- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Papildomas sprendimas
- Data
- 2016-10-14
- Bylos Nr.
- e2-4191-179/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- V. T.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas J. Č. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui V. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Alytaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui V. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovei A. L. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba – ją teikė advokato padėjėja M. Š.. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti advokato padėjėjos teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai.
2016 m. spalio 10 d. teismas priėmė nutartį, kuria patenkino šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo. Taip pat priteisė iš atsakovo V. T. 18 Eur žyminį mokestį valstybei.
2016 m. spalio 11 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinė pagalbos išlaidų.
Šalies argumentai
2016 m. spalio 12 d. ieškovė atstovė advokato padėjėja M. Š. pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame nurodė, kad 2016 m. spalio 10 d. nutartyje teismas nepriteisė valstybei išlaidų už sutiktą antrinę teisinę pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (LR CPK 277 str. 1 d. 3 p.). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (LR CPK 277 str. 2 d.).
Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad tiek dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei, tiek dėl asmens patirtų išlaidų už advokato, teikusio antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo turi būti sprendžiama toje pačioje byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, prašymą atlyginti jas pateikus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tačiau šios CPK nuostatos nėra suderintos su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normomis, pagal kurias patirtų išlaidų dydis nustatomas tik advokatui baigus teikti antrinę teisinę pagalbą, kas reiškia, kad pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, atitinkamai suinteresuotas asmuo neturi galimybės patirtų išlaidų įrodymus ir prašymą jas atlyginti pateikti nepasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės. Toks teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą, priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).
Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui CPK 98 straipsnis, o kartu ir jame numatytas prašymo priteisti advokato pagalbos išlaidas pateikimo terminas, netaikomas. Pagal CPK 99 straipsnį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas sprendžiamas teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą.
Nutartyje teismas neišsprendė klausimo dėl dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl priimtinas papildomas sprendimas (CPK 227 str. 1 d. 3 p.).
Byloje esantys dokumentai: 2016-08-16 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas „Dėl antrinės teisinė pagalbos teikimo“ Nr. 2.1-(NTP-2)-16-P-3145-13211) ir 2016-10-11 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-10840 patvirtina, kad ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Advokato padėjėjai apskaičiuotas 291,82 Eur atlyginimas už valstybės teikiamą antrinę teisinę pagalbą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įstatymines nuostatas ieškovės prašymas priimti papildomą sprendimą ir priteisti papildomai išlaidas už sutiktą antrinę teisinę pagalbą tenkintinas (CPK 96 str. 2 d.., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Priteisti iš atsakovo V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 291,82 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną Eur 82 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, valstybei, įpareigojant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000. Mokėjimo dokumente nurodyti įmokos kodą - 5630. Mokėjimo patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).
Papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos.