniu įsitikinimu, paneigia ne tik šalia sukrautų malkų esančios šviežios pjuvenos, bet ir liudytojų R. B. bei T. B. parodymai, kad jiems nėra žinoma, jog G. B. ar jo šeimos nariai būtų kirtę mišką girininkijos plotuose.

III.

Apeliaciniu skundu G. B. prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti (b. l. 57-58). Apeliantas paaiškino, kad ginčo mediena buvo rasta keturių asmenų gyvenamoje sodyboje, todėl bet kuris iš jų realiai galėjo atlikti teisei priešingus veiksmus. G. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn tik todėl, kad pagrobtas turtas buvo jo šeimos sodyboje, nors pats pagrobimo mechanizmas (veika) ir pažeidimą padaręs asmuo (subjektas), nenustatyti. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija nesurinko pakankamai G. B. kaltės įrodymų. Teismas jį nubaudė remdamasis prielaidomis, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyręs bylos aplinkybių viseto. Skunde pažymima, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gaunamos pajamos nėra didelės, jo sutuoktinė neįgali, šeima augina vaiką. Todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (ATPK 30¹ str.), bauda mažintina.

Atsiliepimas

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariatas atsiliepime prašo G. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o nstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

G. B. administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 50 straipsnį, kuris (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija) numato, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo 300 iki 700 litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.

Apeliantas neigia padaręs šį administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Kupiškio rajono apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė liudytojus (b. l. 36-37, 46-51), kurių parodymais, išanalizuotais kitų byloje esančių įrodymų kontekste, paneigtos apelianto teikiamos įvykio versijos. Duomenų, kad liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ar dėl kokių kitų priežasčių siekia apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra. Faktas, jog mediena su urėdijos specialiais žymėjimo ženklais buvo aptikta būtent G. B. priklausančioje sodyboje, nustatytas neginčytinai. To neneigia ir pats apeliantas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, kad medienos rąstų vagystę fiziškai galėjo įvykdyti trisdešimt procentų darbinga jo žmona ar mažametė dukra, yra nelogiški. T. B. ginčo laikotarpiu buvo išvykęs į Kupiškio miestą, todėl pagrindo jį įtarti irgi nėra.

Teisėjų kolegija vertina, kad pripažindamas G. B. kaltu pagal ATPK 50 straipsnį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei priėmė faktines aplinkybes atitinkantį sprendimą. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenaikintinas.

ATPK 30 straipsnis nustato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. Pagal ATPK 30² straipsnį, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Nagrinėjamu atveju nesant G. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, apeliantui teisingai parinktas ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos minimumo ir maksimumo vidurkis – 500 (penkių šimtų) litų bauda. Duomenų, kad ši nuobauda būtų akivaizdžiai per griežta, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

G. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas