Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – N. K., skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartimi N. K., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (nežymiai sutrikdė savo motinos sveikatą), taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymas N. K. vėlesnėmis apylinkės teismų nutartimis buvo keičiamas (tiek švelninant, tiek griežtinant jam taikomą režimą) bei jo priverstinis gydymas tęsiamas, paskutinį kartą – Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis jam buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

2. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi N. K. buvo pratęstas stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Apylinkės teismas motyvavo tai tuo, kad N. K. psichikos būklė nėra stabili, jo socialinis pavojingumas nesumažėjęs, todėl reikalinga jo gydymą stacionare pratęsti tomis pačiomis sąlygomis.

4. Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Skunde N. K. nurodo, kad per stebimą laikotarpį jo psichikos būklė pagerėjo ir yra stabili, jis nepadarė jokių vidaus tvarkos pažeidimų bei vartoja vaistus, kas sudaro pagrindą jam taikomą gydymą tęsti stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Su tuo negalima sutikti.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Įstatyme numatyti du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą : asmens psichinę būklę ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą. Teismas nutartimi pratęsia asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu jo sveikatos būklė nepasikeitė (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

8. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas, įvertinęs N. K. psichikos būklę bei su ja susijusį jo socialinį pavojingumą, pagrįstai ir motyvuotai pratęsė šiuo metu jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Tokią išvadą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad N. K. psichikos būklė nėra stabili ir pagerėjusi, jo socialinis pavojingumas nesumažėjęs. Su tokia išvada skundą nagrinėjantis apygardos teismas sutinka.

9. Bylos duomenimis, N. K. buvo diagnozuota paranoidinė šizofrenija, nepertraukiama eiga. Pirmą kartą stacionare jis buvo gydytas 2001 m. (duomenys neskelbtini). Stacionaruose jis gydomas nuo 2005 m. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo N. K., pagrįstai vadovavosi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 25 d. medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad : N. K. psichikos būklė nestabili, per stebimą laikotarpį jis įkyrus, nenoriai vartoja vaistus; pokalbio metu tarpais jaučia nerimą, įtampą; jo mąstymas pagreitintas, paralogiškas, emocijos neadekvačios, greit susierzina, supyksta, jokiai verbalinei įtakai nepasiduoda (3 – 4 b. l.). Todėl Komisija rekomendavo pratęsti N. K. priverstinį gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šios ligoninės atstovas apylinkės teismo posėdyje sutiko su Komisijos išvada. Jis teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad nors reikšmingų N. K. vidaus tvarkos pažeidimų per šį pusmetį nebuvo užfiksuota, jo stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis reikalinga tęsti dėl jo nestabilios psichikos būklės (26 b. l.). Iš to seka, kad tiek Komisija, tiek ligoninės atstovas buvo vieningos nuomonės ir nurodė, kad N. K. negali būti švelninamos stacionarinio stebėjimo sąlygos. Jie rekomendavo tęsti priverstinį N. K. gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis dėl to, kad jo psichikos būklė nepagerėjo ir jo pavojingumas nesumažėjo. Duomenys, paneigiantys ar sukeliantys abejonių dėl minimos Komisijos išvados bei ligoninės atstovo paaiškinimų pagrįstumo, nėra pateikti, todėl šiais bylos duomenimis nėra jokio pagrindo netikėti.

10. Nagrinėjamu atveju tiek apylinkės teismo posėdyje, tiek skunde N. K. išsakyta nesavikritiška nuomonė apie jo psichikos būklę nepaneigia byloje esančių bei prieš tai jau aptartų duomenų ir nepatvirtina jo psichikos būklės pagerėjimo ir jo socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad N. K. nėra kritiškas nei savo ligai, nei padarytai nusikalstamai veikai. Byloje esančios apylinkės teismų nutartys dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo N. K. patvirtina, kad švelnesnių priverčiamųjų medicinos priemonių (stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis ir ambulatoriškai) metu N. K. atsisakydavo vartoti vaistus, dėl ko jo liga paūmėdavo, jis tapdavo pavojingas tiek sau, tiek aplinkiniams : psichiatrijos ligoninėje ir socialinės globos namuose jis grasindavo kitiems globotiniams, personalui, vagiliaudavo ir t. t. (8 – 17 b. l.). Todėl jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė būdavo keičiama į griežtesnę – atitinkamai į stacionarinį stebėjimą sustiprinto arba bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Iš viso to galima spręsti, kad N. K. psichikos liga sunkiai pasiduoda gydymui. Ir šiuo metu iš Komisijos išvados matyti, kad nors N. K., gydomas stacionare sustiprinto stebėjimo sąlygomis, laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, tačiau jo psichikos būklė yra nepakankamai stabili : jis dažnai dėl neadekvataus elgesio buvo koreguojamas žodžiu, jam buvo koreguotas ir medikamentinis gydymas dėl ligos paūmėjimo, jis išlieka paralogiško mąstymo, rezonuojančio, bando simuliuoti nesančius simptomus. Todėl skundą nagrinėjantis apygardos teismas, įvertinęs visus šiuos duomenis, sutinka su apylinkės teismu, kad N. K. psichikos būklė esmingai nepagerėjo – ji išliko nestabili, jo socialinis pavojingumas nesumažėjęs, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis taikymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje jam buvo pratęstas pagrįstai. Tik tokiu būdu galima užtikrinti veiksmingą tolimesnį N. K. gydymą. Taikyti jam stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis šiuo metu nėra jokių reikalingų sąlygų ir duomenų.

11. Skunde N. K. nurodo, kad jo gydymas stacionare sustiprinto stebėjimo sąlygomis itin varžo jo laisvę, tai yra netikslinga, o stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis metu būtų pasiektas geresnis jo gydymo rezultatas. Su šiuo argumentu sutikti taip pat negalima. Įstatymas nereikalauja asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, visiško pasveikimo – tam, kad būtų keičiamas priverstinio gydymo režimas, vadovaujantis BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, pakanka sveikatos būklės pagerėjimo ir, aišku, pavojingumo sumažėjimo. Tačiau nagrinėjamu atveju visi pirmiau aptari bylos duomenys apie dabartinę N. K. psichikos būklę šiuo metu neleidžia daryti išvados nei apie jo socialinio pavojingumo sumažėjimą, nei apie jo psichikos būklės pagerėjimą tiek, kad jam būtų galima tęsti gydymą ir švelnesnėmis sąlygomis ir toks gydymas būtų efektyvus bei nekeltų pavojaus aplinkiniams.

12. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – N. K. skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis neskundžiama.