- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-11-21
- Bylos Nr.
- 2A-1059-115/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Dalia Kačinskienė, Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- J. V.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-1059-52/2007
Teisėja Jūratė Trinkūnienė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
2007 m. lapkričio 21 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-243-127/2007 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui J. V. , o taip pat atsakovo J. V. priešieškinį ieškovei R. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. V. pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinusi prašė santuoką su atsakovu J. V. nutraukti; pripažinti atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo; priteisti iš atsakovo 106,89 Lt turtinės ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę V.; nustatyti nepilnamečių vaikų A. ir K. gyvenamąją vietą su motina, o iš tėvo priteisti išlaikymą po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir už laikotarpį nuo 2003-09-01 iki 2007-06-30 susidariusį 15 610 Lt išlaikymo įsiskolinimą; padalinti santuokoje įgytą turtą jos siūlomu būdu; turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo. Ieškovė nurodė, kad bendras gyvenimas tapo negalimas dėl atsakovo agresyvumo, žiauraus elgesio, nuolat pasikartojančio fizinio smurto jos atžvilgiu, dėl ko kentėjusi ne tik ji pati, bet ir nepilnamečiai vaikai. Siekdama išvengti smurto, 2003 metų liepos mėnesį ieškovė paliko sutuoktinį ir kartu su vaikais persikėlė gyventi į Vilnių. 2004 metų rugpjūčio mėnesį sutuoktiniai pabandė vėl gyventi kartu, tačiau atsakovas nesiliovė smurtavęs.
Atsakovas J. V. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką su ieškove; pripažinti ją kalta dėl santuokos iširimo; prieštaravo, kad ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę; sutiko, kad nepilnamečių vaikų A. ir K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, o jis mokėtų išlaikymą po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; prašė teismo dalinti santuokoje įgytą turtą jo siūlomu būdu bei priteisti jam turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Atsakovas nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji girtavusi, dingdavusi iš namų, nesirūpino šeima, yra konfliktiško būdo. Namuose trūko moteriško švelnumo, tarpusavio supratimo, konfliktus išprovokuodavusi pati ieškovė, kurių metu vartojo fizinį smurtą prieš atsakovą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-07-19 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) tarp J. V. ir R. V. (ikisantuokinė pavardė J. ), nutraukė. Po santuokos nutraukimo paliko ieškovei santuokinę pavardę V., o dėl santuokos iširimo kaltu pripažino J. V. . Priteisė iš J. V. 106,89 Lt turtinės žalos ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo R. V. naudai. Teismas taip pat priteisė iš J. V. išlaikymą nepilnamečiams vaikams – dukrai A. V. ir sūnui K. V. po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. 2005-09-20, kol vaikai sulauks pilnametystės, išskaičiavus jau sumokėtą 7190 Lt išlaikymą, pavedant išlaikymo lėšomis disponuoti įstatyminei vaikų atstovei - motinai R. V. .
Teismas patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą šioje dalyje nutraukė:
1. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo – nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina R. V. . J. V. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais nustatoma šalių susitarimu, nustatant laisvą bendravimo grafiką, neribojant bendravimo laiko. Šalys susitarė, jog R. V. įsipareigoja pranešti J. V. apie vaikų gyvenamosios vietos, vaikų lankomų mokyklų pasikeitimus, bei jų išvykimus į užsienį.
2. Teismas patvirtino tarp šalių taikos sutartį dalyje dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo, kuria R. V. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto atiteko už 10143,37 Lt, o J. V. už 6314,15 Lt.
Sudarius taikos sutartį pirmos instancijos teismas grąžino R. V. 252 Lt žyminio mokesčio paduodant ieškinį bei 145,12 Lt J. V. paduodant priešieškinį. Teismas priteisė iš J. V. ieškovės naudai 198,70 Lt bylinėjimosi išlaidų už pažymas ir atvykimą į teismo posėdį, 200 Lt advokatės pagalbai apmokėti ir 216 Lt dydžio žyminį mokestį į valstybės biudžetą.
Pirmos instancijos teismas nurodė, kad sutuoktiniai nuo 2004 metų gruodžio mėnesio sutuoktiniai kartu negyvena, bendrai ūkio netvarko, ryšių nepalaiko, atnaujinti vedybinio gyvenimo nenori nei vienas iš sutuoktinių, dėl santuokos iširimo kaltina vienas kitą. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad šalių santuoka galutinai iširo ir turi būti nutraukta (LR CK 3.49 str. 2 d.). Atsižvelgęs į liudytojų parodymus ir byloje esančius duomenis, teismas santuoką nutraukė dėl atsakovo J. V. kaltės. Nurodė, kad kitas sutuoktinis neturi teisės reikalauti uždrausti sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, jeigu yra bendrų vaikų, todėl ieškovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliko santuokinę pavardę – V. (LR CK 3.69 str. 2 d). Nuolat patiriamas smurtas šeimoje ir baimė sąlygojo tai, kad ieškovė su vaikais negalėjo gyventi savo namuose, o turėjo ieškoti prieglobsčio Motinos ir vaiko pensione. Už laikiną būstą ir socialines paslaugas pensione ieškovė sumokėjo 106,89 Lt, todėl atsakovas turi atlyginti turtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Taip pat pirmos instancijos teismas priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 1000 neturtinės žalos atlyginimą (LR CK 3.70 str. 2 d.). Teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo vaikams kas mėnesį po 300 Lt periodinių išmokų laikė pagrįstu ir jį tenkino. Ieškovės reikalavimą priteisti jai 15610 Lt išlaikymo įsiskolinimą tenkino iš dalies ir priteisė jai 7190 Lt išlaikymo sumą, skaičiuojant ją nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2005-09-20.
Šalies argumentai
Ieškovė R. V. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-07-19 sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2003-09-01 iki 2005-09-20 panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės ir priteisti ieškovei R. V. iš J. V. 8400 lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2003-09-01 iki 2005-09-20. Ieškovė nurodo, kad laikotarpiu nuo 2003-09-01 iki 2005-09-20 atsakovas išlaikymo vaikams pilna apimti neteikė, išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokėdavo tik kartais, tačiau tai neužtikrino minimalių nepilnamečių vaikų poreikių. Ieškovė nurodė, kad per visą nurodytą laikotarpį atsakovo teiktas išlaikymas vertinamas 1200 Lt, tačiau tai nėra pakankama suma. Atsakovas už laikotarpį nuo 2003-09-01 iki 2005-09-20 turi sumokėti ieškovei 8400 Lt (skaičiuojant kiekvienam vaikui po 300 Lt per mėnesį ir atimant 2005-01 ir 2005-04 mokėtas jos sumas).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-07-19 sprendimą palikti nepakeistu, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2003-09-31 iki 2005-05-20 jis skyrė išlaikymą vaikams, mokėjo pinigus ieškovei, vaikams pirkdavo mokslo reikmenis, aprangą. Pažymi, kad ieškovė reikalaujamą sumą nepagrindė jokiais dokumentais. Be to, skirtingu laikotarpiu, keitėsi ir vaikų poreikiai bei pragyvenimo lygis, todėl nuo 2003 m. rugsėjo mėnesio skaičiuoti kiekvieno vaiko išlaikymui po 300 Lt nėra pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo, už laikotarpį nuo 2003-09-01 iki ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. 2005-09-20. Todėl ieškovė apeliaciniu skundu prašo šioje dalyje sprendimą panaikinti ir priteisti iš atsakovo už nurodytą laikotarpį 8400,0Lt. išlaikymo vaikams įsiskolinimo, kadangi teiktas išlaikymas pinigais per šį laikotarpį sudaro 1200,0Lt., o parama maisto produktais ir kitais daiktais negali viršyti 1200,0Lt. Skaičiuojant, kad atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį turėjo mokėti 300,0Lt., įsiskolinimas sudaro 8400,0Lt.
Kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš dalies yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Kolegija pažymi, kad LR CK 3.192 str. numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už tris metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200str.). Šioje byloje tarp šalių būtent ir iškilo ginčas dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo iki ieškinio padavimo dienos priteisimo. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas iki ieškinio padavimo dienos išlaikymą vaikams teikė, todėl šioje dalyje ieškinio netenkino. Tačiau kolegija su tokiais pirmos instancijos teismo argumentais nesutinka.
Visų pirma, tai CK 3.192str.2d. ir 3.198str.1d. numato, kad teikiamas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ir tenkinti bent minimalius jo poreikius, o priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti ir į tėvų materialines galimybes. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas tam tikrą paramą vaikų išlaikymui teikė, tačiau kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad ši parama buvo pakankama, atitiko vaikų poreikius ir atsakovo galimybes. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovo teikta parama pinigais sudaro 1200,0Lt., o teikta parama natūra gali būti įvertinta dar 1200,0Lt. Pats atsakovas paramos natūra dydžio įvertinti negali, todėl kolegija negali sutikti su jo argumentais, kad teikta parama buvo didesnė, ar pakankama ir atitiko vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Ieškovė nurodė, kad vieno vaiko išlaikymui mėnesiui reikia 888,0Lt., kito - 1083,0Lt.(b.l.133, 134, t.3), o atsakovas iš viso suteikė paramą tik 2400,0Lt. sumai, nors turėjo teikti kiekvienam iš jų po 300,0Lt. mėnesiui, dėl ko ir susidarė 8400,0Lt. įsiskolinimas (b.l.163, t.1). Tačiau kolegija iš dalies su tokiais ieškovės argumentais nesutinka. Tai sąlygoja ta aplinkybė, kad ieškovė pati pripažįsta, jog ginčijamu periodu gavo minimalų uždarbį ir faktiškai nepateikė įrodymų, kad tenkinant vaikų poreikius turėjo nurodyto dydžio išlaidas ar jos buvo būtinos. Teismų praktika rodo, kad būtinas ir pagrįstas vaikų išlaikymo išlaidos mėnesiui lemia minimali mėnesinė alga (MMA), kuri nuo 2003m. rugsėjo mėnesį sudarė 450,0 Lt, nuo 2004m gegužės mėnesio-500,0Lt., nuo 2005m. liepos mėnesio iki 2006m. liepos mėnesio -550,0Lt., vidutiniškai 500,0Lt. per mėnesį ginčijamu laikotarpiu. Pažymėtina ir tai, kad vaikų poreikiai tuo metu negalėjo būti tie patys kaip sprendimo priėmimo dieną, nes vaikai buvo jaunesni, be to ieškovė pripažįsta, kad atsakovas iš dalies išlaikymą teikė. Faktiškai tėvai įrodymų, patvirtinančių apie jų gautas pajamas 2003, 2004 ar per visus 2005 metus, nepateikė. Kolegija sprendžia, kad ginčijamu laikotarpiu abiejų tėvų turtinė padėtis buvo panaši, nes jie nurodo, kad gavo nedideles pajamas(minimalų darbo užmokestį, dirbo nevisą laiką, gyveno kaime). Byloje esantys duomenys taip pat rodo, kad buvęs kitas turtas sutuoktiniams priklausė jungtinės nuosavybės teisėmis. Taigi, galima daryti išvadą, kad abu tėvai turėjo vienodas galimybes ir pareigą išlaikyti savo vaikus. Kolegija sprendžia, kad atsakovo nurodyta teikta parama vaikų išlaikymui negalėjo tenkinti jų būtinų poreikių ir neatitiko esamos tėvų turtinės padėties, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo įsiskolinimą vaikų išlaikymui iš dalies yra pagrįstas. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, o taip pat atsakovo sveikatos būklę, suteiktą paramą vaikų išlaikymui pinigais ir natūra, kolegija ieškovės prašomą priteisti 8400,0Lt. išlaikymo įsiskolinimo sumą mažina iki 5000,0Lt.
Kiti atsakovo ir ieškovės pareikšti argumentai nėra reikšmingi, todėl kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo sprendimas iš dalies yra nepagrįstas, todėl naikintinas, priteisiant iš atsakovo apeliacinėje teismo instancijoje nustatyto dydžio išlaikymo įsiskolinimą, o taip pat rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, laikantis CPK normų (CPK 326str.1d. 2p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendė:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-243-127/2007, dalyje dėl atsisakymo priteisti išlaikymo vaikams įsiskolinimą, už laikotarpį nuo 2003-09-01 iki 2005-09-20, ir priteisti iš atsakovo J. V. 5000,0Lt išlaikymo nepilnamečiams vaikams, A. V. , gim. 1990 m. ir K. V. , gim. 1993 m., įsiskolinimą, pavedant įsiskolinimo lėšomis disponuoti nepilnamečių vaikų motinai R. V. .
Priteisti iš atsakovo J. V. papildomai 150,0 Lt. valstybei žyminio mokesčio. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. V. 297,60 Lt. ieškovei R. V. advokato pagalbos išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.
Priteisti iš ieškovės R. V. 202,30 Lt. atsakovui J. V. advokato pagalbos išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.