Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausme 5 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. gruodžio 8 d. iki 2008 m. gruodžio 10 d.

Iš nuteistojo S. L. priteista 77,17 litai valstybei proceso išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. nuteistas už tai, kad 2008 m. gruodžio 7 d., apie 20 val. 30 min., Tauragėje, Miško g., tarp 6 ir 8 namų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų kilusio konflikto metu vieną kartą dūrė peiliu R. G. į kairį šoną, padarydamas jam kairės krūtinės pusės durtinę žaizdą, kairės pusės trauminį pneumotoraksą. Šiais veiksmais S. L. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam R. G. sveikatą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, S. L. pagrįstai pripažintas kaltu dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdęs nukentėjusiajam R. G. sveikatą. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teismo padarytos išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaujantis įstatymu.

Apeliantas, nesutikdamas su nusikalstamą veiką kvalifikuojančiu požymiu, teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta daug pažeidimų, todėl jis nepagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad S. L. R. G. sveikatą sunkiai sutrikdė dėl chuliganiškų paskatų, teisingai įvertino kilusio konflikto priežastį, kaltininko elgesį, jo požiūrį į žmogų, visuomenę, elgesio bei moralės normų laikymąsi, atsižvelgė į nukentėjusiojo veiksmus ir teisingai konstatavo, kad nusikalstama veika padaryta dėl mažareikšmės dingsties ir dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementaraus elgesio ir moralės normų niekinimo. Priešingai nei teigia nuteistasis, šios teismo išvados nepaneigia ir liudytojo D. R. parodymai. Pirmosios instancijos teisme šis liudytojas apklaustas nebuvo, nes kviečiamas į teismo posėdį neatvyko, jo atvesdinti nepavyko, nes policijos pareigūnams nepavyko nustatyti jo gyvenamosios vietos (b. l. 139, t. 1). Ikiteisminio tyrimo metu D. R. parodė, kad parduotuvėje S. L. pastūmė R. G. , todėl tarp jų kilo konfliktas, jie truputį apsižodžiavo, susistumdė (b. l. 11-12, t. 1). Pirmosios instancijos teisme šie liudytojo parodymai buvo perskaityti (b. l. 127, t. 1). Taigi, šis liudytojas nenurodė jokių aplinkybių, kurios paneigtų, kad S. L. nusikalstamą veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nuteistasis net neprisimena, dėl kokio R. G. elgesio jis taip įsižeidė, kad vėliau jį sužalojo peiliu (b. l. 124, t. 1).

Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo nenorėjęs sužaloti R. G. , aiškindamas, kad šiam puolus, jis išsigando ir pasimetė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis išsamiai papasakojo, kaip jis po konflikto parduotuvėje grįžo namo, pasiėmė peilį ir ėjo ieškoti nukentėjusiojo, kad šį „pamokytų“, nieko neparodydamas apie tai, kad nukentėjusysis pats puolė, todėl jį ir sužalojo (b. l. 34-35, 42, t. 1). Parodymų patikrinimo vietoje S. L. taip pat nieko neparodė apie tai, kad nukentėjusysis puolė, todėl jis (S. L. ) pasimetė, išsigando ir jį sužalojo (b. l. 44-46, t. 1). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis jau kitaip papasakojo, kodėl dūrė peiliu nukentėjusiajam, teigdamas, kad kai jis prisiartino, nukentėjusysis „tuoj puolė jį ir griebė kniūbsčias už kojų“ (b. l. 124, t. 1). Šias įvykio aplinkybes, kaip minėta, S. L. nurodė ir apeliaciniame skunde. Tačiau teisėjų kolegija tokį nuteistojo aiškinimą laiko nepagrįstu. Iš byloje nustatytų ir paties apelianto neginčijamų aplinkybių yra žinoma, kad pastarasis po konflikto parduotuvėje grįžo namo, pasiėmė peilį, turėdamas tikslą grįžti ir pagąsdinti asmenį (R. G. ), su kuriuo apsižodžiavo parduotuvėje. Būtent tokį savo ketinimą jis ir realizavo, suduodamas smūgį peiliu gatve ėjusiam R. G. , kuris pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad einant namo, juos (R. G. ir D. R. ) pašaukė S. L. . Atsisukęs pamatė jį atbėgantį, jo rankoje kažkas blizgėjo. Jis (R. G. ) lenkėsi ir pajuto skausmą kairėje pusėje (b. l. 126, t. 1).

Taigi, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo S. L. veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip padarytą dėl chuliganiškų paskatų, kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį, kurio, kaip minėta, nuteistasis tiksliai prisiminti net negalėjo.

S. L. skundžiamu nuosprendžiu už padarytą šį labai sunkų nusikaltimą pagrįstai paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri 2 metais yra mažesnė už Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės sankcijos vidurkį. Skiriant net 2 metais mažesnę nei atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, tai pat atsižvelgė tiek į neigiamai, tiek į teigiamai S. L. charakterizuojančią medžiagą. Byloje nustatyta dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 punktas) ir viena jo atsakomybę sunkinanti (Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) aplinkybės. Nors su pastarąją apeliantas nesutinka, tačiau tiek apeliaciniame skunde, tiek pirmosios instancijos teisme jis neneigė įvykio vakarą vartojęs alkoholį, o pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis, blaivas to padaręs nebūtų, kai padaugina alkoholio, nelabai gali savęs kontroliuoti (b. l. 124, t. 1). Skiriant bausmę, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad S. L. yra vedęs, turi mažametį sūnų, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, sutiko atlyginti žalą privalomojo sveikatos draudimo biudžetui (žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis, b. l. 27–28, t. 1) bei į tai, kad nukentėjusysis teismo posėdžio metu prašė giežtai S. L. nebausti. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo atsižvelgti, kad iš karto po įvykio jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam R. G. . Byloje nėra duomenų apie tai, kad įvykio vakarą R. G. buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba, tačiau iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad į ligoninę jį nuvežė brolis (6-7, t. 1).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, S. L. paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė už padarytą nusikalstamą veiką nėra aiškiai per griežta ir nešvelnintina, nes bausmės dydis atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio ir 61 straipsnio 2 dalies nuostatas bei neprieštarauja teisingumo principui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Nuteistojo S. L. apeliacinį skundą atmesti.