Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-06 · Civilinė byla Nr. 2A-1476-178/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-06
Bylos Nr.
2A-1476-178/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus (pran.)
Atsakovas
G. U., L. U., A. V.
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas
Kategorijos
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. 2A-1476-178/2011
Procesinio sprendimo kategorija 30.10, 30.12 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Poškaus, teisėjų Onos Gasiulytės ir Laimos Gerasičkinienės,

sekretoriaujant Dovilei Masiliauskytei,dalyvaujant ieškovo atstovei I. Š.,atsakovės atstovui V. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. U., L. U., A. V. apeliacinius skundus dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams G. U., L. U., A. V. dėl įpareigojimo nugriauti statinius, tretieji asmenys Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija (Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. nutartimi šis ieškovas buvo pakeistas ieškovu Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos) patikslintu ieškiniu prašė: įpareigoti atsakovus G. ir L. U. savo lėšomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastaty­tą 17,30 kv. m. bendro ploto pastatą miško priežiūrai (duomenys neskelbtini) pastatytą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; įpareigoti atsakovę A. V. savo lėšomis per 1 mėnesį nuo tei­smo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą pastatą - pirtį (duomenys neskelbtini) pastatytą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimu buvo panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 2 d. statybos leidimas Nr.04/092, 2005 m. balandžio 7 d. statybos leidimas Nr.05/026 (dėl statybos leidimo Nr.04/92 pakeitimo), 2005 m. rugpjūčio 5 d. statybos leidimas Nr.05/109, bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005 m. rugsėjo 16 d. pažyma Nr.(100)-11.22-20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Vil­niaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Panaikintas 2005 m. balandžio 7 d. statybos leidimas buvo išduotas A. V. statyti 35 kv. m. bendro ploto pirčiai. Pagal minėtą leidimą pastatyta ir A. V. vardu įregistruota 55,02 kv. m. bendro ploto pirtis. Panaikintas 2005 m. rugpjūčio 5 d. statybos leidimas išduotas G. ir L. U. statyti 24 kv. m. bendro ploto pastatą miško priežiūrai. Pagal 2005 m. spalio 25 d. sudarytus ka­dastrinių matavimų duomenis panaikinto statybos leidimo pagrindu pastatytas 17,30 kv. m. statinys - pastatas miško priežiūrai, kurio baigtumas 55 procentai. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje yra nurodyta, kad savavališka statinio statyba yra kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu. Atsižvelgiant į šią nuostatą, nurodyti statiniai, pastatyti pagal teismo sprendimu panaikintus statybos leidimus, turi būti nugriauti. Nors ir buvo pareikalauta, kad atsakovai nugriautų minėtus statinius, jie to nepadarė.

Atsakovai G. ir L. U. ieškinio nepripažino.

Nurodė, kad jie kaip statytojai nėra pažeidę jokių teisės normų. Pastatą pradėjo statyti gavę statybos leidimą, o į pareigoti sustabdyti statybą, ją sustabdė ir toliau jokių darbų netęsė. Kadangi atsakovai nepažeidė jokių teisės aktų, ieškinys turi būti atmestas.

Atsakovė A. V. ieškinio nepripažino.

Nurodė, kad kadangi statinio statyba atlikta turint statybos leidimą, ji negali būti laikoma savavališka statyba pagal Statybos įstatymą, nes pagal taikomą Statybos įstatymo redakciją vien statybos leidimo vėlesnis panaikinimas nepadarydavo statybos savavališka.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl atsakovų statomų statinių nugriovimo, nes statybos leidimai minėtiems statiniams buvo panaikinti, o atsakovai, nors ir raginami, šių statinių nenugriovė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinys ir patikslintas ieškinys buvo patenkinti iš dalies: atsakovai G. ir L. U. įpareigoti per vienerius metus ir šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, reikiamai patvirtinti projektą, esant būtinumui padaryti reikiamus jo pakeitimus, nustatyta tvarka gauti leidimą ir pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos dokumentų tinkamu įforminimu, jeigu per šį nustatytą terminą teismo įpareigojimas bus neįvykdytas, atsakovai G. ir L. U. įpareigoti per vieną mėnesį nuo termino suėjimo dienos nugriauti savo lėšomis minėtą statinį ir sutvarkyti statybvietę; atsakovė A. V. įpareigota per vienerius metus ir šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją reikiamai patvirtinti projektą, esant būtinumui padaryti reikiamus jo pakeitimus, nustatyta tvarka gauti leidimą ir pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos dokumentų tinkamu įforminimu, jeigu per šį nustatytą terminą teismo įpareigojimas bus neįvykdytas, atsakovė A. V. įpareigota per vieną mėnesį nuo termino suėjimo dienos nugriauti savo lėšomis minėtą statinį ir sutvarkyti statybvietę.

Teismas nurodė, kad ginčas šioje byloje prasidėjo 2005 m. lapkričio 11 d. ieškovui pareikalavus iš atsakovų sustabdyti ginčo pastatų statybą. Pagal tuo metu galiojusias Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2002 redakcijų nuostatas jeigu savavališkos statybos fakto nėra (kaip šioje byloje) ir buvo tik kreipimasis į teismą dėl statybos leidimų panaikinimo, tokiu atveju surašomas statybos sustabdymo aktas. Taigi, pagal tuo metu galiojančius teisės aktus nebuvo teisinio pagrindo surašyti atsakovams savavališkos statybos aktų, t.y. užfiksuoti savavališkų statybų faktus. Po to, kai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimas, ieškovas turėjo teisę pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 3 dalį nustatyta tvarka pareikalauti iš statytojų savo lėšomis nugriauti statinį, o neįvykdžius šio reikalavimo kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdymo (2001 m. lapkričio 8 d. Nr. IX-583 redakcija). Kadangi šioje byloje pats savavališkos statybos faktas nebuvo konstatuotas surašytu savavališkos statybos aktu, tačiau statinių statybos leidimai buvo panaikinti, nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo metu šių statinių statyba yra teisėta. Pagal CK 4.103 straipsnio nuostatas statytojui paliekama teisė įteisinti neteisėtą statybą, pakeičiant statinio projektą, pertvarkius statinį ar kitaip pašalinus trūkumus, susijusius su statybos dokumentų tinkamu įforminimu. Šiame straipsnyje nustatytų neteisėtos statybos teisinių pasekmių taikymą lemia ne tik pažeidimo padarymo faktas, bet ir aplinkybės, kurios turi reikšmės taikant atitinkamą sankciją. Nei nagrinėjant ginčą dėl atsakovams išduotų statinių statybos leidimų panaikinimo administraciniuose teismuose, nei nagrinėjant šią bylą nenustatyta atsakovų kaltės ar nesąžiningumo požymių jų veiksmuose dėl neteisėtai išduotų statybos leidimų, byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad jie po 2005 m. lapkričio 11 d. surašytų statybos darbų sustabdymo aktų, vykdytų statinių statybos darbus. Be to, iš išduotų pažymų matyti, kad jų statiniuose jokių esminių nukrypimų nuo projektų nėra. Atsakovai G. U. ir A. V. 2010 m. rugpjūčio 24 d. pateikė Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai prašymus planavimo sąlygų sąvadui detaliojo planavimo dokumentui rengti, t.y. dėl jų miško ūkio žemės sklypų dalies paskirties pakeimo į kitos paskirties žemę. 2010 m. spalio 21 d. Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-1328 buvo pritarta 7 ha miško ūkio paskirties žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) k., Šalčininkų r., detaliojo plano rengimui, kurio tikslas -dalies apie 0,3 ha žemės sklypo paskirties keitimas iš miško ūkio paskirties žemės į kitos paskirties žemę rekreacinio naudojimo būdo poilsio pastatų statybai. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal minėtus prašymus bus sprendžiamas klausimas tik dėl miško žemės sklypų paskirties pakeitimo į kitą paskirtį (naudojimo būdą), o klausimas dėl statinių turėtų būti sprendžiamas po to, kai bus pakeistas žemės sklypų naudojimo būdas. Dėl išvardintų priežasčių teismas ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė atsakovams 1,5 metų terminą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, reikiamai patvirtinti projektą, esant būtinumui padaryti reikiamus jo pakeitimus, nustatyta tvarka gauti leidimą ir pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinių, esančių (duomenys neskelbtini) k., Šalčininkų r., statybos dokumentų tinkamu įforminimu, o per nustatytą terminą šio įpareigojimo neįvykdžius, įpareigojo atsakovus savo lėšomis nugriauti ginčo statinius.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovai G. ir L. U. apeliaciniu skundu prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyba atlikta turint statybos leidimą ir jo negalima laikyti savavališkos statybos pastatu. Ieškinyje nepagrįstai remiamasi Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies redakcija, įsigaliojusia 2006 m. spalio 31 d. Kadangi ieškovas dėl atsakovų statinio statybos leidimo panaikinimo kreipėsi į teismą 2005 m. lapkričio 10 d., nustatant ar šis statinys laikytinas savavališka statyba turi būti taikoma tuo metu galiojusi Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies redakcija (2005 m. balandžio 2 d. įstatymo redakcija). Kadangi atsakovų statinio statyba atlikta turint statybos leidimą, ji negali būti laikoma savavališka statyba pagal Statybos įstatymą, nes pagal taikomą įstatymo redakciją vien statybos leidimo vėlesnis panaikinimas nepadarydavo statybos savavališka. Atsakovų statinio statybos pripažinimas savavališka statyba reikštų draudžiamą įstatymo taikymą atgal. Be to, netgi ir aiškinant dabartinę Statybos įstatymo redakciją, savavališka statyba galima pripažinti tik statybos ar statybos darbų vykdymą: 1) neturint statybos leidimo, 2) pasibaigus statybos leidimui, 3) teismui pripažinus šį statybos leidimą neteisėtu. T.y. savavališka statyba yra tik tada, kada statyba ar statybos darbai atliekami pripažinus statybos leidimą neteisėtu ar nesant galiojančio statybos leidimo. Jokie ginčo statinio statybos darbai po to, kai atsakovų statinio statyba buvo sustabdyta 2005 m. lapkričio 11 d. statybos sustabdymo aktu, ar kai statybos leidimas buvo pripažintas neteisėtu (panaikintas) nebuvo atliekami, todėl vien statybos leidimo panaikinimo faktas nepadaro atsakovų statinio statybos savavališka ir neteisėta. Kadangi atsakovų statinio statyba negali būti laikoma savavališka, negali būti tenkinamas ir reikalavimas dėl savavališkai pastatyto pastato nugriovimo.

2. Atsakovų statinio statybos negalima laikyti neteisėta statyba. Vertinti šio pastato statybą kaip neteisėtą remiantis CK normomis ir taikyti CK 4.103 straipsnyje numatytą neteisėtos statybos padarinių šalinimo tvarką nėra jokio pagrindo. Neteisėtai išduoto statybos leidimo turėjimas šiuo atveju turi būti suprantamas kaip neteisėtų asmens veikų pasekoje gautas statybos leidimas. Šiuo atveju tokios pasekmių šalinimo tvarkos teismas taikyti negali, kadangi jokių pažeidimų gaudami statybos leidimą ir statydami pastatą atsakovai nepadarė. Įpareigojimus šalinant pažeidimus galima skirti tik esant asmens įvykdytiems pažeidimams.

Šalies argumentai

Atsakovė A. V. apeliaciniu skundu prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį jos atžvilgiu atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

Teismui konstatavus, kad savavališkos statybos fakto nebuvo, negali būti tenkinamas ieškinys, kuriuo reikalaujama nugriauti savavališkai pastatytą atsakovės statinį.

2. Teismas nepasisakė dėl atsakovės atsikirtimo, kad ieškinys, pareikštas neturinčio reikalavimo teisės asmens. Pagal CK 4.103 straipsnio 2 dalies, Statybos įstatymo 28 straipsnio, statybos techninio reglamento STR 1.0906:2002 V skyriaus redakcijas, galiojusias ieškinio pateikimo metu, ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. spalio 19 d. reikalavimą Nr. (100)-11.36-02 atsakovei galėjo pateikti, o vėliau į teismą dėl atsakovės statinio nugriovimo galėjo kreiptis, tik jei teisės aktų nustatyta tvarka būtų buvęs surašytas savavališkos statybos aktas. Nesant tokio statinio savavališkos statybos akto ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio. Teismui konstatavus, kad savavališkos statybos aktas nebuvo surašytas, ieškovas neturėjo teisės kreiptis į teismą su ieškinio dėl savavališkai pastatyto statinio nugriovimo. Pagal CK 4.103 straipsnį, tokiu atveju į teismą dėl statinio nugriovimo galėjo kreiptis tik asmenys, kurių teisės dėl šios neteisėtos statybos buvo pažeistos, bet ne valstybinė institucija (Vilniaus apskrities viršininko administracija). Teismas nurodė, kad ieškovas nesvarstė klausimo dėl atsakovės statinio pertvarkymo į statinį, skirto miško priežiūrai bei jų projektinės dokumentacijos pakeitimo. Šis klausimas turėjo būti išspręstas surašius savavališkos statybos aktą (Statybos įstatymo 28 str. 2 d.). Neišsprendus savavališkos statybos konstatavimo klausimo, liko neišspręstas klausimas, ar atsakovės statinys negali būti pertvarkytas. Pagrindinis motyvas dėl ko buvo panaikintas statybos leidimas, buvo tas, kad miško ūkio paskirties žemėje negalima statyti poilsiui skirtų statinių (pirties), o teismai laikė, kad atsakovė neįrodė to fakto, kad jos statinys yra naudojamas kaip pastatas miško priežiūrai. Nebuvo net svarstoma galimybė ne griauti statinį, o pertvarkyti jį taip, kad jis būtų skirtas miško priežiūrai.

3. Teismas atsakovei nustatė įpareigojimą, kuris yra neaiškus. Atsakovė yra įpareigota per vienerius metus ir šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyta tvarka gauti leidimą. Neįvykdžius šios prievolės atsakovė įpareigota nugriauti jai priklausantį statinį. Statybos įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje 2010 m. spalio 1 d., iš esmės buvo pakeista statybos leidimo sąvoka, ir atsakovei vykdant teismo įpareigojimą išvis nereikės gauti jokių leidimų. Jei bus atliekami atsakovės statinio pakeitimai, tai statybą leidžiantis dokumentas (jei jis išvis bus privalomas) bus rašytinis įgaliotojo valstybės tarnautojo pritarimas atitinkamas statinio projektui. Be to, galiojanti Statybos įstatymo redakcija numato, kad statiniai griaunami teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis. Šiuo atveju tokie kalti asmenys teismo sprendimu nebuvo nustatinėjami.

4. Nors teismas ieškinį tenkino iš dalies, tačiau sprendime nenustatyta ieškinio patenkinimo proporcijos- neaišku, kokia proporcija buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai taikė teisės aktus ir nustatė, kad panaikinus statybos leidimus Vilniaus apskrities viršininko administracija pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir 3 dalį turėjo teisę nustatyta tvarka pareikalauti iš statytojų savo lėšomis nugriauti statinį, o neįvykdžius šio reikalavimo, kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės A. V. argumentas, kad savavališka statyba nebuvo nustatyta, taip pat yra nepagrįstas. Priešingai- sprendime yra aiškiai nurodyta, kad statyba, vykdoma esant neteisėtai išduotam ir teismo panaikintam statybos leidimui negali būti laikoma teisėta. Teismas, atsižvelgęs į nuo 2010 m. spalio 1 d. galiojančią Statybos įstatymo redakciją, suteikė atsakovams galimybę pašalinti savavališkos statybos pasekmes ne nugriaunant, tačiau įteisinant statinius.

Atsakovė A. V. atsiliepimu į atsakovų G. ir L. U. apeliacinį skundą nurodė, kad su juo sutinka ir pašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai dėl skundžiamo teismo sprendimo.

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Nustatyta, kad atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atsakovams U. priklauso pradėtas statyti statinys 55 proc. baigtumo, atsakovei A. V. – 100 proc. baigtumo pastatas – pirtis, įregistruotas nekilnojamojo turto registre Statybos inspekcijos tarnybos 2005 m. rugsėjo 16 d. pažymos Nr. (100)-11.22-20 pagrindu. 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino atsakovams Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2004 m. gruodžio 2 d., 2005 m. balandžio 7 d., 2005 m. rugpjūčio 5 d. išduotus statybos leidimus bei minėtą pažymą. Atsižvelgiant į tai, atsakovams buvo įteikti reikalavimai nugriauti pastatus ir sutvarkyti statybvietę, tačiau atsakovai to nepadarė.

Abiejų apeliacinių skundų argumentai yra siejami su tuo, kad apeliantams priklausantys statiniai negali būti laikomi savavališka statyba, kadangi jie buvo pradėti statyti turint tinkamai išduotus statybos leidimus.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog ta aplinkybė, kad 2005 m. išduoti statybos leidimai, pagal kuriuos buvo vykdomi statybos darbai, teismine tvarka buvo panaikinti tik 2006 m., per se nereiškia, kad statyba nelaikytina savavališka.

Pirmosios instancijos teismas, sprendime teisingai išanalizavęs savavališkos statybos teisinio reglamentavimo, susijusio su tokios statybos sąvokos pakeitimais, pagrįstai nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 2006 m. spalio 17 d. redakciją statyba savavališka yra laikytina inter alia ir tais atvejais, kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu (šio įstatymo 2 str. 71 d.). Taigi, savavališkos statybos sąvoka, esant tam tikriems šiame įstatyme nurodytiems faktams, yra apibrėžta įstatymu. Todėl teismas neturi teisės, esant šiems faktams, vertinti statybą kitaip kaip savavališka. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad dauguma teisinių santykių yra tęstiniai, todėl, nors teisinis santykis ir yra atsiradęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo (nagrinėjamu atveju – Statybos įstatymo, kuris yra specialusis įstatymas CK atžvilgiu) nuostatos, ir nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t.y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-492/2008).

Nagrinėjamu atveju dėl statybos leidimų atsakovams panaikinimo į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2006 m. spalio 16 d. kreipėsi Vilniaus apygardos prokuratūra, o teismo sprendimas dėl šių leidimų panaikinimo įsiteisėjo 2007 m. rugsėjo 21 d. (t. 1 b.l. 7-16). Todėl atmestini atsakovės A. V. apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas apskritai neturėjo teisės pareikšti ieškinio, nes bet kokius tolimesnius veiksmus, susijusius su savavališkos statybos padarinių pašalinimu, (tarp jų ir surašyti 2007 m. spalio 19 d. reikalavimą nugriauti statinį – t. 1 b.l. 24) jis gali atlikti tik išnagrinėjęs savavališkos statybos aktą bei atlikęs kitus ieškinio pateikimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 28 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus – minėtas įstatymo straipsnis reglamentuoja procedūras, kai statybų pažeidimus nustato ieškovo pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą pagal šio įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, administraciniam teismui panaikinus atsakovams išduotus statybos leidimus, statyba Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies kontekste laikytina savavališka nuo tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir be atskiro tokio akto surašymo. Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad ieškovas ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos priima vieną iš šių sprendimų: 1) pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę, 2) kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantams 2007 m. spalio 19 d., t.y. ir nepraleidus vieno mėnesio laikotarpio nuo administracinio teismo sprendimo, panaikinusio statybos leidimus, įsiteisėjimo dienos, kaip minėta, buvo surašyti reikalavimai dėl pastatų nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo (t. 1 b.l. 22, 24).

Atmestinas atsakovų U. apeliacinio skundo argumentas, kad statinys tampa neteisėtu ir teismas gali įpareigoti pašalinti trūkumus arba griauti pastatą tik tuo atveju, jei yra konstatuoti asmens įvykdyti pažeidimai, nes įstatymas statybos (ne)teisėtumo nesieja tik su asmens neteisėtų veikų pasekmėje gautais statybos leidimais.

Nesutiktina su atsakovės A. V. teiginiu, kad teismas nustatė įpareigojimą, kuris atsakovei esąs neaiškus. Visų pirma, tokiu atveju atsakovė, jei sprendimas jai iš tikrųjų neaiškus, galėtų kreiptis dėl sprendimo išaiškinimo. Antra, teisėjų kolegija sprendžia, jog apskritai nėra pagrindo sutikti su tokiu argumentu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į faktines aplinkybes – atsakovų pateiktus prašymus Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai planavimo sąvadui detaliojo planavimo dokumentui rengti, t.y. žemės sklypų dalies paskirties pakeitimo – suteikė atsakovams galimybę, kurią numato galiojanti Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcija bei - jos pagrindu - CK 4.103 straipsnio 3 dalis.

Ieškinys iš esmės buvo patenkintas, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo nesutikti su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, išdėstytu skundžiamame sprendime.

Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų G. U. ir L. U. po 4,33 Lt, iš atsakovės A. V. 8,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme,valstybei.

Teisėjai Ona GasiulytėLaima GerasičkinienėAlvydas Poškus