Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

1. Kaltinamasis R. K. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

2. Kaltinamasis R. K. 2023 m. rugpjūčio 19 d., apie 10.38 val., Palangos mieste, Vytauto gatve į miesto centro pusę trijų eismo juostų kelyje - dvi priešpriešinės dviračių juostos ir vienpusė automobilių kelio juosta - vairuodamas keleivinį autobusą (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai ir keldamas grėsmę eismo saugumui, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, nes turėdamas galimybę pastebėti ta pačia kryptimi tiesiai prieš jį dviračio juosta iš kairės pusės dviračiu važiavusią V. A. ir taip pat ją pastebėti, ją aplenkęs, per kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, ties (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje sankryžoje, sukdamas į kairę iš Vytauto g. į Kastyčio g. ir, neduodamas kelio dviratininkei V. A., ją partrenkė autobuso kairiojo šono dalimi ir nutempė į Kastyčio gatvę, ko pasėkoje V. A., nukritusi po autobuso galiniu kairiuoju ratu, įvykio metu žuvo. Šiais neatsargiais veiksmais R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 273 redakcija), patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punktą (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 101 punktą (Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams), 158 punktą (Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

3. Teisiamojo posėdžio metu R. K. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 19 d., apie 10.30 val., jis, blaivus, vairavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį keleivinį autobusą (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo Vytauto gatve, Palangos mieste. Artėdamas link nereguliuojamos sankryžos su Kastyčio gatve, ties parduotuve „Aibė“, jis aplenkė jam iš kairės pusės, dviračių taku, esančiu važiuojamojoje kelio dalyje, ta pačia kryptimi dviračiu važiavusią moterį. Kai jis, aplenkdamas dviratininkę, pažiūrėjo į ją, tai ji tuo momentu buvo nuleidusi galvą. Kiek ji ilgai važiavo nuleidusi galvą, nežino, nes jis tik sekundei į ją pažiūrėjo. Minėtoje sankryžoje atlikdamas posūkio į kairę - į Kastyčio g. manevrą, visą dėmesį buvo nukreipęs į dviratininką, atvažiuojantį Kastyčio gatve, todėl į galinio vaizdo veidrodėlį ir per kairės pusės langą nepasižiūrėjo į dviratininkę, kurią buvo aplenkęs. Būtent tą akimirką išgirdo nestipraus atsitrenkimo - prisilietimo į autobuso kairįjį šoną garsą ir iš karto duslų garsą, tarsi kažką būtų pervažiavęs. Jis iš karto sustabdė autobusą ir išlipęs pamatė netoli autobuso galo ant važiuojamosios dalies gulinčią dviratininkę, kurios dalis galvos buvo traumuota. Suprato, kad ji žuvo. Patyrė labai didelį stresą. Iki šiol labai pergyvena dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu žuvo moteris. Dviratininkės, kuri žuvo eismo įvykio metu, nekaltino ir nekaltina. Nuoširdžiai gailisi, kad dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, darydamas posūkio į kairę manevrą, nepastebėjo arti važiavusios dviratininkės, jos nepraleido, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo dviratininkė. Po eismo įvykio jis buvo nuvykęs į V. A. namus, į jos šermenis ir laidotuves, kur atsiprašė ir pareiškė užuojautą artimiesiems. Aplankė V. A. kapą. Taip pat nurodo, kad nukentėjusiosios artimieji jam jokių pretenzijų nereiškė. Labai nori, kad V. A. artimieji jam atleistų. Kaltinamasis prašė atleisti jį pagal laidavimą, laiduotoją paskiriant jo pusbrolio sutuoktinę ir baudžiamąją bylą nutraukti. Jis nėra teistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, o laiduotoja gali jam daryti teigiamą įtaką, nes jos reputacija nepriekaištinga ir jo manymu, ji verta teismo pasitikėjimo.

4. Kadangi kaltinamasis R. K. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino, padaryta neatsargi veika, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, kaltinamojo gynėjas ir prokurorė neprieštaravo, kad byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje būtų išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.