Šiaulių apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. A. skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0065-ANR_N-949-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0065-ANR_N-949-2024 (toliau ir – Nutarimas), pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta nuobauda – 400 Eur bauda, ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 9 mėnesiams. R. A. nubaustas už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 17 d. 14.45 val., (duomenys neskelbti) vairavo transporto priemonę – automobilį „L. R. R. R.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir tempė priekabą „Agricom“, valstybinis numeris (duomenys neskelbti), kurių maksimali masių suma – 6700 kg, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės.

R. A. teismo posėdžio metu parodė, kad vykstant į Latviją buvo sustabdytas pareigūnų, nutarime nurodytu metu ir vietoje. Jis vairavo jam priklausantį automobilį prie kurio buvo prisikabinęs žmonai priklausančią priekabą. Pareigūnai paprašė pateikti dokumentus. Turėjo pasą ir pažymėjimą. Pažymėjime nebuvo nurodyta BE kategorija. Jis pareigūnams paaiškino, kad tą kategoriją yra įgijęs, tik nepasakojo kada ir kaip, nes nebuvo suteikta galimybė paaiškinti. Buvo surašytas protokolas ir iškarto paskirta nuobauda, bet jis negalėjo tame procese dalyvauti, nes arba buvo išlipęs iš automobilio, arba stovėjo šone. Visada teigė pareigūnams, kad tokią kategoriją turi. Pasigedo bendradarbiavimo iš pareigūnų. Pasakė, kad su pažeidimu nesutinka, nes kategoriją turi, tik tuo metu negalėjo to įrodyti, nes dokumento su savimi nesivežioja, retai kada važiuoja su priekaba. Nesutinka su paskirta nuobauda, nes teisę vairuoti šios rūšies transporto priemonės turi. Prašo teismo panaikinti nutarimą. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad atsisakė pasirašyti nutarimą, vėliau parašė, kad nesutinka su nutarimu. Žino, kad netinkamai buvo taikytas procesas, jam nebuvo suteikta teisė pateikti įrodymus. Jis dažniausiai automobilį eksploatuoja Jungtinėje Karalystėje ir, jo manymu, fizinis vairuotojo pažymėjimas yra mažareikšmis dokumentas, nes nuolat tikrinama. Jungtinėje Karalystėje automatiškai atnaujinti pažymėjimai neišduodami, nes visi duomenys yra tikrinami duomenų bazėse. Po sustabdymo kreipėsi ir buvo išduotas naujas pažymėjimas. Jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, deklaruoja gyvenamą vietą kartais, kai yra būtina. Paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbti). Deklaruodavo žmona „pagal situaciją“, kad atitiktų reikalavimus dėl vaikų mokyklos ir transporto priemonių registracijos. Duomenys, kad Lietuvoje deklaravo gyvenamą vietą 2020 m. rugpjūčio 13 d., yra neteisingi, jis prašė juos patikslinti, vyksta procesas. Žmona per „valdžios vartus“ deklaruodavo gyvenamą vietą, nes jis nelabai žino tuos procesus. Kitose Europos Sąjungos valstybėse ir Jungtinėje Karalystėje nereikia deklaruoti gyvenamos vietos. Jis neginčija, kad ta diena, kada yra deklaruota jo gyvenama vieta yra teisinga, t. y. 2020 m. rugpjūčio 13 d., bet jis negyveno tuo adresu visą šį laikotarpį. Jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir ši deklaracija neteisinga. Nesupranta kuo susijęs automobilio vairavimas ir gyvenamosios vietos deklaravimas. Jei susiję, tada jis teismui teigia, kad šie duomenys yra neteisingi, patvirtinti šiuo metu, kad jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą kitoje valstybėje, negali, nes tokios deklaracijos kitose valstybėse nėra būtinos. Tada teigia, kad jo deklaracija yra su klaida, dėl jo paties negebėjimo tinkamai užpildyti. Gal jis pažeidė kokį menkavertį įstatymą, kur numatyta 20 Eur bauda ir jis susimokės. Turėjo Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, tik neatsimena iki kada galiojo. Jį atidavė Anglijoje ir iškeitė į Anglišką, gal prieš 20 metų. Lietuviškame vairuotojo pažymėjime nebuvo suteikta BE kategorija. Anglijoje nereikėjo laikytis egzamino, nes 2021 m. visiems B kategorijos turėtojams buvo išduota teisė vairuoti BE kategoriją. Jis negali pasikeisti Anglijos pažymėjimo, nes jis gyvena Anglijoje ir ten jį naudoja. Šįkart su deklaracija įvyko klaida, nes su žmona nesusikalbėjo, ji pamiršo išdeklaruoti. Jei reikės, jis kreipsis į atskirą teismą, kad pripažintų jo sąsaja su Didžiąja Britanija. Su Lietuva jis labai mažai susijęs, čia net nebalsuoja, jis nėra Lietuvos gyventojas. Pateikė įrodymą, kad kreipėsi į Registrų centrą 2024 m. spalio 2 d. su prašymu nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. išrašyti išvykimo iš savininko atskirą raštą, nes Ginkūnų seniūnija minėtų paslaugų neteikia. Jis nenori ir neprivalo turėti gyvenamosios vietos. Jis tik per šį procesą sužinojo apie neteisingą deklaraciją ir dėl to kreipėsi į institucijas, kad šią klaidą ištaisytų. Jis niekada nesėstų už vairo neturėdamas teisės vairuoti. Jis nekeis angliško pažymėjimo, nes jis gyvena Anglijoje. Jis nesako, kad visą laiką gyveno Britanijoje ir gali pateikti vieną iš dokumentų, bet tik pasižiūrėjimui, teismui jo nepaliks. Jis nesureikšmina savo gyvenamosios vietos ir į teismą atėjo apskųsti šį nutarimą. Nėra jokių duomenų, kad jo pažymėjimas nėra negaliojantis. Viskas buvo gerai, tik nebuvo BE kategorijos. O dabar pradėjo žiūrėti kur jis gyvena. Norėjo pateikti dokumentą, bet šis neišverstas į lietuvių kalbą. Prašo skundą tenkinti ir panaikinti nutarimą arba pakeisti į „keturi du keturi pirmą“ (pastaba – ANK 424 straipsnio 1 dalį).

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas Gediminas Klusas nurodė, kad buvo sustabdytas pareiškėjas, vairuojantis automobilį „L. R. R. R.“, prisikabinęs priekabą, kurios pavadinimo dabar neatsimena. Priėjus ir parašius pateikti pažymėjimą ir automobilio dokumentus, vairuotojas pasakė, kad neprivalo jų vežiotis ir pateikė pasą. Patikrinus duomenų bazėje, nustatė, kad lietuviškas vairuotojo pažymėjimas negalioja, automobilis ir priekaba buvo registruoti ir apdrausti. Su kolega dar kartą nuėjo pas pareiškėją ir paprašė pažymėjimo, nes duomenų bazėje nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas negaliojantis. Šis nurodė, kad nieko neprivalo vežiotis, bet paskui ištraukė anglišką vairuotojo pažymėjimą ir parodė jį iš toli. Kolega paprašė parodyti, kad galėtų įvertinti ar yra galiojantis. Nusinešė vairuotojo pažymėjimą į automobilį, ant jo nebuvo BE kategorijos, pradėjo tikrinti jį per duomenų bazes ir pamatė, kad vairuotojo pažymėjimas išduotas 2021 m. Didžioji Britanija iš Europos Sąjungos išstojo 2020 m. ir yra trečioji valstybė. Patikrinus Gyventojų registrą, nustatyta, kad gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, todėl priėmė sprendimą, kad asmuo turėjo vairuotojo pažymėjimą pasikeisti per pusę metų, jis to nepadarė, todėl surašė protokolą ir surašė nutarimą. Su skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų (ANK 424 straipsnio 7 dalis).

Iš skundo turinio ir R. A. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad jis nepripažįsta kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir teigia, kad jis, kaip nenuolatinis Lietuvos gyventojas, gali vairuoti transporto priemones Lietuvoje, nes turi kitoje šalyje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuriame be kita ko numatyta teisė vairuoti BE kategorijos transporto priemones.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad B kategorija – automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“. O minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad BE kategorija – B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg junginiai.

R. A. patrauktas administracinės atsakomybėn būtent už tai, kad vairavo SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą automobilio ir priekabos junginį, neturėdamas įstatyme reikalaujamos BE kategorijos.

Asmuo, tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu ginčijo skundžiamą nutarimą, kad teisę vairuoti BE kategoriją turi, ji jam buvo suteikta Jungtinėje Karalystėje 2021 m. Iš institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, surinktų duomenų matyti, kad R. A. išties Jungtinėje Karalystėje BE kategorija suteikta nuo 2021 m. gruodžio 16 d.

Šiuo nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad Jungtinėje Karalystėje po BREXIT, nuo 2020 m. gruodžio 31 d. nebėra Europos Sąjungos narė, todėl joje išduoti vairuotojo pažymėjimai keičiami Lietuvos Respublikoje kaip išduoti trečiojoje šalyje.

Teismo posėdžio metu R. A. ne kartą nurodė, kad neketina keisti Jungtinėje Karalystėje išduoto vairuotojo pažymėjimo į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, nes jis su Lietuva labai mažai susijęs, nelaiko savęs Lietuvos gyventoju.

Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki 2024 m. spalio 1 d. R. A. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs Lietuvoje – (duomenys neskelbti), ir tik po skundžiamo nutarimo priėmimo deklaravo savo išvykimą į Angliją.

SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.

Kaip jau minėta, R. A. 2020 m. rugpjūčio 13 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, t. y. tapo nuolatiniu Lietuvos gyventoju, todėl būdamas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, kai BE kategorija Jungtinėje Karalystėje jam buvo nuo 2021 m. gruodžio 16 d., jis turėjo nuo 2022 m. sausio 1 d. pakeisti Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Tuo tarpu BE kategorija Lietuvos Respublikoje jam būtų buvusi suteikta tik teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą.

Bylą nagrinėjant teismo posėdyje R. A. tai sutikdavo, tai paneigdavo Gyventojų registro duomenų, apie jo deklaruotą gyvenamą vietą Lietuvoje, teisingumą. Nurodė, kad Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaruoja pagal poreikį, kai reikia vaikų mokymosi vietai ar transporto vietos registracijai. Tai už jį padaro žmona jo nurodymu, tačiau šį kartą žmona per klaidą, jo neišdeklaravo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2.4 punkte nurodyta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje asmuo paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais.

Šiuo nagrinėjamu atveju R. A. nepaneigė viešuose registruose nurodytos savo deklaruotos gyvenamosios vietos teisingumo, neįrodė, kad nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. nuolat negyveno Lietuvos Respublikoje, todėl institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pagrįstai konstatavo, kad R. A. Jungtinėje Karalystėje išduotas vairuotojo pažymėjimas nuo 2022 m. sausio 1 d. nebegaliojo Lietuvos Respublikoje.

Teismo posėdžio metu R. A. suformulavo du alternatyvius reikalavimus, t. y. arba panaikinti skundžiamą nutarimą, arba perkvalifikuoti jo padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 424 straipsnio 3 dalies į 424 straipsnio 1 dalį.

ANK 424 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui užtraukia baudą nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų.

Viena vertus, R. A. pateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimo laikas nėra pasibaigęs, tačiau jis Lietuvos Respublikoje yra laikomas negaliojančiu nuo 2022 m. sausio 1 d., todėl formaliai būtų galima laikyti, kad R. A. dėl šios priežasties padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 1 dalyje. Tačiau šiuo atveju jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, nes vairavo lengvąjį automobilį su priekaba, o vairuoti tokį junginį jam buvo reikalinga BE kategorija, kurios pagal SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jis Lietuvoje nėra ir niekada nebuvo įgijęs, o pagal Jungtinės Karalystės suteiktą teisę Lietuvos Respublikoje, kaip nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, nebegalėjo naudoti nuo 2020 m. sausio 1 d., todėl pagrįstai konstatuota, kad R. A. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir jo perkvalifikuoti į ANK 424 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

R. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad niekada nevairuotų transporto priemonės neturėdamas tam teisės. Tačiau šiuo atveju reikšmingas R. A. elgesys siekiant patikrinti jo teisę vairuoti transporto priemonę. Kaip teismo posėdžio metu nurodė institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas R. A. iš pradžių atsisakė parodyti vairuotojo pažymėjimą, nurodė, kad jo vežiotis nėra įpareigotas ir pateikė tik pasą bei pasiūlė patiems pareigūnams susirinkti visą informaciją. Vėliau, išsiaiškinus, kad jis neturi Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo, paaiškėjo, kad vis tik R. A. turi su savimi Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą, šį pareigūnams parodė iš toli, nedavė paimti į rankas, o tai padarė tik pakartotinai paragintas. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, jog asmuo nežinojo, jog jis neturi teisės važiuoti tokiu junginiu Lietuvos Respublikoje.

Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, teismas daro išvadą, kad priimant skundžiamą nutarimą nebuvo padaryta procesinių teisės normų pažeidimų. Institucija, kvalifikuodama R. A. veiksmus pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. R. A. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta ir abejonių nekelia, jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirtos neperžengiant sankcijos ribų, todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

R. A. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.