Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-07-12 · Administracinė byla Nr. eI-2763-484/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-07-12Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-09-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-12
Bylos Nr.
eI-2763-484/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01358-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Mefodija Povilaitienė, Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
T. M.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2763-484/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01358-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos 8.3.1; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Ryčio Krasausko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos T. M. atstovui advokato padėjėjui E. Š.,atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. M. (T. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja T. M. (toliau – ir pareiškėja) prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas ir atsakovas) 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. (15/5-7) 11U-488 (00516) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei T. M., panaikinimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas).

Pareiškėja skunde nurodo, kad jai teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje pagrindu, kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) (Bendrovė įsteigta nuo 2013 metų) akcininkei ir dalyvei buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnį, kuris galiojo iki 2017 m. rugsėjo 23 d. Migracijos departamentui 2017 m. liepos 13 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ji yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, ir kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarė ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudarė ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, akcininkė, kuriai nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 bendrovės įstatinio kapitalo. Taip pat atsakovui pateikė galiojantį kelionės dokumentą bei dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prašymą, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2017 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – ir Migracijos valdyba) 2017 m. rugsėjo 21 d. išdavė jai leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2019 m. rugsėjo 21 d. (toliau – ir leidimas laikinai gyventi). Tačiau ginčijamu sprendimu Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindais leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas.

Nurodo, kad ji yra Bendrovės dalyvė ir akcininkė, kuriai priklauso 50 procentų visų Bendrovės akcijų. Bendrovė niekada nėra sustabdžiusi veiklos, įsteigtos darbo vietos niekada nebuvo panaikintos. Pareiškėja moka mokesčius valstybei, turi deklaravusi gyvenamąją vietą. Per penkerius Bendrovės veiklos metus sumokėtų mokesčių į Lietuvos Respublikos biudžetą suma siekia 80 000 Eur. Bendrovė moka mokesčius, neturi skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir „Sodra“) ar kitų nesumokėtų mokesčių, atlyginimai darbuotojams mokami laiku. Paaiškina, kad iki kreipimosi dėl pirmojo leidimo laikinai gyventi Bendrovė užsiėmė konsultacinio pobūdžio veikla, organizavo mokymus ir pan. Bendrovė nuo to momento, kai pareiškėja gavo leidimą laikinai gyventi, užsiėmė vidaus remonto bei apdailos darbais (šiukšlių išvežimo organizavimo darbai, tapetų klijavimas, senų tapetų nuėmimas ir kt.). Pareiškėja plėtė verslą ir planavo įkurti unikalų japonų kultūros mėsos restoraną, t. y. kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2017 m. gruodžio mėn. bendrąja dalinės nuosavybės teise įsigijo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį (duomenys neskelbtini), sandorio bendra vertė siekė 1 000 000 Eur. Minėtas pastatas yra įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą. Bendrovės darbuotojas V. K. nutraukė darbo santykius, kadangi neturėjo atitinkamos kvalifikacijos darbui su kultūros paveldo objektais, todėl 2018 m. kovo 15 d. Bendrovė pasirašė darbo sutartį su architektais. Bendrovei plečiant veiklą, dalis Bendrovės veiklos perkelta į Kauną, nuo 2018 m. kovo 1 d. nuomojamos patalpos iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini“ adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas. Šiuo metu naujas adresas nėra įregistruotas Valstybės įmonėje ,,Registrų centras”, tačiau netrukus registracijos vieta bus pakeista. Buhalterinę apskaitą Bendrovėje nuo 2018 m. kovo 1 d. tvarko uždaroji akcinė bendrovė „Saugeda”. Šiuo metu Bendrovėje direktore dirba I. K., kuri derina susitikimus su architektais, savivaldybės įstaigomis dėl leidimų gavimo ir kt. Pažymi, kad vyksta parengiamieji darbai, kuriems vykdyti samdomi papildomi darbuotojai.

Pareiškėja teigia, ginčijamu sprendimu ne tik panaikinama pareiškėjos teisė gyventi Lietuvos Respublikoje, bet ir atimama galimybė turėti ir vystyti sukurtą verslą, į kurį jau yra investuota daugiau nei 1 000 000 Eur. Pažymi, kad ginčijamame sprendime nurodyta, jog buvo nuvykta pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau ji savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Be to, Migracijos departamento atlikto patikrinimo metu apklausti ne visi Bendrovės darbuotojai, apklausos neišsamios, nesusijusios su darbuotojų darbo pobūdžiu, darbuotojams užduoti klausimai apie kitų darbuotojų, taip pat akcininkės, pareigas, kurių darbuotojai neprivalo žinoti. Atliekant tyrimą, darbuotojų nebuvo prašoma pateikti darbo sutartis, kuriose nurodyta, kad darbuotojai dirba nuotoliniu būdu. Pažymi, kad visi darbuotojai nurodė, jog realiai dirba, kokios jų pareigos, kad buvo Bendrovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kad jiems mokamas darbo užmokestis. Vien tai, kad ant pastato adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, nėra Bendrovės iškabos, nereiškia, kad Bendrovė veiklos nevykdo.

Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, apklausdamas V. K., pastarajam pateikė jo 2016 m. rašytą paaiškinimą dėl Bendrovės veiklos. V. K. nurodė, kad šio paaiškinimo jis nerašė, niekada anksčiau nebuvo kviestas į Migracijos valdybą, todėl mano, kad jo paaiškinimas yra suklastotas. Pareiškėja pažymėjo, jog jai nėra žinoma apie jokius Bendrovės veiklos patikrinimus.

Teigia, kad atsakovas neužtikrino pareiškėjos teisės į gerą administravimą, kadangi nesuteikė galimybės įgyvendinti savo teisės į gynybą ir pateikti paaiškinimus dėl aplinkybių, galinčių nulemti nepalankaus sprendimo priėmimą.

Nurodo, kad iš ginčijamo sprendimo nėra aišku, ar Migracijos departamentas jį priėmė, konstatavęs, jog Bendrovė fiktyvi, ar tuo pagrindu, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus.

Pažymi, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo remtis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, nes neturi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) išvadų, kuriose būtų konstatuota, kad pareiškėja kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pabrėžia, jog pareiškėja nepatenka į VSAT vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 4-460 „Dėl Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punkte numatytus atvejus, kai gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.

Teigia, kad ginčijamas sprendimas priimtas nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjus esamą situaciją, padarius daug procedūrinių pažeidimų, jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų (I t., el. b. l. 1–6).

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, įvertinęs atlikto patikrinimo rezultatus, Bendrovės darbuotojų paaiškinimus, 2018 m. balandžio 5 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi, konstatavus, kad Bendrovė (kurios pagrindu pareiškėjai pakeistas leidimas laikinai gyventi) veiklos nevykdo, pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra kitoks, negu oficialiai deklaruota, o Bendrovė neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų (įmonėje turi visą darbo laiką dirbti Lietuvos Respublikos, kitos E. S. valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius), duomenys, kuriuos pateikė pareiškėja norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, t. y. duomenys apie pareiškėjos deklaruotą tikslą ir nurodytą Bendrovės veiklą, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.

Nurodo, jog „Sodros“ informacinės sistemos duomenimis, Bendrovėje dirba vienas darbuotojas - I. K., kuriai mokamas 738,64 Eur dydžio darbo užmokestis. Darbuotojai, kurių darbo sutartys buvo pateiktos Migracijos departamentui kaip dokumentai, pagrindžiantys leidimo gyventi pakeitimo pagrindą, atleisti: A. M. atleistas 2017 m. rugsėjo 15 d., T. P. – 2018 m. sausio 12 d., V. K. – 2018 m. vasario 15 d. Šių aplinkybių skunde pareiškėja neneigia. Pažymi, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto (už 2017 m. IV ketvirtį) šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesio bruto darbo užmokestį sudarė 876,40 Eur, taigi du tokie dydžiai, kurių imperatyviai reikalauja Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas, sudaro 1 752,80 Eur. Kaip minėta, darbuotojai I. K. buvo išmokėtas tik 738,64 Eur darbo užmokestis. Padarė išvadą, kad jai mokamas mėnesinis darbo užmokestis sudaro mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, o pareiškėja ir Bendrovė neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, todėl yra pagrindas, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu panaikinti leidimą laikinai gyventi.

Paaiškina, jog buvo atliktas patikrinimas Bendrovės nurodytu adresu: Smolensko g. 10D, Vilnius, kurio metu nustatyta, kad ant minėto pastato nebuvo jokių Bendrovės iškabų ar kitokios reklamos, Bendrovės darbo vietų minėtame pastate neįrengta. Atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėja nuo 2018 m. kovo 1 d. pakeitusi Bendrovės veiklos buveinę, pagal Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4 punktą turėjo pareigą per 7 dienas pranešti Migracijos departamentui ir (ar) apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų migracijos padaliniams apie pasikeitusį Bendrovės buveinės adresą. Iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos Migracijos departamentas negavo jokių pareiškėjos pranešimų. Kadangi pareiškėja neinformavo atsakovo apie pasikeitusį Bendrovės adresą, patikrinimas buvo atliktas adresu: Smolensko g 10D-39, Vilnius, o šiuo adresu nenustačius jokių Bendrovės veiklos požymių ir įvertinus kitus bylos duomenis, pagrįstai nuspręsta, kad Bendrovės veikla imituojama.

Nurodo, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas, įvertinus „Sodros“ duomenis, patikrinimo vietoje rezultatus, prieštaringus Bendrovės darbuotojų paaiškinimus (nei vienas darbuotojas negalėjo pateikti aiškių ir konkrečių paaiškinimų apie Bendrovės veiklą (pagal verslo planą – tai vidaus remonto ir apdailos darbai)), pareiškėjos pateiktus duomenis.

Taip pat nurodo, kad Migracijos valdybos darbuotojai buvo nuvykę pareiškėjos nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tačiau durų niekas neatidarė. Migracijos valdybos vyresniojo specialisto tarnybinis pranešimas patvirtina, kad Migracijos valdyba buvo nuvykusi būtent pareiškėjos nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2018 m. vasario 26 d. tarnybiniame pranešime buvo padaryta techninė klaida, nurodant buto Nr. 10. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo XI skyriuje „Leidimo laikinai gyventi panaikinimas“ neįtvirtinta Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginė pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų.

Migracijos departamentas mano, jog pareiškėjos tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Bendrovėje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir taip legalizuoti savo buvimą Šengeno zonoje, kas sudarė pagrindą taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą.

Pažymi, jog tai, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nebuvo gavęs VSAT išvados dėl pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmės, nereiškia, kad ginčijamo sprendimo išvada dėl pareiškėjos keliamos nelegalios migracijos grėsmės yra nepagrįsta. Atkreipia dėmesį į tai, kad VSAT yra viena iš institucijų, teikiančių nuomonę dėl užsieniečių nelegalios migracijos grėsmės, tačiau galutinį sprendimą priima Migracijos departamentas (Įstatymo 51 straipsnio 4 dalis). Nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad Migracijos departamentas išvadą dėl užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės priima išimtinai tik pagal VSAT nuomonę.

Papildomai pažymi, kad Migracijos departamento direktorius 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 patvirtino Kriterijų vertinimo tvarkos aprašą, kuriame yra nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, ir šių kriterijų vertinimo tvarka. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, buvo nustatytas ne vienas Kriterijų vertinimo tvarkos apraše nurodytas kriterijus: nustatyta, kad pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); nustatoma, kad įmonė, kurioje užsienietis užsiėmė arba ketino užsiimti teisėta veikla, susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant vizą ar leidimą gyventi, steigdami fiktyvias įmones ar sudarant fiktyvias santuokas (6.4 papunktis). Šie kriterijai yra patvirtinti byloje surinktais duomenimis (aplinkybės, susijusios su uždaraja akcine bendrove „Finatra“, kuri užsiima įmonių steigimu ir tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimo gyventi, nurodytos ginčijamame sprendime). Teigia, jog Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą ir pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą (II t., el. b. l. 1–7).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą pateiktus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. (15/5-7) 11U-488 (00516) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei T. M., panaikinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo (I t., el. b. l. 85–88).

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja turėjo leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2017 m. rugsėjo 23 d., Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindą (II t., el. b. l. 20).

Pareiškėja 2017 m. liepos 13 d. kreipėsi į Migracijos valdybą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo tuo pagrindu, kad ji užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (II t., el. b. l. 8–118).

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2017 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dvejiems metams (I t., el. b. l. 7). 2017 m. rugsėjo 21 d. Migracijos valdyba išdavė pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2019 m. rugsėjo 21 d. (I t., el. b. l. 82–83).

Migracijos departamento Kontrolės skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktu, 2018 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-7) 11U-488 (00516) panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2019 m. rugsėjo 21 d. Kaip matyti iš Migracijos departamento sprendimo, atsakovas leidimą laikinai gyventi pareiškėjai panaikino tuo pagrindu, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, kurios akcininkė ir dalyvė yra pareiškėja, neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, kadangi šioje Bendrovėje nėra įsteigtos darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos E. S. valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius (Bendrovėje dirbančio asmens darbo užmokestis mažesnis), taip pat tai, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė (ji atitinka Kriterijų vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, 6.2 ir 6.4 papunkčiuose nustatytus kriterijus) (I t., el. b. l. 85–88).

Migracijos departamento išvada, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)”, kurios akcininkė ir dalyvė yra pareiškėja, neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, padarė vadovaudamasis patikrinimo išvadomis, kuriomis nustatė, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)” darbuotojų A. M., T. P. ir V. K. paaiškinimai apie Bendrovės veiklą buvo prieštaringi. Taip pat atlikus Bendrovės patikrinimą jos nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, ant šiuo adresu esančio pastato nerasta Bendrovės iškabų arba kitokios reklamos, skelbiančios apie Bendrovės veiklą, Bendrovės darbo vietų minėtame pastate įrengta nėra, uždaroji akcinė bendrovė „Finatra“, kuri administruoja Bendrovę, užsiima įmonių, filialų steigimu ir tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos ar atvykimo dirbti į Lietuvos Respublikoje esantį filialą pagrindais. Be to, nuvykus pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: Gabijos g. 2B-10, Vilnius, durų niekas neatidarė, susisiekti su ja telefonu nepavyko (I t., el. b. l. 85–88).

Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo nuostatos. Įstatymo 26 straipsnyje (2006 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. X-924 redakcija) nurodyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1442 redakcija); 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija); 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).

Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą (2015 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) ir 3 dalį (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir atitinka Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktas (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2206 redakcija) nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, o 7 punktas (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) – jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2¹ ar 2² punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Pažymėtina, jog kiekviename iš šių punktų nustatytas pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas atsakovui priimti sprendimą panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 35 straipsnio, kuriame nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalies 2 punktas (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi; 12 punktas (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) – yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, sprendžiant ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, taip pat, ar pareiškėjos pateikti duomenys, kuriuos ji pateikė norėdama pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atitinka tikrovę bei ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Pabrėžtina, jog iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad šioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvūs, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad įmonė atitiktų šioje normoje įvirtintų reikalavimų (sąlygų) visumą. Lingvistiniu teisės aiškinimo metodu aiškinant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, konstatuotina, jog išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi gali būti atsisakoma, nustačius bent vieną šiame punkte nurodytą pagrindą: duomenys, kuriuos pateikė užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai; yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas; įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja akcijų pirkimo–pardavimo sutartimis: 2016 m. balandžio 25 d., 2016 m. balandžio 26 d., 2016 m. balandžio 27 d., 2016 m. balandžio 28 d. ir 2016 m. balandžio 29 d., iš viso įsigijo 500 paprastųjų vardinių Bendrovės akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 28,96 Eur, sudarančių 50 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo (II t., el. b. l. 32–46). Pagrindinė Bendrovės veikla pagal 2017 m. birželio 27 d. Juridinių asmenų registre įregistruotų Bendrovės įstatų 8 punktą apima konsultavimo paslaugas nekilnojamojo turto srityje; tarpininkavimo paslaugas pirkimo, pardavimo, nekilnojamojo turto ir kitose srityse; klientų paiešką; paslaugas; gamybą; prekybą; kitą komercinę-ūkinę veiklą. Bendrovė gali vykdyti ir kitą šiuose įstatuose nenurodytą, įstatymų nedraudžiamą, veiklą, numatytą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (EVRK 2 red.). Licencijuojamą veiklą Bendrovė gali vykdyti tik gavusi atitinkamas licencijas (Bendrovės įstatų 9 p.) (II t., el. b. l. 26–30). Bendrovės 2017 m. sausio 3 d. verslo plane nurodyta, jog pagrindinė Bendrovės veikla yra vidaus remonto ir apdailos paslaugų teikimas (II t., el. b. l. 48–53).

Bendrovės veiklai patvirtinti pareiškėja kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatus (II t., el. b. l. 26–31), akcijų pirkimo – pardavimo sutartis (II t., el. b. l. 32–46), duomenis apie Bendrovės akcininkus (II t., el. b. l. 47), Bendrovės verslo planą (II t., el. b. l. 48–53), banko sąskaitos išrašą (II t., el. b. l. 54–63), balansą (II t., el. b. l. 64), 2017 m. liepos 4 d. pelno (nuostolių) ataskaitą (II t., el. b. l. 65), 2016 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją (II t., el. b. l. 66–67), 2016 metų sąnaudų sumas, laikomas neleidžiamais atsiskaitymais (II t., el. b. l. 68), panaudotų PVM sąskaitų – faktūrų registracijos žurnalą (II t., el. b. l. 69–70), remonto darbų sutartis (II t., el. b. l. 71–72, 75–76, 79–80, 83–84, 87–88, 97–98, 103–104, 115–116), priėmimo perdavimo aktus pagal sudarytas remonto darbų sutartis (II t., el. b. l. 73, 77, 81, 85, 89, 91, 93, 95, 99, 101, 105, 107, 109, 111, 113, 117), kasos pajamų orderius (II t., el. b. l. 74, 78, 82, 86, 90, 92, 94, 96, 100, 102, 106, 108, 110, 112, 114, 118).

Migracijos valdyba pavedimo Nr. 10K-36922 pagrindu atliko Bendrovės patikrinimą, kurio metu, be kita ko, apklausė Bendrovės darbuotojus A. M., T. P. ir V. K. (II t., el. b. l. 122–123). A. M., Bendrovėje dirbęs nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. (II t., el., b. l. 182), 2017 m. rugsėjo 15 d. paaiškinime nurodė, jog Bendrovėje dirba apie 2 mėn., jo pareigos – inžinierius, realiai atlieka santechnikos darbus. Bendrovės biure adresu (duomenys neskelbtini), buvo vieną kartą, kai pasirašė darbo sutartį. Bendrovėje dirbančių asmenų jis nepažįsta, kas yra akcininkai - nežino. Darbą vykdė statybų objektuose (II t., el. b. l. 172). T. P., Bendrovėje dirbęs nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2018 m. sausio 12 d. (II t., el., b. l. 182), 2017 m. rugsėjo 28 d. paaiškinime nurodė, jog Bendrovė šiuo metu, įgyvendindama akcininkės (pareiškėjos) idėją, planuoja nupirkti pastatą adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir jame įrengti restoraną. Kokią veiklą Bendrovė vykdė anksčiau, jis nežino. Bendrovės biuras yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bendrovė reklamos nevykdo (II t., el. b. l. 171).

Patikrinimo metu Migracijos valdybos pareigūnai nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurį kaip Bendrovės biuro adresą nurodė apklausti Bendrovės darbuotojai, ant pastato minėtu adresu nerado Bendrovės iškabų ar reklamos, skelbiančios apie Bendrovės veiklą. Taip pat nenustatė, kad minėtame pastate yra įrengtos Bendrovės darbuotojų darbo vietos. Nustatė, kad šiuo adresu yra registruota Bendrovę administruojanti uždaroji akcinė bendrovė „Finatra“, kuri, Migracijos valdybos duomenimis, užsiima įmonių, filialų steigimu ir tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos vykdymo ar atvykimo dirbti į Lietuvos Respublikoje esantį filialą pagrindais (II t., el. b. l. 122–123).

V. K., Bendrovėje dirbęs nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2018 m. vasario 15 d. (II t., el., b. l. 182), 2017 m. rugsėjo 28 d. paaiškinime nurodė, kad nežino, kokios yra jo pareigos pagal darbo sutartį, jis teikia konsultacijas dėl pastato adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, perplanavimo bei įrengimo. Nežino, kiek ir kokius klientus turi Bendrovė, kiek joje dirba darbuotojų, su akcininkais nebendrauja (II t., el. b. l. 38).

Pareiškėja prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi gyvenamosios vietos Lietuvoje adresu nurodė (duomenys neskelbtini), Vilniuje (II t., el. b. l. 8), todėl tęsdami patikrinimą, Migracijos valdybos pareigūnai nuvyko į Bendrovės akcininkės gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius (2018 m. vasario 26 tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-8489 nurodant adresą padaryta rašymo klaida, vietoj „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta „(duomenys neskelbtini)“), tačiau durų niekas neatidarė, susisiekti turimu telefono numeriu nepavyko (II t., el. b. l. 163–165, 191).

Remiantis rašytine bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog Bendrovės už 2018 m. sausio mėn. darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis bendrai sudarė 1 198,64 Eur (V t., b. l. 12), už 2018 m. vasario mėn. – 1 481,57 Eur (V t., b. l. 8).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, kad Bendrovės darbuotojams 2018 m. sausio ir vasario mėn. išmokėtas darbo užmokestis nesiekė Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių (1 796,60 Eur (2 x 884,80 Eur)), konstatuoja, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio mėn. iki skundžiamo Migracijos departamento sprendimo priėmimo dienos – 2018 m. kovo 16 d., Bendrovėje, kurios 50 proc. akcijų, kurių nominalioji vertė sudaro 1/2 Bendrovės įstatinio kapitalo, priklauso pareiškėjai, visą darbo laiką dirbantiems asmenims buvo mokamas mėnesinis darbo užmokestis, sudarantis mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Pareiškėja nei skunde teismui, nei pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nepateikė argumentų ir įrodymų, paneigiančių šį faktą. Todėl atsakovo išvada, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, yra pagrįsta ir teisėta.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėja, pateikdama Migracijos valdybai 2017 m. liepos 13 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės veiklos adresą (nėra duomenų, kad Bendrovė vykdė veiklą adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius) ir vykdomą veiklą (pareiškėja su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė dokumentus (verslo planą, remonto darbų sutartis, darbų priėmimo–perdavimo aktus, kasos pajamų orderius), pagal kuriuos Bendrovė vykdė vidaus remonto ir apdailos paslaugų teikimo veiklą, tačiau Migracijos valdybos apklausti Bendrovės darbuotojai V. K. ir T. P., kuris buvo Bendrovės direktorius, apie pastarąją veiklą jokių duomenų nepateikė ir aiškino apie Bendrovės ketinimą įsigyti pastatą adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, turint tikslą jame įrengti restoraną. Teismo vertinimu, tai suponuoja išvadą, jog pareiškėja, pateikdama minėtą prašymą, siekė formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus, jos pateikti duomenys, siekiant pakeisti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, jos tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Bendrovėje, o pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4 punkte (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu pasikeičia Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens buveinės adresas, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte arba 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose nustatytais pagrindais. Pareiškėja per 7 dienas neinformavo atsakovo apie pasikeitusį Bendrovės adresą ir jo nepakeitė Juridinių asmenų registre. Pastebėtina, kad iš 2018 m. balandžio 3 d. Juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog Bendrovės adresas yra pakeistas į (duomenys neskelbtini), Kaunas (V t., el. b. l. 5–6).

Pareiškėjai nenurodžius motyvų, kurie paneigtų Migracijos departamento patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, ir nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog Bendrovė realiai vykdė veiklą pareiškėjos prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodytu adresu, jos argumentas, jog vien tai, kad ant pastato nėra Bendrovės iškabos, nereiškia, kad Bendrovė veiklos nevykdo, nėra pakankamas daryti priešingą išvadą, nei padarė atsakovas.

Dėl pareiškėjos argumento, kad atsakovas apklausė ne visus Bendrovės darbuotojus, pažymėtina, jog Migracijos valdybos atlikto patikrinimo metu buvo apklausti visi Bendrovėje dirbę darbuotojai.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pripažintina, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą pagrįstai išvadai, jog pareiškėja pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), Bendrovė neatitiko sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje pagrindu (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tokie pareiškėjos veiksmai atsakovui sudarė rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29, nustato, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.3 punktas). Sutiktina su atsakovo pozicija, jog tam, kad Migracijos departamentas pripažintų esant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, nėra privaloma gauti VSAT ar Policijos departamento išvadas dėl šio užsieniečio keliamos nelegalios migracijos grėsmės. Šią išvadą padaryti Migracijos departamentas gali remdamasis Kriterijų vertinimo tvarkos aprašo nuostatomis, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4000-602/2018). Pažymėtina, kad pareiškėjos skunde minimas VSAT vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 patvirtintas Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašas yra teisės aktas, kuris skirtas taikyti būtent VSAT jos kompetencijos ribose. Migracijos departamentui sprendžiant užsieniečių nelegalios migracijos grėsmės klausimus minėtu aktu nėra privaloma vadovautis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5141-662/2017). Todėl tai, kad šiuo teisės aktu nebuvo vadovaujamasi priimant ginčijamą sprendimą, nereiškia, kad ginčijamo sprendimo išvada dėl pareiškėjos keliamos nelegalios migracijos grėsmės yra nepagrįsta.

Taigi, nagrinėjamoje byloje nustačius, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, nustatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktuose įtvirtinti pagrindai, kuriems esant atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, darytina išvada, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, 2018 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. (15/5-7) 11U-354 (00374) nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2019 m. rugsėjo 21 d.

Dėl pareiškėjos skundo motyvų, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesuteikė jai galimybės pateikti paaiškinimus, teisėjų kolegija pastebi, jog pareiškėja neįvardijo, kokias būtent papildomas aplinkybes ji būtų nurodžiusi ir (ar) pateikusi papildomus dokumentus, kurie būtų galėję lemti kitokį sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą.

Pareiškėjos argumentas, kad ginčijamu sprendimu ne tik panaikinama jos teisė gyventi Lietuvos Respublikoje, bet ir atimama galimybė turėti ir vystyti sukurtą verslą, negali būti laikomas pagrįstu, nes pareiškėjai neužkertamas kelias turėti ir vystyti verslą Lietuvos Respublikoje, pasitelkiant atstovus ar nuotoliniu būdu.

Pareiškėja nepagrįstai kėlė abejones dėl ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindo, nes jo priėmimo pagrindas yra pakankamai aiškus, t. y. ginčijamas sprendimas priimtas tuo pagrindu, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų (Bendrovėje nėra įsteigtos darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius) ir yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte (duomenys, kuriuos pateikė pareiškėja norėdama pratęsti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės) bei 12 punkte (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė) nustatyti pagrindai.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes ir todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento 2018 m. balandžio 5 d. sprendimas Nr. (15/5-7) 11U-488 (00516) paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos skundas atmetamas.

Pareiškėja prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,

nusprendžia:

T. M. (T. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėRytis KrasauskasMefodija Povilaitienė