Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-09-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1090-1060/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-09-28
Bylos Nr.
1-1090-1060/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kaltinamasis
P. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1090-1060/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46080-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 28 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), darbininku, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. B. šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2018 m. rugsėjo 23 d. apie 18 val. 40 min. apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatyta 1,99 promilės girtumas) virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia smogė kumščiu du smūgius žmonai E. B. į nugarą, rankomis tampė už plaukų ir pargriovęs ant grindų, tyčia spyrė vieną kartą į kairę ranką ir vieną kartą į kairę koją, tuo nukentėjusiajai E. B. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis P. B. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad su žmona E. B. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) sav. 2018 m. rugsėjo 23 d. vartojo alkoholį. Į namus sugrįžo apie 17 val. 30 min. ir rado neblaivią žmoną E. B.. Apie 18 val. 30 min. tarp jų kilo konfliktas. Žodinio konflikto metu, virtuvėje supykęs tyčia kumščiu smogė žmonai du smūgius į nugarą. Žmona bandė ranka jam smogti, bet nepataikė, todėl jis dar labiau supyko ir sugriebęs jai už plaukų pargriovė ant grindų ir iš karto paleido. Matė, kad žmonai skaudėjo, nes ji keikėsi, bandė ranka prilaikyti plaukus, susiėmė už galvos. Kai pagriovė Editą ant grindų, ji nugriuvo ant šono. Jai nugriuvus, iš pykčio ir dėl girtumo tyčia jai įspyrė du kartus į kairę koją ir kairę ranką. Matė, kad žmonai skaudėjo, ji bandė atsikelti. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi (b.l. 36-37).

Nukentėjusioji E. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018 m. rugsėjo 23 d. jos vyras P. B. su draugais išvažiavo grybauti. Ji dieną šventė kaimynės gimtadienį ir išgėrė apie 0,5 litro trauktinės. Vakare sugrįžo neblaivus P. B.. Apie 18 val. 30 min. būnant virtuvėje tarp jų kilo žodinis konfliktas. P. B. susinervino ir virtuvėje kumščiu tyčia stipriai smogė jai du smūgius į nugarą. Ji bandė gintis, atsistumti vyrą, bet jis sugriebė už palaidų plaukų, tyčia stipriai patraukė žemyn už plaukų ir pargriovė ant žemės. Ji rankomis dengėsi galvą, bandė ištrūkti, bet staigiai patraukta už plaukų, nugriuvo ant grindų ant dešinio šono. Jai nugriuvus, vyras tyčia spyrė du spyrius į kairę kūno pusę, pataikydamas po vieną kartą į kairės kojos šlaunį ir kairę ranką prie peties. Nuo vyro smūgių ir spyrių, bei tąsymo už plaukų jai labai skaudėjo, rėkė iš skausmo, keikė vyrą, prašė nemušti, apsiraminti. Atvykę policijos pareigūnai jai nustatė 2,22 promilių girtumą, o P. B. sulaikė. Civilinio ieškinio nereiškia. Sutuoktiniui pretenzijų neturi, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 16-17).

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ užfiksuota, kad prieš E. B. smurtavo P. B., kuris smogė į nugarą, tampė už plaukų sukeldamas fizinį skausmą (b.l. 10-13).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-9).

Asmens blaivumo testu Nr. 1296 P. B. nustatytas 1,99 promilių girtumas (b.l. 29).

Asmens blaivumo testu Nr. 1295 E. B. nustatytas 2,22 promilių girtumas. (b.l. 14).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo P. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje visiškai įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis P. B. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kad 2018 m. rugsėjo 23 d. apie 18 val. 40 min. apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatyta 1,99 promilės girtumas) virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia smogė kumščiu du smūgius žmonai E. B. į nugarą, rankomis tampė už plaukų ir pargriovęs ant grindų, tyčia spyrė vieną kartą į kairę ranką ir vieną kartą į kairę koją, tuo nukentėjusiajai E. B. sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusioji apklausos metu nurodė, kad dėl kaltinamojo suduotų smūgių jai skaudėjo.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad P. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 41-45). Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo (b. l. 40).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius P. B. – jis neteistas, teistumas išnykęs (b. l. 21), baustas neadministracine tvarka (b. l. 22), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b. l. 28), dirba (b. l. 23-25). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant įpareigojimus: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis P. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam P. B. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Teismas paskiria kaltinamajam P. B. vieną BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskiros bausmės laiką įskaitomas P. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. 19.20 val. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. 11.15 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (b. l. 31-33).

Kaltinamajam P. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 38-39) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir P. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti P. B. per 4 (keturių) mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Įskaityti į paskirtos bausmės laiką P. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. 19.20 val. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. 11.15 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Palikti galioti P. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti kaltinamajam P. B. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam P. B. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Išaiškinti P. B., kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė