Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl pavardės pakeitimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvada teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo pavardė „(duomenys neskelbtini)“ yra originalios lenkiškos pavardės „(duomenys neskelbtini)“ sulietuvintas (sugramatintas) variantas. Gimimo liudijime pavardė yra „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjo šeima visuomet siedavo save su pavarde „(duomenys neskelbtini)“, laikydami, kad „(duomenys neskelbtini)“ rašyba neatitinka originalios pavardės. Paaiškino, jog viskas prasidėjo nuo sovietmečio laikų, kai dauguma oficialių dokumentų sudaromi rusų kalba. Raidė „j“ pavardėje pakeista į ją atitinkančią rusų alfabeto raidę „?“, kuri pilnai atitinka lenkišką „j“. Atgavus nepriklausomybę dokumentus pradėjo rašyti pagal lietuvių kalbos taisykles, raidė „j“ prieš priebalsę keičiant į „i“, todėl tokiu būdu pavardė „(duomenys neskelbtini)“ virto „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjo manymu, būtų teisinga grąžinti pavardę į jos originalią formą, t. y. kokią turėjo jo protėviai. Tai svarbu tiek istorine, tiek kultūrine bei etnine prasme. Pareiškėjas nurodė, kad yra lenkų tautybės, puoselėjantis lenkų tautos tradicijas, kultūrą bei kalbą, aktyviai dalyvaujantis lenkų bendruomenės gyvenime. Pareiškėjui svarbu, kad jo šeimos pavardė ne tik atgautų originalią formą „(duomenys neskelbtini)“, kurią turėjo jo protėviai ir šiuo metu turi visi jo giminaičiai Lenkijoje, bet ir kurią jis norėtų suteikti ateinančioms šeimos kartoms.

Pareiškėjas rado archyvinių duomenų, kad jo proseneliai turėjo pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2020 m. gegužės 15 d. pažymoje Nr. (P1-2948)P2-4876 yra nurodoma, kad 1938 m. rugsėjo 17 d. susituokė R. S., L. (R. S., L. – dokumente) sūnus ir S. S., A. (S. S., A. – dokumente) duktė. Kitoje Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2020 m. gegužės 15 d. pažymoje Nr. (P1-2948)P2-4878 konstatavo, kad 1939 m. liepos 16 d. pakrikštytas R. (R.) ir S. (S.) iki santuokos S. (S.) S. (S.) sūnus H. (H.), gimęs 1939 m. liepos 9 d. Maišiagaloje (Mejszagola).

Pareiškėjas 2020 m. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių (toliau – Vilniaus miesto CMS) su prašymu pakeisti pareiškėjo pavardę į originalią. Vilniaus miesto CMS 2020 m. gegužės 30 d. išvada Nr. A136-1356/20(2.4.1.51-AD21) „Dėl pavardės pakeitimo“ atsisakė tenkinti prašymą, nurodę, kad pavardė „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos. Pareiškėjas nesutiko su išvada ir mano, kad jam pritaikytas draudimas turėti pavardę jos originalia forma, pažeidžia jo, kaip lenkų bendruomenės atstovo teisę į savo kultūros ir gimtosios kalbos puoselėjimą.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą, kurioje prašė bylą nagrinėti institucijos atstovams nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui buvo pasiūlyta iki 2021 m. lapkričio 29 d. pateikti teismui visus bylai reikšmingus įrodymus ar papildomus rašytinius paaiškinimus. Per teismo nustatytą terminą papildomų rašytinių paaiškinimų ar įrodymų nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

CPK 514 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Iš pareiškėjo pateikto asmens dokumento kopijos nustatyta, kad pareiškėjo dabartinė pavardė yra „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjo gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad nuo gimimo pareiškėjo pavardė yra „(duomenys neskelbtini)“, jo tėvai - K. S. ir M. S. „(duomenys neskelbtini)“ pavardė atsispindi ir pareiškėjo tėvų gimimo liudijimuose bei pareiškėjo santuokos liudijime.

Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2020 m. gegužės 15 d. pažymoje apie gimimą Nr. (P1-2949)P2-4878 nurodyta, kad 1939 m. liepos 16 d. pakrikštytas R. (R.) ir S. (S.) iki santuokos S. (S.) S. (S.) sūnus H. (H.), gimęs 1939 m. liepos 9 d. Maišiagaloje (Mejszagola).

2020 m. gegužės 15 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvas pareiškėjui pateikė kitą pažymą apie santuoką Nr. (P1-2948)P2-4876, kurioje nurodyta, kad 1938 m. rugsėjo 17 d. susituokė R. S., L. (R. S., L. – dokumente), sūnus ir S. S., A. (S. S., A.) duktė.

2020 m. gegužės 12 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvas pažymoje apie santuoką Nr. (P1-2950)P2-4756 nurodė, jog 1962 m. gruodžio 8 d. susituokė G. S., R. sūnus, gimęs 1939 m. liepos 9 d., tautybė – lenkas ir A. V. S., I. duktė, gimusi 1936 m. spalio 3 d., tautybė – lenkė.

2020 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto CMS pateikė pareiškėjui išvadą Nr. A136-1356/20(2.4.1.51-AD21) dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo. Joje nurodė, kad prašymo dėl pavardės pakeitimo siūloma netenkinti, kadangi pavardė „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos „Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba“. Išvadoje paaiškino, kad Lietuvos lenkų pavardžių ir vardų rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklėse, patvirtintose Valstybinės lietuvių kalbos i prieš priebalses lenkų kalboje atitinka raidę j, taigi pavardė „(duomenys neskelbtini)“ užrašyta ne pagal lietuvių kalbos taisykles.

Valstybės įmonė Registrų centras atsakė į pareiškėjo užklausą ir informavo, kad Lietuvoje registruotų Lietuvos piliečių skaičius, kurių pavardės yra „(duomenys neskelbtini)“ arba pavardėje yra bent vienas iš „UJK“, „UJC“, „UJD“, „UJF“, „UJG“, „UJH“, „UJJ“, „UJK“, „UJL“, „UJM“, „UJN“, „UJP“, „UJR“, „UJS“, „UJŠ“, „UJT“, „UJV“, „UJZ“, „UJŽ“ 2021 m. spalio 1 d. registruotas 101 asmuo, kuriam nebuvo registruota mirties data, ir 31 asmuo, kuriam registruota mirties data, visi asmenys turintys Lietuvos pilietybę bei prašyme nurodytus raidžių derinius pavardėse.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą Sayn-Wittgenstein, C-208/09, 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras (CK 3.281 straipsnis). Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (Taisyklių 1 punktas). Šių Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento.

CK 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Pagal CK 2.20 straipsnio 3 dalį fizinio asmens pavardės ir vardo pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisės aktai. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę pasikeisti savo vardą ir pavardę jam sudarytame civilinės būklės akto įraše teisingumo ministro nustatytais pagrindais ir tvarka. Vardo ir pavardės keitimo pagrindus ir šių asmens duomenų keitimo civilinės būklės aktų įrašuose tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 ,,Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad asmuo savo turimą vienanarę arba dvinarę pavardę gali keisti į kitą vienanarę arba dvinarę pavardę. Pagal Taisyklių 9 punktą pareiškėjas gali pakeisti savo pavardę, jeigu: 9.1. nori turėti tėvų pavardę; 9.2. nori turėti senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę; 9.3. nori turėti dvigubą pavardę, sudarytą iš tėvo ir motinos skirtingų pavardžių: iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, vieno iš tėvų vienanarės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens, iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės), iš dviejų skirtingų kiekvieno iš tėvų vienanarių pavardžių; 9.4. nori turėti patėvio (pamotės), buvusio globėjo (buvusio ar esamo rūpintojo) pavardę; 9.5. turi pavardės formą, neatitinkančią jo lyties; 9.7. nori turėti kitokią pavardę turimos pavardės pagrindu (su kitokia galūne ar kitokia priesaga, be priesagos ar su priesaga), jeigu pageidaujama pavardė yra tradicinėje vartosenoje; 9.8. po santuokos įregistravimo vietoj turimos pavardės nori įgyti bendrą su sutuoktiniu pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį; 9.9. po santuokos įregistravimo prie turimos pavardės nori prijungti sutuoktinio pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį; 9.10. nori susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę; 9.11. nori įgyti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai; 9.12. nori vietoj savo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės įgyti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės), arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės įgyti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę. 91. Pareiškėjo vardas ir (ar) pavardė taip pat gali būti keičiamas (keičiami), kai: 91.1. pareiškėjas vardą ir (ar) pavardę pasikeitė užsienio valstybėje, kurioje jis nuolat gyvena arba yra jos pilietis; 91.2. pareiškėjas nori turėti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę.

Pažymėtina, kad Taisyklių 9.10 punktas aiškiai numato, jog pareiškėjas gali pasikeisti pavardę, jeigu nori susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę. Vadovaujantis CK 3.167 straipsniu, kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjo prigimtinė pavardė, kuri buvo anksčiau šeimoje, yra „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dėl istoriškai pasaulyje įvykusių įvykių (rusų okupacija ir kt.), vėliau pavardei esant sulietuvintai, tapo „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, šiuo atveju pareiškėjo prašymas patenka į aiškiai Taisyklėse apibrėžtą atvejį (9.10 punktas), kada asmuo turi teisę pasikeisti pavardę ir ši teisė negali būti ribojama aplinkybe, jog pareiškėjas turi teisę tik į pavardę „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ne į „(duomenys neskelbtini)“ , kaip nurodė suinteresuotas asmuo tiek 2020 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto CMS skyriaus sprendime Nr. A136-1356/20(2.4.1.51-AD21), tiek teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo prašymą. Pabrėžtina, kad pagal Taisyklių nuostatas pareiškėjas savo teisės į pavardę „(duomenys neskelbtini)“ neprarado ir ją išsaugojo visą gyvenimą, todėl vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo gimimo įraše, skiltyje „Duomenys apie tėvą“ nurodyta pavardė „(duomenys neskelbtini)“, skiltyje „Duomenys apie motiną“ nurodyta pavardė „(duomenys neskelbtini)“, negali nepagrįstai apriboti pareiškėjo teisės į pareiškėjo prigimtinę pavardę.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad pareiškėjui nesudarant galimybių pasikeisti turimą pavardę, būtų neproporcingai apribojama pareiškėjo teisė į vardą (CK 2.20 straipsnis), todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas.

Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstamas sudėtine teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalimi ir valstybės kišimasis į jį, gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, pagal kurio nuostatas žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą.

Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas nukrypti nuo esamo teisinio reguliavimo ir pareiškėjo pareiškimą tenkinti – panaikinti Vilniaus miesto CMS 2020 m. gegužės 30 d. išvadą Nr. A136-1356/20(2.4.1.51-AD21) ir įpareigoti Vilniaus miesto CMS pakeisti pareiškėjo pavardę iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“.

Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 514 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. gegužės 30 d. išvadą Nr. A136-1356/20(2.4.1.51-AD21).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.