Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens S. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinei sąjungai „Solidarumas“, trečiasis asmuo S. F., dėl atsisakymo duoti sutikimą drausminės nuobaudos skyrimui panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

1. Teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino Darbo kodekso 134 str. 3 d., kuri leidžia teismui tenkinti ieškinį, jei darbdavys įrodo, kad profesinės sąjungos atsisakymas iš esmės pažeidžia ieškovo interesus. Nesutinka su teismo išvada, kad skirti drausminę nuobaudą pas atsakovą veikiančios profesinės sąjungos pirmininkui yra esminis darbdavio interesas. Teismas nepaisė ir nepasisakė dėl Darbo kodekso 40 str. 2 d. 7 p. įtvirtintos socialinės partnerystės šalių lygiateisiškumo, geranoriškumo ir pagarbos teisėtiems savitarpio interesams principo taikymo.

2. Teismas sprendime išvardijo negaliojančias drausmines nuobaudas ir tuo netinkamai taikė Darbo kodekso 243 str. nustatantį, jei per vienerius metus nuo tos dienos, kai buvo skirta drausminė nuobauda, darbuotojui nebuvo skiriama nauja nuobauda, laikoma, kad jis nėra turėjęs nuobaudų.

3. Nors teismas nurodė, kad teismas šios kategorijos bylose nenagrinėja darbo drausmės pažeidimo, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad trečiasis asmuo turėjo pareigą likti po darbo savo darbo vietoje ir pasirašyti V-14 formos žurnale. Čia teismas netinkamai aiškino Darbo kodekso 147 str. 1 d., pagal kurią darbuotojo darbo pabaiga nustatyta darbo grafike ir be darbdavio įsakymo jis neturi teisės dirbti viršvalandžių. Tokie teismo neteisėti išankstiniai vertinimai be įrodymų tyrimo panaikina kliūtis skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą, o trečiajam asmeniui apsunkins galimybę ginčyti drausminę nuobaudą darbo ginčų komisijoje ir teisme.

4. Teismas šališkai vertino byloje surinktus įrodymus, neatskleidė bylos esmės.

1. Teismas pagrįstai konstatavo, jog 2012-05-22 Apelianto atsisakymas duoti sutikimą skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą iš esmės pažeidžia ieškovo interesus.

2. Nesutiko su apelianto teiginiu, kad teismas netyrė byloje esančių įrodymų ir atliko išankstinį neteisėtą vertinimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Šis apelianto argumentas nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, o tik paties apelianto subjektyviu situacijos vertinimu. Spręsdamas šalių ginčą teismas atliko išsamų visų įrodymų tyrimą ir priėmė teisingą sprendimą. Teismas objektyviai įvertino visus byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė, jog trečiasis asmuo nėra persekiojamas dėl savo užimamų pareigų profesinėje sąjungoje.

3. Nesutiko su apelianto teiginiu, kad teismas nebuvo iniciatyvus renkant įrodymus. Ieškovo tvirtinimu, CPK 414 str. numato bylą nagrinėjančio teismo teisę, bet ne pareigą savo iniciatyva rinkti įrodymus byloje, taip pat nustato sąlygą, jog bylą nagrinėjantis teismas savo iniciatyva renka įrodymus, tik tuo atveju, jeigu tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino esant pakankamai įrodymų ginčui išspręsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliantas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus išimtis, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 str.). Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

Byloje keliamas klausimas, ar pagrįstai profesinės sąjungos renkamasis organas atsisakė duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą šio organo nariui - profesinės sąjungos pirmininkui.

Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus atleidimą iš darbo, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Ši nuostata skirta tam, kad asmenys dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų diskriminuojami ir darbo šiuose organuose laikotarpiu jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės. Darbdavys pagal DK 134 straipsnio 3 dalies analogiją (DK 9 straipsnio 1 dalis) turi teisę tokį atsisakymą ginčyti tiesiogiai teisme, o teismas gali tokį atsisakymą panaikinti, jeigu darbdavys įrodo, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo interesus. Teismas, nagrinėdamas atitinkamą darbdavio reikalavimą, turi CPK nustatyta tvarka patikrinti ir įvertinti: a) darbdavio nurodyto intereso buvimo faktą, intereso teisėtumą ir svarbą; b) ginčijamo atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą; c) darbdavio nurodytą jo intereso esminio pažeidimo faktą ir šio fakto priežastinį ryšį su ginčijamu atsisakymu.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo bendrovėje atlikus techninės dokumentacijos pildymo patikrinimą nustatyta, kad 2012 m. balandžio 17 d. vagonų tikrintojas remontininkas S. F. nepasirašė vagonų techninės priežiūros apskaitos žurnale (V-14 forma) už 49 kelyje atliktą dalinį stabdžių tikrinimą traukinyje Nr.3049 (b.l. 10). S. F. yra ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas, todėl Vilniaus regiono stočių skyriaus viršininkas – Vaidotų geležinkelio stoties viršininkas kreipėsi į bendrovėje veikiančios profesinės sąjungos tarybą dėl raštiško sutikimo skirti S. F. drausminę nuobaudą – papeikimą. Prašymas skirti nuobaudą grindžiamas minėto darbuotojo pasikartojančiais Vaidotų geležinkelio stoties veiklos technologijos 189 punkto reikalavimų pažeidimais ir pareiginių nuostatų Nr.1.5.2 punkto reikalavimų netinkamu vykdymu bei neatsakingu požiūriu į darbą.

Darbo tvarką ir darbuotojo pareigas darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės, pareigybės aprašymai ir nuostatai (DK 230 str., 232 str.). Darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę, gali būti taikomos drausminės poveikio priemonės (DK 227str. 2 d., 237 str.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo (vagonų tikrintojas) pasirašė V-14 formos žurnale ne tą pačią, bet kitą darbo dieną, nors Vaidotų geležinkelio stoties veiklos technologijos 189 punktas nustato, kad vagonų tikrintojai žurnale pasirašo po traukinio išvykimo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad dalinis stabdžių tikrinimas buvo baigtas 18 val. 50 min., o darbuotojo dieninė pamaina baigėsi 19 val., į tai, kad trečiojo asmens porininkas (dirbęs kartu su juo 2012 m. balandžio 17 d.) suspėjo laiku pasirašyti žurnale, pagrįstai pripažino trečiąjį asmenį padarius drausmės pažeidimą. Kolegijos vertinimu, aptartas darbo drausmės pažeidimas sudaro pagrindą pradėti drausminės atsakomybės procedūrą (DK 236 str.).

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad neįrodytas darbdavio intereso buvimo faktas, svarba. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, geležinkelio transporto įmonės veikla yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl tokiai veiklai keliami aukšti saugos reikalavimai. Atsižvelgiant į tai darbdavio veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti darbo drausmę ir lokalinių teisės aktų vykdymą, saugos reikalavimus, sąlygoti įstatymu (DK 228 str. 229 str.), todėl pripažintini įstatymo saugomu darbdavio interesu, o šių interesų pažeidimas – esminiu darbdavio interesų pažeidimo faktu. Taigi, atsakovui atsisakius duoti sutikimą skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą, konstatuotinas teisėtų darbdavio interesų ir ginčijamo profesinės sąjungos sprendimo priežastinis ryšys (DK 227 str. 2 d., 240 str. 2 d.).

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismo darbo drausmės pažeidimo vertinimai apsunkins trečiajam asmeniui galimybę ginčyti drausminę nuobaudą darbo ginčų komisijoje ir teisme. Kasacinis teismas yra išsakęs poziciją, kad spręsdamas aptariamo pobūdžio ginčą, teismas neturi nagrinėti galimos būsimos darbo drausmės nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau darbo drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra neišvengiamai reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-05-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012). Todėl nagrinėjamu atveju teismo išsakyta pozicija dėl darbo drausmės pažeidimo (bet ne dėl galimos drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo) negali turėti įtakos sprendžiant ginčą dėl drausminės nuobaudos darbo ginčų komisijoje ar teisme.

Nors apeliantas tvirtina, kad drausminės nuobaudos inicijavimas šiuo atveju sietinas su jo dalyvavimu profsąjunginėje veikloje, tačiau šis argumentas grįstas tik prielaidomis. Teismas šias aplinkybes pripažįsta neįrodytomis, nes kaip matyti iš bylos duomenų šiam asmeniui panašios nuobaudos už drausmės pažeidimus nevienkartinai buvo skirtos ir iki jam pradedant dalyvauti profesinės sąjungos veikloje.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nevykdė pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus, nes apeliantas nenurodė, kokių duomenų, kurie būtų turėję esminės reikšmės bylos nagrinėjimui, teismas neišreikalavo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai panaikinti skundžiamą teismo sprendimą prielaidų nesudaro (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nekeistą.