- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-30
- Bylos Nr.
- T-1218-1053/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17058-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Nuteistasis
- I. S.
teismo posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2018-05-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo metu gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje taip pat, vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
2018-08-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmė subendrinta su 2018-06-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirtąja 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme I. S. nuteisiant subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį gydytis nuo alkoholizmo, tęsti darbą ar registruotis darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. lapkričio 6 d. buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas, kuriame siūloma I. S. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Teikime nurodyta, kad I. S. elgesį Vilniaus regiono skyrius kontroliuoja nuo 2018-06-27, visu priežiūros priežiūros laikotarpiu I. S. vengia vykdyti laisvės apribojimo bausmę: nuolat šaukiamas neatvyksta laiku į probacijos tarnybą ir vengia nustatyta tvarka atsiskaityti už įpareigojimų vykdymą bei draudimų laikymąsi (asmens b. l. 7, 53), 2018-09-19 naktinio patikrinimo metu 22 val. 40 min. buvo nerastas namuose (asmens b. l. 19A, 63) ir šaukiamas vengė atvykti į probacijos tarnybą pasiaiškinti, todėl 2018-10-04 buvo įspėtas (asmens b. l. 64). Po įspėjimo, nors prižiūrimasis telefonu buvo papildomai informuotas apie pareigą nedelsiant prisistatyti į probacijos tarnybą (asmens b. l. 19A), jis ir toliau vengė atvykti, o 2018-10-17 pakartotino patikrinimo gyv. vietoje metu 22 val. 48 min. jis vėl buvo nerastas namuose (asmens b. l. 66), šaukiamas ir vėl vengė atvykti, todėl 2018-10- 29 buvo įspėtas antrą kartą (asmens b. l. 68). Po dviejų skirtųjų įspėjimų nustatyta, kad I. S. ir toliau vengia vykdyti laisvės apribojimo bausmę: nors dar 2018 m. liepos mėn. jis pasirašytinai įsipareigojo nuvykti į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (asmens b. l. 50), nuteistasis iki šiol to nepadarė ir nepradėjo vykdyti pareigos gydytis nuo alkoholizmo (asmens b. l. 67), dalyvavo tik viename elgesio pataisos programos užsiėmime (asmens b. l. 94), turimais duomenimis iki šiol niekur nedirba ir darbo biržoje nesiregistruoja (asmens b. l. 93), o nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. probacijos tarnyboje nebesilanko (asmens b. l. 17). Priežiūros laikotarpiu I. S. 2018-08-04 buvo baustas administracine tvarka pagal ANK 481 straipsnio 2 dalį (būdamas neblaivus pažeidinėjo viešąją tvarką) paskiriant jam 200 Eur baudą (asmens b. l. 69, 70), o 2018-09-22 būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, nuteistasis vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, dėl ko jam 2018-09-22 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (asmens b. l. 90, 91) bei administracinės teisenos byla pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 2 dalį (asmens b. l. 69). Siūlo nuteistajam I. S. laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą.
Nuteistasis I. S. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį buvo informuotas telefonu, jam skirtas atvesdinimas. Kadangi išnaudotos visos galimybės užtikrinti jo dalyvavimą, vadovaujantis BPK 362 straipsnio 1 dalimi, kad jo neatvykimas klausimo sprendimo nestabdo, teikimas išnagrinėtas jam nedalyvaujant.
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovas teismo posėdyje prašė teikimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad kitoje baudžiamojoje byloje I. S. jau skirtas areštas, bet šiuo metu jis dar bausmės neatlieka.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimą tenkinti. Nurodė, kad teikimas yra pagrįstas, asmuo nevykdo iš esmės jokių pareigų, tik vieninteliame pataisos elgesio programos užsiėmime dalyvavo. Buvimo vieta nežinoma, daromi administraciniai pažeidimai.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus probacijos skyriaus teikimas tenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 353 straipsnio 2 dalimi, teismas, laisvės apribojimo bausmę gali pakeisti kita bausme arba atleisti nuteistąjį nuo šios bausmės atlikimo ir jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 48 straipsnyje numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsnyje nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 10 dalis). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Sprendžiant klausimą, ar nuteistasis vengia atlikti jam paskirtą bausmę, būtina atsižvelgti ir į priežastis, dėl kurių jis nevykdė jam paskirtų įpareigojimų. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių priežasčių arba kitų svarbių priežasčių (pvz. ligos, ligonio slaugymo ir pan.), taip pat pavieniai smulkūs, formalūs pažeidimai. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos – Probacijos tarnybos teikimu.
Pažymėtina ir tai, kad BK 48 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad asmuo, atliekantis laisvės apribojimo bausmę, privalo nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis šios bendrosios probuojamojo pareigos nevykdė, kadangi nuolat šaukiamas į probacijos tarnybą neatvyko, patikrinimų metu nebuvo rastas namuose, nenurodė jokių objektyvių svarbių neatvykimo ir nebuvimo namuose priežasčių, neatsiskaitė apie skirtų įpareigojimų ir priemonių vykdymo rezultatus, dėl to keletą kartų buvo įspėtas apie galimas probacijos atstovo nurodymų nevykdymo pasekmes.
Teismas atkreipia dėmesį, jog bausmės tikslai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi, skiriama bausmė turi padėti nuteistajam savo tikslų gyvenime siekti teisėtomis priemonėmis, t. y. naujų nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų prevencija. Šis tikslas nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu nebuvo pasiektas, kadangi teismui pateikti duomenys rodo, kad nuteistojo elgesys vis dėlto nesikeitė teigiama linkme, jis ne tik būdamas įspėtas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo kita bausme toliau nevykdė teismo skirtų įpareigojimų, tačiau dar ir padarė du administracinius nusižengimus.
Pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro visuma nuteistojo pareigų, numatytų BK 48 straipsnio 3 dalyje. Nevykdant tam tikrų šiai visumai priskiriamų pareigų, laikoma, kad nevykdoma laisvės apribojimo bausmė, o jos nevykdymas sudaro teisinį pagrindą šią bausmę keisti areštu (BK 48 straipsnio 10 dalis). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienas nuteistas asmuo turi suprasti, jog bet koks naujas teisės pažeidimas ar paskirto įpareigojimo nevykdymas ar netinkamas vykdymas, padarytas sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, kuris atitinkamai gali reikšti pareigą atlikti griežtesnę bausmę. Valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo daromų pažeidimų jų mažareikšmiškumu ar deklaruojamu nuoširdžiu gailėjimusi, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Iš tiesų, ne kas nors kitas, o tik pats nuteistasis privalo būti suinteresuotas jam paskirtų įpareigojimų tinkamu ir nepriekaištingu vykdymu. Nagrinėjamu atveju, visi aukščiau aptarti duomenys rodo, jog nuteistasis I. S. sąmoningai ir be pateisinamų priežasčių piktybiškai vengia atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, nevykdo jam paskirtų įpareigojimų, nesiregistruoja darbo biržoje ir nedirba, nebūna nustatytu laiku namuose, neatvyksta į probaciją atsiskaityti, daro teisės pažeidimus, todėl darytina išvada, kad nuteistasis į teismo jam parodytą pasitikėjimą skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę bei į paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę žiūri aplaidžiai ir juos vykdyti vengia, dėl ko probacijos taikymas jam yra neefektyvus, o laisvės apribojimo bausmės įpareigojimų nevykdymas sudaro teisines prielaidas ją keisti areštu (BK 48 straipsnio 10 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalimi, 49 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam I. S. tenkinti.
Pakeisti nuteistajam I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi paskirtą 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę į 90 (devyniasdešimties) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.
Į I. S. paskirtą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi įskaitytus laikotarpius.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo asmens faktinio sulaikymo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.