Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui R. V. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo; tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, A. A.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. V. (b. l. 19-21). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007-06-04 rašte Nr. S20-865 nurodyta, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas savavališkai užėmė dalį valstybinės žemės, minėto žemės sklypo pietinėje dalyje, aptverdamas ją tvora. Šiuo raštu R. V. buvo įpareigotas iki 2007-07-01 atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę (b. l. 17). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2008-10-08 rašte trečiojo asmens A. A. įgaliotam asmeniui nurodė, kad Savivaldybė laikosi pozicijos, jog R. V. užimta valstybinė žemė turi būti atlaisvinta. Šiame rašte taip pat pažymėta, kad dėl sudėtingo reljefo įrengti kitą įvažiavimą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra galimybių, todėl nuspręsta formuoti A. A. grąžintiną žemės sklypą, neįtraukiant į jį esamų įvažiavimų į gretimus sklypus (b. l. 18). UAB „COWI Baltic“ 2009-03-17 rašte (b. l. 86-88), Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2009-03-18 išvadose (b. l. 89-91) nurodyta, kad įvažiavimas į atsakovo žemės sklypą gali būti įrengtas tik per valstybinę žemę. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2010-05-20 raštu Nr. A51-11203 (2.14.2.12-MP8) atsakovą informavo, kad jo prašymo dėl papildomo (įsiterpusio) laisvos valstybinės žemės ploto priskyrimo prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) tenkinti negali, kol nebus baigtas teisminis ginčas dėl I. A. iki nacionalizacijos turėto sklypo formavimo nuosavybės teisėms atkurti (b. l. 41). 2011-02-17 ieškovui patikrinus faktinius duomenis vietoje (b. l. 10), 2011-03-03 atsakovui R. V. buvo surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-110303-00032 (b. l. 4-5), o 2011-03-29 - Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110329-00041, kuriuo atsakovui buvo nustatytas terminas iki 2011-09-29 nugriauti valstybinėje žemėje esančią dalį ažūrinės ir aklinos mūrinės tvoros (b. l. 6-8). 2011-03-10 patikrinimą atliko Nacionalinė žemės tarnyba ir aktu Nr. 01-34-16 taip pat konstatavo, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas pietinėje dalyje užėmęs valstybinę žemę (apie 122 kv. m), kuri aptverta tvora (b. l. 14-16). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-09-08 sprendimu buvo nuspręsta panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento sprendimą, įformintą 2009-03-24 raštu Nr. A63-404-(33511)-(3.2.1) „Dėl grąžintino žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini)“, bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suprojektuoti ne mažesnį nei 225 kv. m žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti natūra pareiškėjui A. A. buvusio savininko I. A. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės vietoje, (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)) (b. l. 112-121). Šį teismo sprendimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-01-12 nutartimi paliko nepakeistą (b. l. 122-135). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-01-23 Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. RPA-00-120123-00023 konstatuota, kad 2011-03-29 reikalavimas neįvykdytas (b. l. 9). Atsakovas R. V. 2012-03-28 prašymais pakartotinai kreipėsi su prašymu leisti įsigyti 120 kv. m valstybinės žemės sklypo dalį, pažymėdamas, kad sklypu naudojasi 35 metus, per norimą išsipirkti žemės sklypo dalį nutiesti bei priduoti lauko inžinieriniai tinklai (b. l. 39-40). Vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-12 nutartį, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012-07-12 įsakymu „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“ Nr. 30-1468 šalia atsakovui nuosavybės teise priklausančio sklypo laisvoje (neužstatytoje) natūra grąžinamoje kitos paskirties žemėje suprojektavo 225 kv. m ploto žemės sklypą (b. l. 160-161). Į šį sklypą atsakovo savavališkai užimtas valstybinės žemės plotas neįtrauktas (b. l. 162). Byloje dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovas užimtą valstybinę žemę išsinuomojo ar nusipirko, nėra. Taip pat nėra įvykdytas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Byloje apeliaciniu skundu keliamas klausimas, ar ginčijamu sprendimu atsakovui sudarant galimybę įteisinti tvorą, savavališkai pastatytą valstybinėje žemėje, kuri įeina į buvusio savininko I. A. iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo teritoriją, nebus pažeistos asmens, siekiančio atkurti nuosavybės teisę į I. A. turėtą žemės sklypą, teisės bei teisėti interesai.

Statybos įstatymo 28 str. 7 d. įtvirtinta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos (kuri apima ir savavališkos statybos atvejus) padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kuriomis padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. A. Z. D., bylos Nr. 3K-3-39/2011) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs savavališkos statybos faktą ir padaręs išvadą, jog nėra paneigta galimybė atsakovui R. V. išsipirkti aptvertą valstybinės žemės sklypo dalį, parengti supaprastintą statinio projektą ir gauti įgalioto valstybės tarnautojo sutikimą, t. y. savavališką statybą įteisinti, nusprendė atsakovui nustatyti vienerių metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tvorai, pastatytai valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini); nurodyto reikalavimo neįvykdžius, įpareigoti atsakovą R. V. savo lėšomis per tris mėnesius po termino pabaigos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti 1,70 m aukščio tvorą, esančią valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, o, atsakovui šioje dalyje sprendimo neįvykdžius, leisti ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti tvorą ir sutvarkyti statybvietę, išlaidas išieškant iš atsakovo R. V.

Apeliantas A. A. skunde teigė, jog nustatytas savavališkos statybos faktas, ir jo įteisinimas valstybinėje žemėje atsakovui suteiks galimybę be teisinio pagrindo naudoti laisvos valstybinės žemės fondo žemę, taip patenkinant savo asmeninius interesus valstybės turto sąskaita. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą vertina kritiškai, kadangi priimtas teismo sprendimas yra poveikio priemonė atsakovui, siekiant pašalinti jo neteisėtais veiksmais sukurtus padarinius, taip pat ir užkirsti kelią toliau neteisėtai naudotis valstybine žeme. Pažymėtina, kad atsakovui R. V. per teismo nustatytą terminą neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančio dokumento, taip pat užimtos valstybinės žemės neišsipirkus ar neįgijus valdymo teisės kitu teisėtu pagrindu, bus taikomas kitas sprendime nurodytas alternatyvus savavališkos statybos padarinys, t. y. savavališkai pastatytos tvoros nugriovimas ir statybvietės sutvarkymas. Tokiu būdu atsakovui ne suteikiama galimybė be teisinio pagrindo naudoti laisvos valstybinės žemės fondo žemę, kaip teigia apeliantas, o priešingai, atsakovui pritaikyta poveikio priemonė už jo padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas atitinka Statybos įstatymo nuostatas, įtvirtinančias alternatyvius savavališkos statybos padarinius, kurie (vienas iš jų), laikantis interesų derinimo ir proporcingumo principų, konkrečioje byloje taikomi teismo nuožiūra, atsižvelgiant į reikšmingas ginčo aplinkybes.

Byloje esantis UAB „COWI Baltic“ 2009-03-17 raštas (b. l. 86-88) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2009-03-18 išvados (b. l. 89-91) sako, kad dėl sudėtingų reljefo sąlygų įvažiavimas/įėjimas į atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą gali būti įrengtas tik per valstybinę žemę. Byloje nustatyta, jog atsakovas R. V. savavališkai pastatyta tvora aptvertą valstybinę žemę naudoja būtent įvažiuoti ir įeiti į jo namų valdą. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-2785-624/2011 pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, UAB „COWI Baltic“, UAB „Autoekstra“, R. V., Z. K., M. S., I. Š., A. V., M. V., D. G. ir L. G.) nustatė (b. l. 112-121), o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-01-12 nutartyje (administracinės bylos Nr. A492-15/2012) patvirtino (b. l. 122-135), kad R. V. savavališkai pastatyta tvora aptvertas valstybinės žemės plotas (122 kv. m) įeina į buvusio savininko I. A. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 455 kv. m žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-01-12 nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-09-08 sprendimą, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo įpareigota suprojektuoti ne mažesnį nei 225 kv. m žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti natūra pareiškėjui A. A. buvusio savininko I. A. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės vietoje, (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, 2012-07-12 įsakymu „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“ Nr. 30-1468 šalia atsakovui R. V. nuosavybės teise priklausančio sklypo laisvoje (neužstatytoje) natūra grąžinamoje kitos paskirties žemėje suprojektavo 225 kv. m ploto žemės sklypą, į kurį atsakovo savavališkai užimtas 122 kv. m valstybinės žemės plotas neįeina (b. l. 160-162). Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus, teisėtai ir pagrįstai atsakovui R. V. taikė alternatyvų savavališkos statybos padarinį, t. y. suteikė galimybę savavališką statybą įteisinti, nes nėra neginčijamai paneigta atsakovo galimybė išsipirkti aptvertą valstybinės žemės sklypo dalį. O aptvertos žemės dalies grąžinimo ar įsigijimo teisinės galimybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A492-15/2012, 2012-01-12 nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas (A. A.) nesiekia, jog jam būtų suformuotas ne mažesnis 0,04 ha dydžio naujas žemės sklypas, o siekia atkurti nuosavybės teises į natūra turėtos žemės sklypą ties (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)). Tačiau, kaip matyti iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos, apeliantas A. A. laikosi pozicijos, jog, atkuriant nuosavybės teisę į buvusio savininko I. A. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemės sklypą, į natūra jam grąžintiną žemės sklypą turi įeiti ne tik 225 kv. m, vykdant minėtą administracinio teismo nutartį, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos suformuotas žemės sklypas, bet ir atsakovo savavališkai užimtas 122 kv. m valstybinės žemės plotas. Todėl ginčijama teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista atsižvelgiant ir į skirtingose bylose pateiktas skirtingas A. A. pozicijas.

Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą ar jo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutarė:

Trečiojo asmens A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.