- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- 1-737-598/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10494-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- S. B.
- Nukentėjusysis
- R. R.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, išsituokęs, pensininkas, gyvena ir deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK), 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. B. 2024 m. kovo 12 d., apie 20.20 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su R. R. metu, tyčia ranka sudavė ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajam R. R. į galvą, tuo padarė jam galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose su muštine žaizda kaktoje, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, nosies kaulų lūžį – taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. R. sveikatą. Šie S. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalies sudėtį.
Kaltinamasis S. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2024 m. kovo 12 d. vakare, jo namuose (duomenys neskelbtini), jis, nukentėjusysis ir sugyventinė G. V. vartojo alkoholį. Kai atvažiavo, jis ir R. R. jau buvo išgėrę. Geriant konfliktų nebuvo. Geriant antrą butelį, pajuto, kad nori miegoti ir iš virtuvės nuėjo į kambarį pamiegoti. Atsibudo nuo triukšmo, ėjo į virtuvę ir beveik ant slenksčio susitiko nukentėjusį, kuris rankoje turėjo peilį. R. R. jam peiliu įbrėžė į kairį skruostą. Jis kumščiu sudavė į veidą ir jis krito aukštelninkas prie pečiaus ant malkų. Atsikėlė ir vėl puolė muštis, tada jis vėl nukentėjusiajam sudavė į veidą. Nukentėjusysis nukrito į tą pačią vietą, pradėjo bėgti kraujas, iš kur konkrečiai, nežino, veidas buvo kruvinas. Po antro smūgio nukentėjusysis buvo nesąmoningas. Jis išsigando, iškvietė Policiją ir GMP. Iki smurtavimo prieš nukentėjusįjį, nematė, kad jis būtų smurtavęs prieš G. V.. Kai jis atėjo į virtuvę, sugyventinės ginti nereikėjo. Mano, kad elgėsi teisingai ir gynėsi nuo nukentėjusiojo. Dėl jam padaryto sužalojimo nesikreipė į jokias institucijas. Civilinio ieškinio nepripažįsta.
Nukentėjusysis R. R., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad galimai 2024 m. kovo 12 d. nuvažiavo į namus pas S. B.. Namuose dar buvo kaltinamojo sugyventinė, visi trys vartojo alkoholį. Išgėrė du butelius degtinės ir du butelius alaus. Prisigėrė ir jį paguldė miegoti. Naktį kaltinamasis prisėdo prie lovos ir gulinčiam kumščiu sudavė į veidą apie 10 kartų. Mušė priekaištaudamas dėl kažkokių vagysčių, kurios buvo prieš 30 metų. Jis pašoko iš lovos, nuo bufeto paėmė peilį, juo mosavo norėdamas apsiginti. Kur padėjo peilį – neprisimena. Atrodo, kad išbėgo į lauką ir prarado sąmonę. Pareigūnų ir GMP neprisimena, atsigavo ligoninėje. Išgertuvių metu jokių konfliktų nebuvo. Jis nematė nei pečiaus, nei malkų.
Liudytoja G. V., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2024 m. kovo 12 d. į namus atvažiavo kaltinamasis ir nukentėjęs, abu buvo išgėrę. Atsivežė degtinės ir alaus, prasidėjo išgertuvės. Išgertuvių metu konfliktų nebuvo. S. B. nuėjo miegoti, o ji su nukentėjusiuoju liko virtuvėje. R. R. pradėjo priekaištauti dėl neplautų S. B. kelnių. Nukentėjusysis jai peiliu įpjovė į lūpą ir į kaklą, tuo pačiu metu kita ranka smaugė. Ji šaukėsi pagalbos į ką sureagavo S. B., kuris miegojo kambaryje. Jis atėjo į virtuvę ir susimušė su R. , ji matė suduodamus smūgius. Nukentėjusysis nukrito prie pečiaus ant malkų. Po to S. B. iškvietė Policiją ir GMP. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu liudytojai buvo pagarsinti parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu G. V. parodė, kad 2024 m. kovo 12 dieną, į namus, kur ji gyvena kartu su S. B., adresu (duomenys neskelbtini), taksi automobiliu atvažiavo S. B.. Jis atvažiavo kartu su jai iš matymo pažįstamu R. R.. Jie atsivežė du butelius degtinės. Namuose pas juos gėrė alkoholį. Po kurio laiko S. B. nuėjo prigulti. Jie su R. R. liko sėdėti virtuvėje, toliau vartojo alkoholį. Jai susiruošus išeiti, R. R. neleido jai eiti, puolė prie jos, suėmė jai abiem rankomis už kaklo ir pradėjo smaugti, po to paėmė nuo spintelės peilį, pridėjo peilį jai prie kaklo. Ji šaukė, liepė ją paleisti. Tada į virtuvę atsikėlęs atbėgo S. B., jis išmušė ranka peilį iš R. R. rankos, pastūmė R. R. nuo jos. R. R. krito čia pat virtuvėje, kur jam gulint ant grindų S. B. mušė dar jį rankomis per galvą. Kiek kartų jam sudavė, neprisimena. Ar R. R. krisdamas buvo į ką nors atsitrenkęs, ji nematė, todėl negali to pasakyti. Po to S. B. pasitraukė nuo R. R.. R. R. liko gulėti ant grindų. Jis nejudėjo, į nieką nereagavo. Ant veido buvo kraujo. Išsigando dėl jo būklės. S. B. paskambino pagalbos numeriu, iškvietė medikus. Kol atvažiavo medicinos darbuotojai, R. R. visą tą laiką pragulėjo toje pačioje vietoje. Jis stipriai kraujavo. Atvažiavus medicinos darbuotojams R. R. buvo pakeltas, pasodintas ant kėdės, apžiūrėtas. Jis sunkiai orientavosi. Atvykus pareigūnams ji iškarto sakė, kad ji nemušė R. R., kad jį mušė S. B.. Ką dar sakė pareigūnams - neprisimena. Ar pareigūnams sakė ką nors apie tai, kad S. B. buvo mušamas per kojas, kad buvo mušamas malkom, pagaliais - neprisimena, kad tai būtų sakiusi, o jei sakė, tai neprisimena, kodėl taip sakė. Ji S. B. nemušė nei per kojas, nei kur kitur. Ji taip pat buvo išgėrusi tą dieną. Kai atvažiavo pareigūnai, ieškojo peilio, kurį jai prie kaklo buvo pridėjęs R. R., bet to peilio nerado. Tą peilį rado tik po kelių dienų. Kur dabar tas peilis - nežino, greičiausiai išmetė, nes jis buvo įlenktas, netinkamas naudoti. Kuriuo metu buvo padarytas įbrėžimas ant S. B. veido, ji nematė. Tik matė, kad ant jo veido po muštynių, atsirado kraujuojanti žaizda.(1 t., b. l. 118-121,158-160)
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2024 m. kovo 12 d. apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fiksuojama, kad name yra netvarka, išmėtyti daiktai, matosi girtavimo pėdsakai. Virtuvėje, ant grindų, ant malkų ir šalia malkų rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Apžiūros metu paimtos trys malkos su raudonos spalvos dėmėmis (1 t., b. l. 37-45).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas (išklausytas) garso įrašas, gautas iš bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuota, kaip 2024-03-12 20:24:48 į bendrojo pagalbos centrą numeriu "118" skambina vyras, prisistatęs S. B., kuris operatorei nurodo, reikalinga pagalba, kad pas jį namuose, (duomenys neskelbtini) kaime, iš matymo pažįstamas vyras guli ant grindų, kraujuoja. Pradžioj nurodo, kad vyras nepažįstamas, vėliau nurodo, kad pažįstamas iš matymo. Pradžioj nurodo, kad kraujuoja, vėliau, kad kraujo nėra. Operatorei paklausius ar sumušė vyrą, nurodo: "ką aš žinau, ką aš žinau". Operatorei paklausius ar vyras pats nukrito, ar kažkas sumušė jį, nurodo: "nežinau ten, ten, abi abu abi. Aš iš lovos atsikėliau (toliau neaiškiai)...". (1 t., b. l. 46-49)
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašas PSS-20240312-204430UTC+0200mp4. Vaizdo įrašo pradžia 2024-03-12 20:44:30. Vaizdo įrašo trukmė 30 min. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip į namo kiemą užeina pareigūnai ir atvykę medicinos darbuotojai. Juos kieme pasitinka S. B., toliau eina į namą. Prie namo lauko durų juos pasitinka R. R., kurio galva kruvina. Pareigūnai paprašo visų užeiti į namą. Name dar yra G. V.. Pareigūnei paklausius kas čia įvyko G. V. nurodo: „jis mane puolė smaugti, o tas mane užstojo“ į ką S. B.: „ne, ne, neužstojau, nemieluok“. Pareigūnė klausia kas įvyko. Ant S. B. veido matosi įbrėžimas. Pareigūnė klausia su kuo čia padaryta. S. B. nurodo neaiškiai: „gal (neaiškiai) biški“. Prie pečiaus fiksuojamos padėtos malkos, prie jų fiksuojamos raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Kelios malkos mėtosi čia pat virtuvėje po stalu. G. V. nurodo: „aš jo nemušiau, tikrai jo nemušiau“. Tikrinamas R. R., G. V. ir S. B. girtumai. Žurnale fiksuojami rezultatai. R. R. nustatytas 1,89 promilių girtumas, G. V. pareigūnas fiksuoja 2,52 promilių girtumą. S. B. kurį laiką atsisako tikrintis. Pareigūnai reikalauja paklusti. Pareigūnei paklausius R. R., kiek laiko jis čia, R. R. nurodo, kad atėjo prieš porą valandų, kad atsinešė porą butelių šnapso. R. R. klausia kur jo kortelė. Medicinos darbuotoja sako, kad jie atėmė. Pareigūnė klausia G. V. kur yra R. R. kortelė. G. V. nurodo, kad neturi kortelės. Pareigūnė klausia G. V., su kuo S. B. mušė R. R.. G. V. nurodo, kad kumščiu, kad R. R. gulėjo prie pečiaus. Aiškinamasi kur yra R. R. kortelė, jis nurodo, kad neranda kortelės prie savęs. G. V. sako nežinanti, kur jo kortelė, padeda apžiūrėti jo kišenes. Medicinos darbuotoja randa R. R. kišenėje prie krūtinės piniginę su dokumentais. R. R. nurodo: „aš turėjau daugiau, aš turėjau daugiau“. Pareigūnė apžiūri piniginę, randa nuolaidų korteles ir neįgalumo pažymėjimą. Pareigūnas praneša, kad S. B. alkotesterio parodymai 2,39 promilių. Tai fiksuojama žurnale. Fiksuojama, kaip bešnekant su kitu pareigūnu, prie pečiaus prieina G. V.. Ji parodo pagalį prie pečiaus, nurodo, kad su šiuo pagaliu daužė. Pareigūnė klausia: „o kas su peiliu pjovė?“ G. V. parodo savo kaklą, nurodo, kad čia bandė pjauti. Pareigūnai klausia: „kas?“. G. V. parodo į vietą kur sėdėjo R. R., kurį medikai išvedė iš namo tolimesnei apžiūrai ligoninėje. Pareigūnai klausia: „su kokiu peiliu?“ G. V. nurodo nežinanti. Pareigūnai virtuvėje ant stalo, po stalu ieško peilio, peilio neranda. G. V. pareigūnams parodo vietą prie pečiaus, nurodo, kad čia buvo mušamas R. R.. Pareigūnui paklausius su kuo mušė, nurodo, kad su rankom. Pareigūnas komentuoja S. B.: „tu mušei su rankom, jinai mušė su pagaliu“. S. B. nurodo, kad nematė kaip G. V. mušė. S. B. ir G. V. ginčijasi. G. V. nurodo, kad jis, tai yra S. B. mušė kumščiais per veidą, o ji mušė per kojas. S. B. neigia mušęs. (1 t., b. l. 50-52)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad R. R. konstatuota galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose su muštine žaizda kaktoje, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalų, kuriam chirurginis gydymas nebuvo reikalingas, su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2024 m. kovo 12 d. Sužalojimai padaryti suduodant smūgius, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Sužalojimai nebūdingi savigynai. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai greitai seka vienas po kito ir nustatyti jų padarymo eiliškumo nėra galimybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti būnant nukentėjusiajam įvairiuose padėtyse. Galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, kuriam chirurginis gydymas nebuvo reikalingas, su kraujo išsiliejimu po minkštais galvos smegenų dangalais, nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei dešimties dienų laikotarpiui. (1 t., b. l. 83-86)
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARKB-0347 įrašų kopija, kad 2024 m. kovo 12 d. atlikus asmens blaivumo testus, 20:57 val. R. R. nustatytas 1,89 ‰ girtumas, 20:59 val., G. V. nustatytas 2,52 ‰ girtumas, 21:05 val. 20:59 val. S. B. nustatytas 2,39 ‰ girtumas. (1 t., b. l. 53-55)
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).
Vertinant komentuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą. Nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada.
Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia sužalojo R. R.. Ir pats kaltinamasis neneigia savo kaltės. Visos ištirtos aplinkybės įrodo, kad konflikto pasėkoje nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimai R. R. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytų aplinkybių metu. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l.83-86).
Įvykio vietoje buvo trys asmenys, jų parodymai skirtingi, tačiau šiuo prieštaravimų pašalinti nėra jokios galimybės kadangi visi trys asmenys įvykio metu buvo smarkiai apgirtę ir tai turėjo įtakos įvykio aplinkybių įvertinimui ir atsiminimui.
Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, kad buvo sužalotas kambaryje, lovoje. Šiam teiginiui prieštarauja kaltinamojo parodymai, liudytojos G. V. parodymai bei tai, kad apžiūrint įvykio vietą – kaltinamojo namą būtent virtuvėje, ant grindų, ant malkų ir šalia malkų rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Apžiūros metu paimtos trys malkos su raudonos spalvos dėmėmis. (1 t., b. l. 37-45)
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad gynė G. V. ir pats gynėsi. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis pripažįsta, kad peilį jis iš rankos išmušė, t. y. nukentėjusysis jam jokios grėsmės nebekėlė, todėl jo veiksmai buvo pertekliniai. Vertinant nusikaltimo padarymo aplinkybes, atsižvelgtina dar ir į tai koks buvo nukentėjusiojo elgesys po įvykio, t. y. jis išsyk buvo pristatytas į gydymo įstaigą, o kaltinamasis ir liudytoja G. V., prieš kuriuos neva taip pat pavartojo smurtą ar kėsinosi pavartoti tokį smurtą, pagalbos nesikreipė.
Vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, pažymėtina, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais, nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Visiškai objektyviais parodymais negalima laikyti ir G. V. parodymų, kadangi ji yra kaltinamojo šeimos narys ir suinteresuota duoti parodymus naudingus kaltinamajam.
Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 708,02 eurų už nukentėjusiojo R. R. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusio gydymą viso patyrė 708,02 Eur, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo S. B..
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
S. B. padarė nesunkią, tyčinę nusikalstamą veiką, veika baigta. Kaltinamasis administracine tvarka baustas 2022 m. birželio 6 d., pagal ANK 424 str. 4 d., bauda 1100. Informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. (2 t., b. l. 27-29) nusikalto pirmą kartą (2 t. b. l. 30-32), VšĮ Jonavos PSPC PSC nesilankė pas gydytoją psichiatrą (2 t. b.l.8-9). Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę.
Kardomoji priemonė – nepaskirta iki bausmės vykdymo pradžios neskirtina.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai - 1) Elektroninė laikmena (CD kompaktinė plokštelė su pranešimo BPC skaitmenine garso įrašo kopija ir kūno kameros vaizdo įrašais) - paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos
2) Trys malkos – sunaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,
n usprendžia:
S. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo.
2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai, įm. kodas 191351679, esančiai Europos a. 1, Vilniuje, civilinio ieškinio tenkinimui 708,02 Eur (septynis šimtus aštuonis eurus ir 02 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.
Iki bausmės vykdymo pradžios S. B. kardomosios priemonės neskirti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – 1) Elektroninę laikmeną (CD kompaktinė plokštelė su pranešimo BPC skaitmenine garso įrašo kopija ir kūno kamerų vaizdo įrašais) - palikti saugoti prie baudžiamosios bylos
2)Tris malkas – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje apeliaciniu skundu.