Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2016-04-26 nutarimu nubaustas 43 Eur bauda už tai, kad 2016-03-29, nuo 22.00 val. negyvenamoje patalpoje - rūsio patalpose (duomenys neskelbtini) garsiai leido muziką, tai yra triukšmavo, tuo pažeidė viešąją rimtį bei padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 str. 1 d.Nesutikdamas su šiuo nutarimu G. K. apskundė jį, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-09-28 nutartimi jo skundas atmestas.Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 183 str. 1 d. pažeidimą, todėl skundžiamą pareigūno nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nėra pagrindo.Apeliaciniame skunde G. K. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir šią bylą nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

4.1. Skunde jis teigia, kad inkriminuojamo pažeidimo nepadarė, o patalpos, kuriose buvo tariamai padarytas pažeidimas, jam nepriklauso. Taip pat nenustatyta, kad pažeidimo metu būtent jis garsiai leido muziką, bet jis galėjo užtikrinti teismą, kad tą dieną neturėjo jokios konfliktinės situacijos, niekas į jį nesikreipė, nekvietė pareigūnų, nenustatyta, ar tariamai keliamas triukšmas viršijo nustatytas normas ir ar triukšmas sklido iš nutarime nurodytos patalpos. Apeliantas teigia, kad nors teismas vadovavosi liudytojų parodymais, tačiau neatkreipė dėmesio, kad jų parodymai skiriasi kitose bylose, t. y. jie ATP bylose nurodė tikslų laiką, kada garsiai sklido muzika, tačiau teisme jie tokių aplinkybių netvirtino. Liudytoja O. S. nurodė, kad ji daug kartų prieš tai kvietė policijos pareigūnus, tačiau apeliantas nurodo, kad tai patvirtinančių duomenų nėra, o jis anksčiau už tai nebaustas. Vibracijas liudytojos bute galėjo lemti tik kavinė „(duomenys neskelbtini)“, po kurios patalpomis yra įsikūręs apeliantas, o dėl šios kavinės gyventojai ne kartą kvietė pareigūnus, kurie baudė kavinės savininką dėl sklindančio didelio garso. Be to, liudytoja nesutiko, kad būtų matuojamas triukšmo lygis. Apeliantas teigia, kad liudytojas J. A. S. kalbėjo tik prielaidomis, asmeniškai nenustatinėjo iš kur sklinda triukšmas, kuris pagal apibūdinimą sklido iš kavinės. Liudytojas A. M. susipainiojo sakydamas iš kur sklinda triukšmas, t. y. iš kavinės, ar iš rūsio. Iš kur sklido triukšmas asmeniškai netikrino, o jo butas yra toliau nei jis nurodė nuo apelianto patalpų. Vertinant liudytojos D. A. parodymus apeliantas nurodo, kad nebuvo nustatinėjamos aplinkybės dėl kokių nors žmonių keliamo triukšmo kieme. Be to, ji anksčiau tariamai kvietė policijos pareigūnus, tačiau apeliantas nurodo, kad tai patvirtinančių duomenų nėra, o jis anksčiau už tai nebaustas. Tuo tarpu liudytojas J. Š. parodė, kad pagal išmatavimus niekas neviršijo leistinų normų. Apeliantas teigia, kad garsas sklido ne iki gretimo namo, bet už gretimai stovinčio namo, o besiskundę asmenys patys atsisakė dalyvauti tyrime ir jį kokiu nors būdu kontroliuoti, kitų tyrimų jie ar policija neatliko. Apeliantas pažymi, kad teismas nesivadovavo nuotraukomis, iš kurių matyti, kad patalpos, kuriose veikia klubas „(duomenys neskelbtini)“ yra toli nuo besiskundžiančių asmenų namo, jos yra namo rūsyje, virš kurio yra kavinės patalpos, kurios yra sublokuotos su kitu pastatu, tik už kurio yra besiskundžiančių asmenų namas. Muzika buvo leidžiama tik vidinėje rūsio patalpų dalyje, o garsas iš ten galėjo sklisti tik pro langą, kuris yra visiškai priešingoje pusėje nuo besiskundžiančių asmenų namo. Tuo tarpu jokios pašalinės vibracijos dėl leidžiamos muzikos iš klubo „(duomenys neskelbtini)“ nenustatytos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. K. apeliacinis skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

7. ATPK 302¹¹ str. yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, nepritaria apeliacinio skundo argumentams bei konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl G. K. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 183 str. 1 d., yra motyvuotos, pagrįstos duomenimis, atitinkančiais faktines aplinkybes, todėl teisingos. Kauno apylinkės teismas nepažeidė ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo principų, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, o išvadas padarė remdamasis išsamia bylos duomenų analize.

9. Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 257 straipsniu administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

10. ATPK 183 str. 1 d. numatyta, jog šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki aštuoniasdešimt šešių eurų. Kaip matyti iš nurodyto straipsnio dispozicijos, būtinasis šios veikos požymis yra viešosios rimties trikdymas. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia.

11. Iš G. K. apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su jam šioje byloje inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu, numatytu ATPK 183 str. 1 d., t. y., kad jis pažeidė viešąją rimtį ir teigia, kad nenustatyta, jog pažeidimo metu būtent jis garsiai leido muziką, o besiskundžiančių gyventojų rimtį galėjo trikdyti iš šalia įsikūrusios kavinės „(duomenys neskelbtini)“ sklindanti muzika. Tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais negalima, nes byloje yra pakankamai administracinio teisės pažeidimo faktą įrodančių duomenų ir kad šį pažeidimą padarė ne kas kitas, o būtent G. K..

12. Šią išvadą patvirtina surinkta ir pirmos instancijos teisme ištirta bei įvertinta medžiaga. L. O. S. parodė, kad dėl G. K. naktimis keliamo triukšmo policijai parašė 12 skundų. Ji kreipėsi dėl garsios muzikos, triukšmo ir girtavimo, nes namas, kuriame ji gyvena, sublokuotas su namu (duomenys neskelbtini), iš jo sklinda toks triukšmas nuo muzikos ir nuo „bumbsėjimo“. Jau prieš trejus metus jos šeima negalėjo miegoti, nors kavinė „(duomenys neskelbtini)“ dar neveikė. Rūsio patalpos savininkas buvo tik vienas – G. K.. Liudytoja buvo pas G. K. nuėjusi, bandė kalbėtis draugiškai dėl triukšmo, tačiau buvo išvadinta „sene“ ir susitarti gražiuoju nepavyko. L. J. A. S. parodė, kad naktį jam neduoda miegoti iš G. K. patalpos sklindanti muzika, dėl to daug kartų buvo kviesta policija, jis rašė pareiškimus policijai. Liudytojas A. M. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) name pirmame aukšte prie pat sienos, kur rūsys. Triukšmas naktį, trukdo miegoti, būna tranki muzika, „bumbsėjimas“. Ne mažiau kaip tris kartus jis dėl to rašė pareiškimus policijai. Muzika sklinda iš rūsio patalpos. Liudytoja D. A. parodė, kad gyveno adresu (duomenys neskelbtini) name. Jos buto langai buvo į kiemo pusę, trečiame aukšte. Rašė pareiškimus policijai, kai kiekvieną vakarą buvo girdimas triukšmas iš klubo. Butą dėl nuolatinio naktinio triukšmo buvo priversta parduoti, nes gyventi jame tapo neįmanoma. Šių liudytojų parodymai abejonių nekelia, nes jie, priešingai nei teigia apeliantas, yra nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštarauja, o jais neabejotinai nustatyta, kad 2016-03-29, nuo 22.00 val. negyvenamojoje patalpoje - rūsio patalpose (duomenys neskelbtini) veikusiame klube „(duomenys neskelbtini)“ buvo keliamas triukšmas, dėl ko nakties metu buvo trikdoma namo gyventojų rimtis, o G. K. neužtikrino, kad nebūtų trikdoma viešoji rimtis- gyventojų poilsis. Tai, kad daugiabučio namo gyventojai kreipėsi į policiją dėl triukšmo – muzikos garso, naktimis iš 2016-03-28 į 2016-03-29, 2016-03-29, 2016-04-01, iš 2016-04-15 į 2016-04-16, matyti iš byloje esančios rašytinės medžiagos. Tuo tarpu iš Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose reglamentuojančios Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ matyti, kad nakties metu (nuo 22 - 6 val.) leidžiamas skleisti ne didesnis kaip 35 decibelų garsas. Nors šio pažeidimo atveju garso lygis minimose patalpose, kur įrengtas klubas „(duomenys neskelbtini)“, nebuvo matuojamas, tačiau liudytojų gretimais esančio namo gyventojų O. S., J. A. S., A. M., D. A. parodymai akivaizdžiai patvirtina, kad muzikos grojimu klube „(duomenys neskelbtini)“ sukeltas triukšmas 2016-03-29, nuo 22.00 valandos trikdė minėtus liudytojus, kurie apie tai pranešė pareigūnams. Todėl G. K. apeliacinio skundo motyvai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi byloje esančių liudytojų O. S., J. A. S., A. M., D. A. parodymais, nes jie yra nenuoseklūs ir nepatikimi, atmetami kaip nepagrįsti.

13. Nors G. K. savo skunde nurodė, kad minimos patalpos jam nepriklauso, tačiau neneigė, kad tose patalpose esantis klubas yra jo, patalpas naudoja panaudos pagrindais, todėl jis, kaip klubo vadovas, yra atsakingas už naktimis leidžiamos muzikos garsą. G. K. taip pat nurodė, kad jo klube leidžiama muzika negalėjo sukelti didelio triukšmo, o muzika negalėjo sklisti iki gretimo namo, ką patvirtina ir pateiktos nuotraukos, tačiau įvertinus paminėtas aplinkybes, tai vertinama tik kaip apelianto, kuris suinteresuotas bylos baigtimi, subjektyvi nuomonė. G. K. skunde nurodo, kad užsakė garso tyrimą ir pateikė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus fizikinių veiksnių tyrimo poskyrio virbacijos oktavinėse dažnių juostose tyrimo protokolą Nr. F-VO-21/2016, kuriuo atlikus tyrimą nenustatytas leistino garso viršijimas. Tačiau toks įrodymas nepaneigia G. K. kaltės dėl didelio muzikos garso 2016-03-29, nuo 22 val. G. K. nurodė, kad tyrimo metu įjungė muziką savo klube visu garsu, tačiau tyrimą atlikęs specialistas J. Š. parodė, kad jis pats aparatūros nejungė ir garso stiprumo klubo patalpoje netikrino, todėl G. K. nurodyta aplinkybė, kad tyrimo metu įjungė muziką savo klube visu garsu lieka nepatvirtinta. Skunde apeliantas nurodo, kad muzika sklido iš šalia įsikūrusios kavinės „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir anksčiau yra sulaukusi namo gyventojų skundų dėl keliamo triukšmo, buvo kviečiami pareigūnai. Tačiau liudytojai O. S., J. A. S., A. M., D. A. aiškiai nurodė, kad muzika sklinda iš gretimo namo rūsyje įrengto klubo, iš kurio muzika sklido jau tuomet, kai gretimais esanti kavinė „(duomenys neskelbtini)“ dar nebuvo atidaryta. Be to, liudytoja D. A. nurodė, kad ji gali identifikuoti iš kur sklinda garsas, nes kavinės garsas švaresnis, girdisi melodija, o iš klubo sklinda dunksėjimas. G. K. teigia, kad nors liudytojai teigia, kad jie dėl garsiai klausomos muzikos jau eilę kartų kvietė pareigūnus, bet tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, jis už tokį pažeidimą anksčiau nebaustas. Tačiau tai, kad daugiabučio namo gyventojai kreipėsi į policiją dėl triukšmo – muzikos garso, naktimis iš 2016-03-28 į 2016-03-29, 2016-03-29, 2016-04-01, iš 2016-04-15 į 2016-04-16, matyti iš byloje esančių namo gyventojų pareiškimų.

14. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad G. K. pagrįstai nubaustas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2016-04-26 nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 183 str. 1 d., padarymą. Su tuo sutiko ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, todėl tokia nutartis laikoma teisinga, o naikinti ją G. K. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. K. apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.