- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2017-05-03
- Bylos Nr.
- AN2-321-175/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08783-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Pažeidėjas
- J. Ž.
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Ž. atstovės advokatės Daivos Jurevičienės (toliau – atstovė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarimo J. Ž. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. Ž. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas 115 Eur bauda. J. Ž. nubaustas už tai, kad 2016 m. lapkričio (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, nevykdė teisėtų statutinių valstybės tarnautojų reikalavimų.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pakankama išvadoms dėl J. Ž. kaltės padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą pagrįsti. Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo apylinkės teismas teiseną nutraukė konstatavęs, kad ANK už pasipriešinimą policijos pareigūnams atsakomybė nėra numatyta. Apeliaciniame skunde J. Ž. atstovė advokatė D. Jurevičienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti.Skunde tvirtinama, kad J. Ž. nevengia atsakomybės už savo veiksmus, tačiau šiuo atveju jis yra nubaustas visiškai nepagrįstai. J. Ž. pagrįstai tikėjosi, kad teismas objektyviai įvertins visus surinktus įrodymus ar įrodymų nepakankamumą.Skunde teigiama, kad paskirta nuobauda, atlikus tik formalų vertinimą, nepašalinant abejonių ir prieštaravimų, nesurinkus objektyvių įrodymų, yra formali, neteisinga ir visiškai atitinka klasikinės kriminalinės bausmės požymius. Skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda pažeidžia J. Ž. teises ir teisėtus interesus, kadangi jokio nusižengimo jis nėra padaręs, jokiems teisėtiems ir pagrįstiems policijos pareigūnų reikalavimams nėra pasipriešinęs.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Ž. atstovės advokatės Daivos Jurevičienės apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl įrodymų vertinimo.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas atliko tik formalų įrodymų vertinimą, nepašalino iškilusių abejonių, dėl to J. Ž. nepagrįstai nubaustas dėl nusižengimo, kurio jis nepadarė. Aukštesnysis teismas, dar kartą įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, kuriais grindžiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, skundžiamą nutarimą, sprendžia, kad apeliacinio skundo teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti.Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).Aukštesnysis teismas, priešingai, negu teigiama skunde, laiko, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, paminėtų reikalavimų laikėsi, savo išvadas dėl J. Ž. kaltės argumentavo ir pagrindė, nurodė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta ir jais nesivadovauja. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas, spręsdamas dėl J. Ž. kaltės, rėmėsi liudytojų P. D., T. S. parodymais, jų tarnybiniuose pranešimuose fiksuotais duomenimis, administracinio teisės pažeidimo protokolu. Šiuose įrodymų šaltiniuose užfiksuota informacija, reikšminga administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui, savo turiniu iš esmės nesiskiria, todėl teismas, nesant jokių kitų aplinkybių, keliančių abejonių dėl jų objektyvumo, neturėjo pagrindo minėtais įrodymais nesivadovauti. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais teismas netikėjo ir nurodė tokio vertinimo motyvus, su kuriais aukštesnysis teismas sutinka. Skunde teigiama, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, nepašalino abejonių, tačiau nėra nurodoma, kuo pasireiškė netinkamas įrodymų vertinimas, kokios abejonės dėl J. Ž. kaltės buvo iškilusios ir liko nepašalintos. Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje byloje J. Ž. kaltė padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą abejonių nekelia ir yra įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais. Apeliacinis skundas yra grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais ir subjektyvių byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, nenurodant jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Kauno apylinkės teismo nutarime padarytų išvadų teisingumą.
Dėl administracinės nuobaudos.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismo paskirta administracinė nuobauda yra formali, neteisinga ir atitinkanti klasikinės kriminalinės bausmės požymius. Argumentų, kurie pagrįstų tokį vertinimą, skunde atstovė nenurodo. Iš skundo turinio galima spręsti, kad nuobaudos neteisingumą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė sieja su neteisingu byloje surinktų įrodymų vertinimu.Administracinių nuobaudų skyrimo bendrosios nuostatos įtvirtintos ANK 32 straipsnyje. Pagal šį straipsnį, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.Aukštesnysis teismas, patikrinęs nuobaudos skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtas ANK normas taikė tinkamai, įvertino visas aplinkybes, kurios yra numatytos įstatyme ir kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl nuobaudos dydžio, todėl, priešingai, negu teigiama skunde, paskirta nuobauda nelaikytina per griežta ar neteisinga. Už ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą gali būti baudžiama bauda nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. J. Ž. dėl nusižengimo savo kaltės nepripažino, nusižengimo padarymo metu buvo neblaivus, tai pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybes, atsakomybė lengvinančių aplinkybių nenustatyta, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nedirba. Įvertinus paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad J. Ž. paskirta 115 Eur bauda, kuri yra lygi ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sankcijos vidurkiui, atitinka ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimus, todėl skundo teiginiai dėl per griežtos nuobaudos atmetami, kaip nepagrįsti.Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo nutarimas, kuriuo J. Ž. pripažintas padariusiu ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą ir nubaustas 115 Eur bauda, yra pagrįstas ir teisėtas. Priešingai, negu teigiama skunde, įrodymai įvertinti ir faktinės aplinkybės nustatytos teisingai, administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas apliekamas galioti, o apeliacinis skundas netenkinamas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Ž. atstovės advokatės Daivos Jurevičienės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.