Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Leono Jachimavičiaus ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-156-652/2016 pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui V. B. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo V. B. tik tas paslaugas, kurios būtinos namo išlaikymui ir ½ dalį jos vienos sumokėtos paskolos bendrai 2 789,29 eurus nuostolių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės paaiškinimu, jos buvęs sutuoktinis atsakovas nuo 2014 metų kovo mėnesio liko vienas gyventi jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybėje, ir gyveno ten iki 2014 metų spalio mėnesio. Už minėtą laikotarpį atsakovas nemokėjo už namą komunalinių mokesčių bei pagal 2007 m. rugsėjo 17 d. ,,Citadele“ ir N. R., V. B. kreditavimo sutartį nevykdė pareigos grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas. Nuo 2014 metų spalio mėnesio name gyvena ieškovė, tad iš asmeninių pinigų, padengė dalį paskolos. Ieškovė atsakovo individualios įmonės buhalterijos netvarkė, kreditine kortele nesinaudojo.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko nurodęs, kad laikotarpiu nuo 2014 metų kovo mėnesio iki 2014 metų spalio mėnesio jis gyveno vienas abiem priklausančiame gyvenamajame name, tačiau savaitgaliais atvažiuodavo ieškovė su dukromis ir jos naudojosi visais komunaliniais patarnavimais. Iki 2014 metų liepos mėnesio su atsakovu kartu gyveno dukra S. B.. Todėl atsakovas mano, kad už tą laikotarpį mokesčius už komunalines paslaugas reikia dalinti per pusę. Iki 2014 metų gegužės mėnesio ieškovė tvarkė įmonės buhalteriją, naudojosi kreditine kortele, todėl už minėtas paslaugas sumokėjo iš bendrų pinigų. Atsakovas teigė, kad 2007 metais paimtos paskolos dalį, t. y. 30 000 litų, pardavęs kotedžą, jis padengė iš asmeninių lėšų, todėl neprivalo atlyginti ieškovei ½ jos sumokėtų lėšų paskolos dengimui.

3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškovės N. R. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo patenkino, 2015 m. lapkričio 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Preliminariu sprendimu teismas priteisė ieškovei 2 789,29 Eur nuostolių, 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. lapkričio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 42 Eur žyminio mokesčio ir 150 Eur advokato išlaidų. 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu priteisė ieškovei N. R. 120 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 3,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

4.Teismas nustatė, kad šalys bendrosios nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybėje .Iš pateiktos kreditavimo sutarties teismas nustatė, kad šalys 2007 m. rugsėjo 17 d. su AB Parex banku (AB ,,Citadele“ bankas) sudarė kreditavimo sutartį Nr. BS/006/117, kurios pagrindu abu įgijo prievolinius įsipareigojimus.

Teismas nustatė, kad ieškovė, šalims pradėjus gyventi atskirai nuo 2014 metų kovo mėnesio, ir toliau pagal paskolos grąžinimo grafiką grąžino aukščiau nurodytą gautą kreditą, mokėjo už gyvenamojo namo komunalinius mokesčius, ryšio paslaugas ir kitus su namo išlaikymu susijusius mokesčius iki 2015 metų lapkričio mėnesio. Šalių paaiškinimu teismas nustatė, kad nuolat nuo 2014 metų kovo mėnesio iki 2014 metų spalio mėnesio gyvenamajame name gyveno tik atsakovas V. B., o savaitgaliais atvykdavo ieškovė N. R. su dukra, taip pat tai, kad iki 2014 metų liepos mėnesio su atsakovu gyveno šalių dukra S. B., o nuo 2014 metų spalio mėnesio gyvenamajame name apsigyveno ieškovė su vaikais. Teismas akcentavo, kad minėtu laikotarpiu santuoka tarp šalių nebuvo nutraukta, o turtas nepadalintas iki šiol. Teismas manė, kad įrodyta, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2014 metų vasario mėnesio iki 2015 metų lapkričio mėnesio sumokėjo 4065, 90 eurus dalinio kredito ir palūkanų kreditoriui AB ,,Citadele“ bankui ir 672,42 eurus gyvenamojo namo išlaikymui ir teikiamoms paslaugoms atlyginti. Teismo vertinimu atsakovas ieškovės sumokėtų sumų dydžio neginčijo, tačiau nurodė, kad jis anksčiau yra sumažinęs paskolą, padengdamas ją asmeninėmis lėšomis, pripažino, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu už suteiktas komunalines paslaugas gyvenamajame name, kitų mokėjimų namo išlaikymui nemokėjo. Ieškovės teigimu, ji paskolos dengimui, namų ūkio išlaikymui naudojo asmenines lėšas. Taip pat teismas nustatė, kad šalys, gyvendamos santuokoje turėjo ir asmeninių lėšų, kad šalys viena kitai pervesdavo nemažas pinigų sumas, kad galimai paskola buvo dengiama ir asmeninėmis šalių lėšomis.

5. Teismas, tenkino ieškovės ieškinį, nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad šalių turto dalys nenustatytos, prievolės nepaskirstytos, vadovaujamasi prezumpcija, kad bendraturčių bendro turto dalys yra lygios, o šalys kartu nebegyvena nuo 2014 metų kovo mėnesio, todėl šalys vienodai turi prisidėti prie bendro turto išlaikymo. Nustačius, kad už laikotarpį nuo 2014 metų vasario mėnesio iki 2014 metų lapkričio mėnesio ieškovė viena mokėjo namo išlaikymo išlaidas ir vykdė prievolę bankui, ½ jos patirtų išlaidų priteistina iš atsakovo (CK 3.94 str. 4 d., 3., 4.76 str., 4.86 str.).

Teismas priteisė iš atsakovo ieškovės bylinėjimosi išlaidas bei išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, žyminiu mokesčiu valstybės naudai (CPK 88 str.1 d. 3 p., 93 str. 1 d.), tačiau nepriteisė ieškovės turėtų 120 eurų bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą skundžia atsakovas V. B.. Atsakovas prašė skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, ieškovės ieškinį atmesti, iš ieškovės priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apelianto manymu skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, nes priimtas neteisingai įvertinus bylos aplinkybes bei surinktus įrodymus, netinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 330 str.). Teismas neatskleidė bylos esmės.

6.1. Nesant sudaryto šalių turto balanso, nenustačius visų šalių skolų, kitų kreditinių įsipareigojimų, neparinkus turto ir įsipareigojimų padalijimo būdo, negali būti teisingas ir pagrįstas priimtas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimas ir 2015 m. lapkričio 24 d. preliminarus sprendimas dėl nuostolių atlyginimo, nes juose padarytos išvados nuodugniai neįvertinus bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų.

6.2. Teismas atsakovo atsikirtimų į ieškinio reikalavimus, patvirtinančių byloje pateiktus įrodymus, netyrė, neanalizavo ir neįvertino, o tuo pačiu netyrė ir neįvertino reikšmingų teisingam bylos išsprendimui faktinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, todėl padarė nepagrįstas išvadas, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir priėmė neteisėtą sprendimą.

6.3. Teismas neteisingai skundžiamame teismo sprendime nurodė, kad atsakovas V. B., neginčijo ieškovės sumokėtų sumų dydžio, priešingai, atsakovas aiškino, jog nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. spalio mėn. ginčo šalių gyvenamajame name Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) gyveno ne vien tik atsakovas, bet ir ginčo šalių dukra S. B., kuri lankė K. mokyklą, savaitgaliais grįždavo ir gyvendavo ieškovė N. R. su kita dukra M. B., tą pažymi ir teismas savo sprendime. Namuose ieškovė skalbdavosi rūbus, maudydavosi ir naudojosi kitomis paslaugomis, todėl už šio laikotarpio paslaugas turėtų mokėti abi ginčo šalys lygiomis dalimis, o ne vienas atsakovas, kaip prašo ieškovė. Todėl teismas nepagrįstai už minėto laikotarpio paslaugas 420,13 Eur išlaidas priteisė mokėti vienam atsakovui.

6.4. Atsakovas ginčijo 183,76 Eur ieškovės prašomą priteisti sumą, kurią ji sumokėjusi už akmens anglį gyvenamojo namo apšildymui UAB „Makveža“. Iš 2014 m. lapkričio 30 d. UAB „Makveža“ sąskaitos ir kasos čekio kopijos negalima identifikuoti, kad būtent ieškovė pirko akmens anglis ir už jas mokėjo. Anglių buvo pakankamai likę nuo ankstesnio šildymo sezono ir būtų visiškai pakakę. Ieškovė 2014 m. lapkričio mėn. pardavė šaligatvio plyteles apie 20 kv. m. savo tėvui V. R. ir nupirko anglį už lėšas, gautas pardavus ginčo šalims priklausantį santuokinį turtą, todėl ji negalinti reikalauti, kad atsakovas antrą kartą apmokėtų už tas pačias akmens anglis 183,76 Eur, ši suma turėjo būti išbraukti iš ieškovės nurodytų patirtų nuostolių.

6.5. 2008 m. rugsėjo 15 d. atsakovas asmeninėmis lėšomis, kurias atsakovas gavo iš draugės A. V., grąžino 30 000 Lt kredito sumą bankui, tai taip pat pripažino ieškove. Dėl šių aplinkybių atsakovas prašė teismo ½ dalį ieškovės sumokėto 4 065,90 Eur kredito ir palūkanų AB „Citadele“ bankui, t. y. 2 032,95 Eur išskaityti iš atsakovo asmeninėmis lėšomis padengto kredito 30 000 Lt sumos.

6.6. Po to 2014 m. balandžio 30 d. ieškovė N. R. iš banke esančios savo einamosios sąskaitos pasiėmė 11 000 Lt, o 2014 m. gegužės 6 d. pasiėmė dar 2 000 Lt, t. y. per savaitę laiko ieškovė iš einamosios sąskaitos pasiėmė l3 000 Lt (3 765 Eur). Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atsakovui priklauso 6 500 Lt (1 882,50 Eur), tačiau lėšomis ieškovė N. R. pasinaudojo viena. Šių lėšų, kuriomis pasinaudojo viena ieškovė, pakanka su bendro turto išlaikymu susijusiems mokesčiams bei bendro turto išlaikymo išlaidoms padengti. Dar kartą ieškovei reikalauti tokias išlaidas padengti, o teismui iš atsakovo jas priteisti nėra įstatyminio pagrindo.

7. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė ieškovė N. R., ieškovė prašė skundžiamų teismo sprendimų nekeisti, atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

7.1. Santuokoje įgyto turto ir bendrų kreditorinių įsipareigojimų vykdymo klausimai po santuokos nutraukimo nieko bendro su kilusiu ginču ir aukščiau paminėtais priimtais teismo sprendimais neturi. Šiuo ieškovės ieškiniu ir priimtais teismo atsakovo ginčijamais sprendimais atsakovo turtiniai interesai nėra pažeisti, teismui patenkinus ieškovės reikalavimą, atsakovo V. B. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nesumažėjo.

7.2. Atsakovas buvo pakeitęs gyvenamojo namo spynas ir ieškovė fiziškai negalėjo patekti į gyvenamojo namo patalpas neturėjo jokių galimybių. atsakovo teiginiai, kad atsakovui gyvenant gyvenamajame name, ieškovė laikotarpiu nuo 2014 m. vasario iki 2014 m. spalio mėnesio ten dažnai lankėsi, epizodiškai gyveno, skalbėsi ir naudojosi kitomis paslaugomis yra nepagrįsti.

7.3. Atsakovas nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų, kad anglių buvo likę užtektinai nuo praėjusio šildymo sezono ir jokio poreikio juos pirkti nebuvo, tai tik atsakovo gynybos pozicija, nes atsakovas apskritai neigia viską šioje byloje. Atsakovas byloje nepateikė jokių duomenų, kad jis yra pareiškęs reikalavimą santuokos nutraukimo byloje dėl šaligatvio plytelių įtraukimą į dalintino turto sąrašą, o jų fiziškai neesant, nėra pateikęs jokio reikalavimo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Be to, tokie reikalavimai nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, ir atsakovas dėl neva jo pažeistų teisių gynimo turi alternatyvius būdus, pareiškiant savarankiškus reikalavimus jo pažeistoms teisėms apginti.

7.4. Atsakovo pateikti dokumentai dėl turto pasidalijimo su buvusia drauge A. V., šioje byloje neturi jokios reikšmės. Šioje byloje nagrinėjami prievoliniai teisiniai santykiai susiklostę tarp ieškovės ir atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Kasacinio teismo išaiškinta, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio skundo ribas paprastai nustato teisiniai ir faktiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, nes priimtas netinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 330 str.). Tai sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti.

9. Teismas nustatė, kad šalys bendrosios nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytaus rajono savivaldybėje. Iš pateiktos kreditavimo sutarties teismas nustatė, kad šalys 2007 m. rugsėjo 17 d. su AB Parex banku (AB ,,Citadele“ bankas) sudarė kreditavimo sutartį Nr. BS/006/117, kurios pagrindu abu įgijo prievolinius įsipareigojimus.

10. Teismas nustatė, kad ieškovė, šalims pradėjus gyventi atskirai nuo 2014 metų kovo mėnesio, ir toliau pagal paskolos grąžinimo grafiką mokėjo gautą iš banko kreditą ir už gyvenamojo namo komunalinius mokesčius, ryšio paslaugas ir kitus su namo išlaikymu susijusius mokesčius iki 2015 metų lapkričio mėnesio. Teismas nustatė, kad ginčo šalių turtas nepadalintas iki šiol. Teismas sprendė, kad iškovė įrodė, jog laikotarpiu nuo 2014 metų vasario mėnesio iki 2015 metų lapkričio mėnesio sumokėjo 4 065, 90 eurus dalinio kredito ir palūkanų kreditoriui AB ,,Citadele“ bankui ir 672,42 eurus gyvenamojo namo išlaikymui ir teikiamoms paslaugoms atlyginti. Ieškovės teigimu, ji paskolos dengimui, namų ūkio išlaikymui naudojo asmenines lėšas. Teismas tenkindamas ieškovės reikalavimus vadovavosi prezumpcija, kad bendraturčių bendro turto dalys yra lygios, o šalys kartu nebegyvena nuo 2014 metų kovo mėnesio, todėl šalys vienodai turi prisidėti prie bendro turto išlaikymo (CK 3.94 str. 4 d., 3., 4.76 str., 4.86 str.). Tačiau su šia teismo išvada sutikti negalima, nes, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, šalių turtas nėra padalintas. Be to, kiekviena iš ginčo šalių byloje įrodinėja, kad išlaidas šeimos turtui išlaikyti darė iš asmeninės nuosavybės teise turimo turto.

11. CK 4.76 straipsnyje reglamentuojamos bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant; nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms; jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai bendrame turte – bute ar kitoje gyvenamojoje patalpoje – gyvena sutuoktiniai, jų prievolės išlaikant bendrą turtą yra specifinės, nes tokia gyvenamoji patalpa, kurioje gyvena šeima, yra šeimos turtas (CK 3.84 straipsnio 2 dalis) ir išlaidas jai išlaikyti privalo teikti abu sutuoktiniai kaip šeima. Tuo atveju, kai tarp šeimos narių kyla nesutarimų dėl išlaidų tokiam turtui išlaikyti paskirstymo tarp sutuoktinių santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byloje, šis ginčas sprendžiamas ne CK 4.76 straipsnio pagrindu, o CK trečios knygos Šeimos teisė nuostatomis, reglamentuojančiomis santuokinio turto padalijimą.

12. Kaip nustatyta anksčiau, ieškovė kreipėsi į teismą dėl ginčo šalių bendram turtui išlaikyti skirtų lėšų priteisimo iš atsakovo. Teismo neišnagrinėtoje civilinėje byloje dėl santuokinio turto padalinimo ieškovė prašė padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą, pripažinti visus sutartinius įsipareigojimus, kylančius iš 2007 m. rugsėjo 17 d. kreditavimo sutarties Nr. BS/006/117, sudarytos tarp AB „Citadele“ bankas ir ieškovės su atsakovu, ieškovės asmeninėmis prievolėmis, priteisti ieškovei iš atsakovo 30 882,50 Eur kompensaciją už turto vertės skirtumą. Atsakovas prašė padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą, nustatyti naudojimosi turtu tvarkas pagal atsakovo pateiktus UAB „Pasoda“ 2015 m. birželio 22 d. ir UAB „Kaliforma“ 2015 m. paruoštus naudojimosi tvarkos planus, įpareigoti ieškovę ir atsakovą mokėti AB „Citadele“ bankui 2007 m. rugsėjo 17 d. kreditavimo sutartimi suteiktą kreditą gyvenamojo namo statybai, atsakovui priteisti įgytus iki santuokos asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus, 500 Eur piniginę kompensaciją už parduotą automobilį. Todėl ieškovės reikalavimai dėl išlaidų turto išlaikymui nagrinėtini civilinėje byloje dėl sutuoktinių turto padalijimo, o ne atskiroje civilinėje byloje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl civilinių bylų Nr. 2-153-652/2016 (dėl išlaidų šeimos turtui išlaikyti priteisimo) ir Nr. 2-15-835/2016 (dėl santuokinio turto padalinimo) sujungimo (CPK 136 str.), dėl to suklydo priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti.

13. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

14. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl civilinių bylų sujungimo, kad ieškovės ieškinio reikalavimai turi būti išnagrinėti turto padalinimo byloje, teisėjų kolegija tenkina dalį atsakovo V. B. apeliacinio skundo, panaikina skundžiamą teismo sprendimą, civilinę bylą grąžina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str.1 d., 330 str., 326 str. 4 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.